Andora

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Principat d'Andorra
Andoros vėliava Andoros herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Andora žemėlapyje
Valstybinė kalba katalonų
Sostinė Andora (Andora la Velja)
Didžiausias miestas Andora
Valstybės vadovai Antoni Martí
Ministras pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
468 km² (177)
nėra
Gyventojų
 – 2011 (surašymas)
 – Tankis
 
78 115 (181)
167 žm./km² (47)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2005
4,51 mlrd. mlrd. $ (166)
53 383 $ (7)
Valiuta Euras (€)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +1
UTC +2
Nepriklausomybė
Susitarimas
 
1278 m.
Valstybinis himnas Andoros himnas
Interneto kodas .ad
Šalies tel. kodas 376

Andoros kunigaikštystė (kat. Principat d'Andorra) – labai maža pietvakarių Europos šalis, esanti rytinėje Pirėnų kalnų pusėje, tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Sostinė – Andorra la Vella.

1993 m. paskelbta nauja konstitucija. Tais pačiais metais Andora tapo pilnateise Jungtinių Tautų Organizacijos nare.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Andoros istorija.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Andoros politinė sistema.

Valdymo forma – parlamentinė demokratija.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Andorra parishes all-LT.svg
Pagrindinis straipsnis – Andoros parapijos.

Andora suskirstyta į 7 parapijas (parròquia; skliausteliuose nurodyti administraciniai centrai):

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Andorramap.png
Pagrindinis straipsnis – Andoros geografija.

Andora yra rytinėje Pirėnų kalnyno dalyje tarp Ispanijos ir Prancūzijos, Madriu-Perafita-Claror slėnyje įsikūrusi valstybė. Vidutinis aukštis virš jūros lygio – 1996 m. Aukščiausia viršukalnė Coma Pedrosa (2946 m). Žemiausia vieta – Riu Runer (840 m). Andora yra tarp kalnų, iš visų pusių ją supa stačios uolos. Prancūzijos pasienyje yra Envaliros perėja 2400 m aukštyje. Žemiausias Andoros taškas yra Runero upėje Katalonijos pusėje 838 m virš jūros lygio. 2/3 teritorijos dengia miškai. Ilgiausia šalies upė yra Valira, ilgis siekia 33 km. Katalonijoje ji susilieja su Segrės upe. Didžiausias ežeras yra Žuklaras. Aukščiausia viršukalnė Coma Pedrosa siekia 2946 m aukštį. Valstybė yra šilto kalnų klimato zonoje: žiemą vidutinė temperatūra siekia -2 °C, o vasarą +24 °C.

Šiaurėje ribojasi su Prancūzija (56,6 km ilgio siena), o pietuose su Ispanija (63,7 km).

Klimatas panašus į aplinkinių regionų, tačiau dėl padėties kalnuose žiemą iškrenta daugiau sniego, o vasaros kiek vėsesnės. Andorra la Vella – aukščiausiai įsikūrusi sostinė (1055 m virš jūros lygio).

Madriu-Perafita-Klaroro slėnis 2004 m. įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Andoros ekonomika.

Andora – populiarus slidinėjimo kurortas. Turizmas sudaro 80 % viso šalies biudžeto.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Andoros demografija.

Dominuojanti religija – Romos katalikybė. Etninė sudėtis (1998 m. duomenys):[1]

Vyresnių nei 15 m. gyventojų raštingumas – 100 %. Vidutinė gyvenimo trukmė viena ilgiausių pasaulyje – 82,51 m. (moterų – 84,84 m., vyrų – 80,33 m.). Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.)[1] :

  • 0-14 metų: 15,5 %
  • 15-64 metų: 72,2 %
  • virš 65 metų: 12,3 %

Oficiali kalba – katalonų, bet taip pat yra paplitusios ispanų, portugalų ir kastilų kalbos.[1]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Andoros kultūra.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Andora – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Andora

Andoros profilis:

Žemėlapiai: