Konstitucija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje – ATR Gegužės 3 d. konstitucija (išversta į lietuvių k.)

Konstitucija – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius. Terminas kilęs iš lotyniško žodžio constitutio, reiškiančio bet kokį ypač svarbų įstatymą.

Konstituciją gali turėti regionas, valstybė ar valstybių sąjunga, taip pat prekybos organizacijos, politinės partijos, įmonės. Valstybių konstitucijų apimtis smarkiai varijuoja. Konstitucija su daugiausiai žodžių turi Indija – 146 385 žodžiai. Antrą ilgiausią konstituciją priėmusi Nigerija turi ženkliai mažiau žodžių – 66 263. Tuo tarpu lakoniškiausia konstitucija priklauso Monakui – tik 3814 žodžių. Lietuvos konstitucija yra trumpesnė nei šalių vidurkis ir sudaryta iš 12 214 žodžių. Panašios apimties konstitucijas turi Italija ir Suomija. Kita vertus, Lietuvos konstitucija ilgesnė nei kitų dviejų Baltijos valstybių – Latvijos (4917 žodžių) ir Estijos (11 344 žodžiai).[1]

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių kalboje, kaip ir nemažoje dalyje indoeuropiečių šeimos kalbų, žodis konstitucijai apibūdinti per prancūzų atėjęs iš lotynų kalbos constitutio. Pastarasis Romos imperijoje vartotas imperiniams potvarkiams apibūdinti constitutiones principis: edicta, mandata, decreta, rescripta.[2] Vėliau terminas plačiai vartotas kanoninėje teisėje (pvz., popiežiaus Apaštalinė konstitucija). Lietuvių k. žodis „Konstitucija“ (Konstytucya) pavartotas lietuviškame ATR konstitucijos tekste.

Kai kuriose kalbose žodis pakeistas vietiniu konstruktu (latvių k. satversme, vokiečių k. Verfassung, olandų k. grondwet, čekų k. ústava, suomių k. perustuslaki, vengrų k. alkotmány ir kt.) Kaip sinonimas lietuvių kalboje vartojamas žodis „pagrindinis įstatymas“.

Formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konstitucija gali būti:

  • Rašytinė – vienas aktas, arba kelių konstitucinių įstatymų visuma.
  • Nerašytinė – susideda iš daugelio įstatymų, konstitucinių papročių (ir) ar precedentų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1787 m. buvo priimta pirmoji rašytinė konstitucija pasaulyje. Tai buvo JAV Konstitucija (JAV). Laikoma seniausia vis dar taikoma konstitucija.[3]

1791 m. gegužės 3 d. buvo priimta pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje. Tai vad. Gegužės 3 Konstitucija (priimta Abiejų Tautų Respublikoje).

1791 m. rugsėjo 3 d. buvo priimta trečioji Konstitucija pasaulyje (Prancūzijoje, Prancūzijos Konstitucija).

Skaičiuojant nuo 1789 m., konstitucija nepakeista išbūna vidutiniškai 19 metų.[4] 2022 m. duomenimis, naujausios konstitucijos – Kubos konstitucija (priimta 2019 m. ir pakeitusi iki tol galiojusią 1976 m. konstituciją) ir Alžyro (priimta 2020 m. ir pakeitusi 1989 m. priimtą konstituciją). Daugiausiai keitimų yra sulaukusi Indijos konstitucija (105 keitimai nuo priėmimo 1950 m.), mažiausiai – Japonijos, nepakeista nė karto nuo 1946 m.[5]

Pataisos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Konstitucinė pataisa.

Konstitucijos pataisa laikoma valstybės, organizacijos ar kitokio pobūdžio subjekto konstitucijos pakeitimas. Pataisos dažnai įtraukiamos į atitinkamas galiojančios konstitucijos dalis, tiesiogiai pakeičiant tekstą. Taip pat pataisos gali būti pridedamos prie Konstitucijos kaip papildomi priedai, taip išvengiant esamo dokumento teksto keitimo.

Daugumoje konstitucijų įvesti saugikliai, kad pataisos nebūtų lengvai priimtos, nebent būtų atlikta speciali, griežtesnė nei reikalaujama pagal įprastus teisės aktus, procedūra. JAV konstitucija laikoma sunkiausiai pakeičiama demokratinės valstybės konstitucija.

Lietuvos Konstitucijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje galiojo šios laikinosios Konstitucijos:

Lietuvoje galiojo šios nuolatinės Konstitucijos:

  • 1922 m. – įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė Seimui, įstatymų vykdomoji valdžia – Prezidentui ir ministrams. Steigiamajam Seimui buvo leista rinkti Prezidentą. Seimas ir Prezidentas buvo renkami 3 metams. Lietuva – demokratinė respublika, minima valstybinė atributika, valstybinė kalba – lietuvių;
  • 1928 m. – Prezidentą rinko patikimi asmenys 7 metams;
  • 1938 m. – buvo įtvirtinta prezidento institucija. Prezidentas renkamas 7 metams. Prezidentas niekam neprivalo atsiskaityti už savo galios veiksmus.

Šiuo metu galiojanti LR Konstitucija priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume. Iki 2022 atlikta 12 straipsnių pakeitimų.[6]

Konstituciniai teismai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Konstitucinis teismas.

Paprastai valstybėse Konstituciją aiškina ir gina specialus teismas – vad. Konstitucinis teismas (pvz., Prancūzijoje Administracinė Taryba). Dažniausiai konstitucinis teismas yra aukščiausias teisingumo organas, jo sprendimai yra galutiniai ir neapskundžiami. Jis užtikrina konstitucionalizmo kontrolę – t. y., kad visi kiti teisės aktai atitiktų Konstitucijoje esančius principus ir normas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Constitution Rankings“. Comparative Constitutions Project (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2022-10-03.
  2. Mousourakis, George (2003-12-12). The Historical and Institutional Context of Roman Law. Ashgate. ISBN 9780754621140 – via Google Books.
  3. (Jordan, Terry L. (2013). The U.S. Constitution and Fascinating Facts About It (8th leid.). Naperville, IL: Oak Hill Publishing Company. p. 25.)
  4. Elkins, Zachary; Ginsburg, Tom & Melton, James (2009), "Conceptualizing Constitutions", The Endurance of National Constitutions, Cambridge: Cambridge University Press, p. 36–64, doi:10.1017/cbo9780511817595.004, ISBN 978-0-511-81759-5 
  5. „The Anomalous Life of the Japanese Constitution“. Nippon.com. 2017-08-15. Suarchyvuota iš originalo 2019-08-11. Nuoroda tikrinta 2019-08-11.
  6. Lietuvos Respublikos Konstitucija (VLE)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]