Lietuvos geležinkeliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos geležinkeliai
FormaAB
PramonėGeležinkelis
Pirmtakas (-ai)Pabaltijo geležinkelis
Įkurta1991 m. gruodžio 24 d. (1991-12-24)
Centrinė būstinėGeležinkelio g. 16,
02100 Vilnius[1]
Aptarnaujama teritorija Lietuva
Svarbiausi darbuotojaiEgidijus Lazauskas (Gen. dir.)
PaslaugosInfrastruktūra, keleivių ir krovinių vežimas
Pajamos465,1 mln. € (2021)
Pelnas23,5 mln. €. (2021)
Darbuotojų~6000 (2023)[2]
HoldingasSusisiekimo ministerija[3]
TinklalapisLTG.lt
Vilniaus geležinkelio stotis (2020 m.)

„Lietuvos geležinkeliai“ (sutr. LTG, anksčiau Litrail) – lietuviška geležinkelių įmonių grupė. Eksploatuoja ir prižiūri geležinkelius, veža keleivius ir krovinius, remontuoja riedmenis ir kt.[4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1851–1915 m. Rusijos ir Vokietijos imperijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1851 m. Rusijos imperijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiesimo, kurio dalis trasos ėjo per Lietuvą. Pasirinktas čeko Franco Gerstnerio pasiūlytas maršrutas per Daugpilį, Vilnių, Varėną, Gardiną, su Vilniuje atsiskiriančia atšaka į Prūsiją (per Kauną ir Virbalį), numatyta nutiesti apie 1250 km. 1853 m. kilo Krymo karas, tad geležinkelio tiesimas nutrauktas. 1857 m. geležinkelio statyba perduota Vyriausiajai Rusijos geležinkelių bendrovei (rus. Главное общество Российских железных дорог), kurioje pagrindinį vaidmenį vaidino užsienio bankai.[5]

1858 m. tiesimo darbai atnaujinti. 1858 m. gegužės 15 d. prie Vilniaus 18 varstų kelio atkarpoje buvo atlikti pirmieji bandomieji darbai. 1860 m. rugsėjo 4 d. iš Daugpilio pusės į Vilnių atvyko pirmasis, geležinkelio tiesėjų traukinys. 1861 m. balandžio 11 d. atidarytas viešasis eismas kelyje Kaunas (iš laikinos stoties Aleksote) – Virbalis (dabar Kybartų stotis) – Eitkūnai (Prūsija). 1862 m. kovo 15 d. atidarytas traukinių eismas iš Sankt Peterburgo į Vilnių ir iš Vilniaus į Virbalį. 1862 m. gruodžio 15 d. atidarytas reguliarus eismas į Varšuvą.

Tiesiant pirmąjį geležinkelį Lietuvoje, buvo pastatyta daug inžinerinių statinių. Stambiausi ir svarbiausi iš jų buvo Kauno ir Panerių tuneliai (pastatyti 1861 m. rudenį), tiltai per Nerį, Vilnelę, Merkį ir Nemuno upę Kaune. Šioje linijoje buvo pastatytos pirmosios Lietuvoje geležinkelio stotys (21 stotis):

Rusijos valstybė, norėdama pradėti eksportuoti Ukrainos grūdus per Liepojos uostą, paruošė ir patvirtinto naujų geležinkelių projektus Liepoja – Kaišiadorys ir Naujoji Vilnia – Romnai (būsimasis Liepojos–Romnų geležinkelis). 1871–1873 m. vyko geležinkelio tiesimo darbai. 1871 m. rugsėjo 4 d. pradėtas viešasis eismas Liepojos – Kaišiadorių linija. Naujosios Vilnios – Minsko kelio ruožas viešajam eismui atidarytas 1873 m. sausio 14 d.

1872 m. kovo 18 d. pradėta tiesti kelio Mažeikiai – Jelgava atkarpa. 1873 m. lapkričio 3 d. Jelgavos – Mažeikių kelias pradėjo viešąjį eismą.

Buvo nutiestos strategiškai svarbios linijos: Radviliškis–Daugpilis (1873 m.), Vilnius–Lyda (1884 m.), Užnemunės geležinkelis (Varėna–Alytus–Šeštokai–Suvalkai; 1895 m. atkarpa Varėna–Poteronys; 1899 m. visa linija). Iki šių dienų atkarpa Varėna–Alytus neišliko.

Taip pat Lietuvoje buvo tiesiami ir siaurieji geležinkeliai. Iš pradžių nutiestas Panevėžio–Pastovių geležinkelis: 1895 m. lapkritį atidaryta siaurojo (750 mm) geležinkelio linija Švenčionėliai–Pastovys, o 1901 m. gegužės mėnesį atidaryta siaurojo geležinkelio linija Švenčionėliai–Panevėžys. 1884 m. pradėtas įrenginėti Kauno tvirtovės siaurojo geležinkelio tinklas. Vėliau dalis jo tapo Kaune esančių plačiųjų ar buvusių siaurųjų geležinkelių ruožų dalimis.

Prie naujų geležinkelio linijų kūrėsi nauji miesteliai ir miestai – Kaišiadorys, Švenčionėliai, Mažeikiai, Kazlų Rūda. Pradėjo sparčiai augti kiti Lietuvos miestai, ypač tie, kurie tapo geležinkelių mazgais – Radviliškis, Šiauliai ir kiti.

Ilgametė buveinė (~1901–2021 m.)[6]

1872 m. kovo 25 d. Vokietijos imperijos valdžia priėmė įstatymą dėl Tilžės–Pagėgių–Klaipėdos geležinkelio tiesimo. 1875 m. birželio 1 d. šis 95 km ilgio geležinkelis buvo atidarytas viešajam eismui ruože Pagėgiai – Klaipėda, 1875 m. spalio 1 d. ruože Pagėgiai–Tilžė. 1892 m. atidaryta linija Klaipėda–Bajorai, o 1904 m. Pagėgiai–Lauksargiai. Abi šios linijos ėjo iki pasienio su Rusijos imperija ir buvo tikimasi, kad Rusija toliau nuties geležinkelius sava teritorija. Vokietijoje ypač plačiai buvo plečiamas siaurųjų ir vietinės reikšmės geležinkelių tinklas. 1902 m. nutiestas siaurasis geležinkelis (1000 mm) Pagėgiai–Smalininkai, o 1914 m. (faktiškai veikė jau 1913 m. rudenį) ši linija papildyta elektrifikuotu siauruoju geležinkeliu Tilžė–Mikytai. 1906 m. rudenį atidarytas Klaipėdos siaurųjų geležinkelių (1000 mm) tinklas. 1913 m. nutiestas vietinės reikšmės platusis geležinkelis Šilutė-Miestas – Šilutė – Kulėšai.

1915–1918 m. Pirmasis pasaulinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1915 m. kaizerinė Vokietija okupavo Lietuvą. Karinė vadovybė ėmė sparčiai perkalti geležinkelius į 1435 mm pločio vėžę. Vokiečiai įsteigė specialią Lietuvos geležinkelių administraciją, kurios centras buvo Varšuvoje. Vėliau buvo įsteigta karinė geležinkelių direkcija Vilniuje, dalį Šiaurės Lietuvos geležinkelių administravo karinė geležinkelių direkcija Rygoje.

Carinės Rusijos sudėtyje buvusioje Lietuvoje geležinkelių tinklas buvo retas, veikė tik viena Virbalio – Eitkūnų geležinkelio jungtis su Rytų Prūsijos geležinkeliais. Todėl vokiečių karo reikmėms buvo tiesiami taip vadinami karo lauko (siaurieji) geležinkeliai, ėję pafrontės zonoje. Pirmasis siaurasis geležinkelis, nutiestas karo reikmėms, buvo Lauksargių – Tauragės – Skaudvilės – Kelmės geležinkelis, atidarytas etapais 1915 vasarą. 1916 m. nutiestas Jonavos – Ukmergės siaurasis geležinkelis. Taip pat buvo tiesiami siaurieji geležinkeliai ir krašto išteklių eksploatacijai bei išgabenimui į Vokietiją. Platus siaurųjų geležinkelių tinklas buvo sukurtas miškuose į šiaurę nuo Kazlų Rūdos, pasiekė Nemuną ties Pavilkiju. Taip pat buvo nutiesti kiti siaurieji geležinkeliai krašto išteklių eksploatavimui.

Lyduvėnų tiltas (2022 m.)

Vokiečiai karo reikmėms ėmė tiesti plačiuosius geležinkelius. Iki 1915 m. spalio 1 d. per 3 mėnesius nutiesė Bajorų–Priekulės (Latvijoje) geležinkelio 74 km ruožą (54 km ruožas Lietuvoje), 1916 m. birželio 20 d. baigtas Lauksargių–Šilėnų geležinkelis (124,4 km). Šioje linijoje buvo pastatytas laikinas 42 m aukščio ir 670 m ilgio medinis tiltas per Dubysos upę ties Lyduvėnais. Vėliau šis tiltas pakeistas geležiniu ant betono atramų. Naująjį Lyduvėnų tiltą pradėta statyti 1916 m. rudenį, o atiduota eksploatuoti 1918 m. gegužės 17 d. 1944 m. tiltas susprogdintas, 1951 m. atstatytas. Dabar Lyduvėnų geležinkelio tiltas yra ilgiausias Lietuvoje tiltas (ilgis – 599 m).

1916 m. gegužės 7 d. vokiečių karinė vadovybė įsakė pradėti tiesti kelią Šiauliai–Joniškis–Jelgava. Darbai naujoje linijoje pradėti gegužės 16 d. Kelias baigtas tiesti 1916 m. spalio 1 d. 1916 m. vokiečių valdžios įsakymu nutiestas geležinkelis tarp Palemono (Kaune) ir Gaižiūnų. Šis 25 km dvikelis geležinkelis labai sutrumpino kelionę geležinkeliu iš Kauno Jonavos, Kėdainių, Šiaulių kryptimi. Fronto poreikiams buvo nutiestas 1435 mm vėžės Pabradės–Lentupio geležinkelis. Taip pat Šiaurės Rytų Lietuvoje bei teritorijose, dabar priklausančiose Latvijai bei Baltarusijai, buvo sukurtas platus karo lauko siaurųjų geležinkelių tinklas, kurių dalį pasibaigus karui imta naudoti viešajam eismui (Dūkštas–Druja, Skapiškis–Suvainiškis), o didesnioji dalis buvo išardyta.

Buvo planuojamos ir naujos magistralinės plačiojo geležinkelio linijos, kai kurios iš jų netgi pradėtos tiesti (atlikti kai kurie nedidelės apimties žemės darbai), bet Vokietijai pralaimint karą ir sunkėjant jos ekonominei padėčiai, tų geležinkelių tiesimo darbai buvo nutraukti.

1918–1940 m. Nepriklausoma Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Uniforminė geležinkelių stoties budėtojo kepurė, ant kurios pavaizduotas Vytis, 1937 m.
Lietuvos geležinkelių valdybos tarnautojo kepurė, 1937 m.

1918 m. lapkričio 14 d. finansų ministras M. Yčas sudarė susisiekimo tarybą. Buvo įkurta Geležinkelių valdyba su dvejomis tarnybomis: Eksploatacijos ir Traukos. Lietuvos geležinkelių valdyba vedė nuolatines derybas su vokiečių geležinkelių valdyba. 1919 m. liepos 4 d. Lietuvos Vyriausybė, dirbusi Kaune, pasirašė sutartį su Vokietija dėl geležinkelių tinklo perdavimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Vadovaujantis šia sutartimi buvo perduoti ne tik geležinkelio ruožai, bet ir nuomojami už nustatytą mokestį garvežiai, keleivių, bagažo, prekiniai, atvirieji vagonai ir kt. 1919 m. liepos 6 d. buvo paleistas pirmas traukinys plačiuoju geležinkeliu iš Kaišiadorių į Radviliškį, o rugpjūčio 1 d. prasidėjo traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Kaune tarp senamiesčio ir Panemunės,

Atgautieji iš Vokietijos geležinkelio ruožai atrodė labai prastai: telegrafo linijos sutraukytos, telefono ir telegrafo aparatai išgrobstyti, stočių inventorius nusiaubtas. Lietuvos geležinkeliams tuomet priklausė 943 km kelių, o riedmenų ūkį sudarė iš vokiečių išnuomoti 6 garvežiai, 15 keleivinių ir 57 prekiniai vagonai. Tuo metu Lietuvos geležinkeliai bendro tinklo nesudarė. 1922 m. lapkričio 1 d. Lietuvos kariuomenės geležinkelio bataliono pirmoji kuopa pradėjo tiesti Šeštokų–Kazlų Rūdos jungiamąjį kelią ir iki 1923 m. gruodžio 20 d. sujungė Kazlų Rūdą su Marijampole. Lietuvos geležinkeliai buvo sujungti į bendrą tinklą.

1923 m. atgavus Klaipėdos kraštą, esantys šiame krašte valstybiniai geležinkeliai tapo Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi, buvo sukurta pagrindinė tranzito arterija į Klaipėdos uostą. Ši arterija nebuvo tiesi, traukiniai turėjo daryti didelį lanką į Klaipėdą per Tauragę, Pagėgius, Šilutę, arba važiuoti trumpesniu keliu, bet per Latvijos teritoriją: Mažeikius–Priekulę–Skuodą–Kretingą. Todėl 1926 m. pavasarį buvo nutiestas Kužių–Telšių geležinkelio ruožas, o 1932 m. rudenį Telšių–Kretingos geležinkelis. Dėl Vilniaus krašto okupacijos susisiekimas su Lenkija buvo nutrauktas, todėl per sieną ir demarkacinę liniją einančios geležinkelio linijos buvo nenaudojamos ir išardytos: nuo Šeštokų iki sienos su Lenkija, Alytaus–Varėnos linija (1927 m.; nes dėl menko judėjimo nesant susisiekimo su lenkų okupuota Varėna ir Vilniumi tilto atstatymas Alytuje buvo ekonomiškai nepagrįstas), siaurasis geležinkelis Utena– Švenčionėliai išardytas Lenkijos okupuotoje teritorijoje nuo Švenčionėlių iki demarkacinės linijos. Taip pat neveikė Kauno–Vilniaus ruožas tarp Vievio ir demarkacinės linijos su Lenkija, o linija Kaišiadorys–Gaižiūnai buvo užkonservuota (kai kurie šaltiniai rodo, kad visgi ja vyko retas krovininių traukinių eismas).

Tarpukaryje intensyviai buvo pertvarkomi Lietuvos reikmėms vokiečių kariuomenės nutiesti siaurieji geležinkeliai: Gubernija–Pasvalys pratęstas iki Biržų, nutiesta jo atšaka į Linkuvą. Rekonstruoti geležinkeliai Skapiškis–Suvainiškis, Joniškis–Žeimelis, Kazlų Rūda–Pavilkijys su atšaka į Ežerėlį, Jonava–Ukmergė. 1935 m. Gubernijos–Biržų (su atšaka į Linkuvą) geležinkelis rekonstruotas iš 600 mm į 750 mm vėžę, o 1938 m. nutiestas Panevėžio–Joniškėlio siaurasis geležinkelis. Tokiu būdu buvo į vieną sistemą sujungta dalis carinės Rusijos, vokiečių okupacijos ir nepriklausomos Lietuvos laikais nutiestų siaurųjų geležinkelių. Buvo pradėtas tiesti Joniškėlio–Žeimelio siaurasis geležinkelis, tačiau iki prasidedant Antrajam pasauliniam karui jis dar nebuvo užbaigtas.

Klaipėdos krašto siaurieji ir vietiniai geležinkeliai priklausė privačiai Vokietijoje esančiai kompanijai, bet po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos jie nebuvo nusavinti ir toliau priklausė bei buvo valdomi Vokietijoje esančios kompanijos.

Atskirai reikia paminėti Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto (tos dalies, kuri dabar priklauso Lietuvai) tarpukario geležinkelių raidą. Platieji geležinkeliai užtikrino susisiekimą su Varšuva, Gardinu ir kitais Vilniaus krašto miestais, taip pat Lenkijos tarptautinį susisiekimą su Latvija bei TSRS. 1934 m. buvo nutiesta tik viena nauja vietinės reikšmės linija Pariečė–Druskininkai. Buvo pertvarkytas ir pagerintas Dūkšto–Drujos siaurasis geležinkelis, veikė Švenčionėlių–Lentupio, taip pat Marcinkonių siaurasis geležinkelis, skirtas gabenti medieną. Vilniuje keletą metų veikė miesto siaurasis geležinkelis, skirtas keleivių pervežimui tarp Vilniaus keleivinės ir prekių stočių ir Vilniaus geležinkelių direkcijos Slovackio (dabar Mindaugo) gatvėje. Taip pat Vilniuje buvo eksploatuojamas siaurasis geležinkelis Burbiškės–Vingio parkas–Šilo tiltas–Antakalnis, 1938 m. pratęstas iki Turniškėse pradėtos statyti hidroelektrinės.

Vokietijai pareikalavus grąžinti Klaipėdos kraštą 1939 kovo 23 d. Lietuva neteko ir krašto teritorijoje buvusių geležinkelių. 1939 m. vasarą pradėti geležinkelio Darbėnai–Šventoji (į Šventosios uostą) tiesimo darbai. 1939 m. spalį atgavus Vilniaus kraštą, į Lietuvos geležinkelių tinklą buvo įjungti tame krašte buvę geležinkeliai. 1939 m. lapkritį atstatytas Lenkijos okupacijos metais išardytas Švenčionėlių–Kiauneliškių siaurojo geležinkelio ruožas, taip pat 1940 m. rudenį atidarytas naujai nutiestas geležinkelis Senieji Trakai–Trakai.

1940–1945 m. Antrasis pasaulinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1940 m. rugpjūčio 3 d. sovietai aneksavo Lietuvą.

TSRS susisiekimo kelių liaudies komisaras pasirašė įsakymą „Apie Lietuvos geležinkelių organizavimą“, kuriuo paskelbė Lietuvos geležinkelius sudėtine TSRS geležinkelių tinklo dalimi. Geležinkelio darbas buvo pertvarkomas pagal TSRS galiojusią tvarką. Pradėti geležinkelių perkalimo iš 1435 mm į 1524 mm vėžę darbai, tačiau iki prasidedant karui jie taip ir nebuvo užbaigti. 1940 m. prie Lietuvos prijungus papildomas Vilniaus krašto dalis, Lietuvos teritorijon pateko ir ten esantys geležinkeliai. Tačiau jie taip ir liko Belostoko geležinkelio administracinėje sudėtyje. Tai ruožai Varėna (Varėnos st. priklausė Lietuvos geležinkeliui) – Pariečė – Druskininkai, Stasylos (Stasylų st. priklausė Lietuvos geležinkeliui) – Beniakonys. Taip pat Belostoko geležinkelio sudėtin pateko ir platusis geležinkelis Pabradė – Lentupis (nuo Gelednės), siaurasis Švenčionėliai – Švenčionys – Lentupis. 1939 m. rudenį TSRS užėmus buvusios Lenkijos teritorijas, šių geležinkelio linijų ruožuose, kurie buvo Lietuvos teritorijoje, eismas nutrūko.

1940 m. dalinai baigtas tiesti Šventosios – Darbėnų platusis geležinkelis ir tęsiamas pradėtas tiesti Joniškėlio – Žeimelio siaurasis geležinkelis.

Prasidėjus Vokietijos–TSRS karui, sovietų sprendimu, dalis Lietuvos riedmenų permesti į Rytus, o visų Vokietijos okupuotų ir įjungtų į Ostlandą (tarp jų ir Lietuvos) teritorijų geležinkelių valdymas buvo perduotas karinei geležinkelių administracijai, kurios centras buvo Rygoje. Vokiečių okupacinė valdžia siekė, kad Lietuvos geležinkelio specialistai aktyviai dirbtų karo fronto reikalams. 1942 m. buvo komandiruota daugiau kaip 2000 Lietuvos geležinkelininkų. Jie dirbo Pskove, Minske, Rygoje, Jelgavoje ir kitur. Vokietija vėl perkalinėjo plačiuosius geležinkelius iš 1524 mm į 1435 mm vėžę, atstatinėjo Raudonosios armijos atsitraukiant susprogdintus tiltus ir sugadintus geležinkelio ruožus. Priešingai nei Pirmojo pasaulinio karo metais, jokie nauji geležinkeliai nebuvo tiesiami. Tačiau 1943 m. baigtas tiesti Joniškėlio – Žeimelio siaurasis geležinkelis. Atsitraukdama Vokietijos kariuomenė sprogdino tiltus, gadino ir ardė geležinkelius (išardė geležinkelį Alytus – Šeštokai).

1945–1991 m. Sovietinė okupacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. rugpjūčio 4 d. Susisiekimo kelių liaudies komisaro įsakymu Lietuvoje pradėjo dirbti naujai įkurta Atstatomųjų statybos darbų valdyba, kuri organizavo savo darbų apylinkes Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Telšiuose.

Geležinkelininkams atiteko karo veiksmų nusiaubti keliai. Jie atstatinėjo kelius, perkalinėjo kelius į Rusijos geležinkelio vėžę.

1944–1945 m. atstatomi stočių keleivių namai, tvarkomi tiltai ir kiti objektai. Įkurta TSRS valdžios suformuota pokario Geležinkelių valdyba. 1946 m. Lietuvos geležinkelių valdybai priklausė 2091,8 km kelių, tarp jų 536,6 km dvikelio. Lietuvos geležinkeliui buvo priskirti ir Kaliningrado krašto geležinkeliai. Visi buvę privatūs Klaipėdos krašto siaurieji geležinkeliai ir platusis geležinkelis Šilutė – Kulėšai buvo išardyti. Per kelis pirmuosius pokario metus Vilniuje nutiesta Panerių tunelio apylanka, nes tunelis buvo smarkiai pažeistas karo metu ir buvo nutarta jo neremontuoti. Nutiestas Vilniaus geležinkelio aplinkkelis Kyviškės – Juodšiliai – Pušynas – Paneriai.

1953 m. gegužės 15 d. TSRS Susisiekimo kelių ministerijos įsakymu Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelio valdybos sujungiamos į vieną Baltijos geležinkelio valdybą, kuri sudaroma Rygoje. Lietuvoje geležinkeliai buvo suskaidyti į keturias Vilniaus, Kauno, Šiaulių plačiųjų ir Panevėžio siaurųjų geležinkelių apygardas, kurios tiesiogiai pavaldžios Baltijos geležinkelio valdybai.

1956 m. balandžio 26 d. vėl buvo atkurti trijų Baltijos respublikų geležinkeliai, prie Lietuvos geležinkelių ir vėl buvo priskirti Kaliningrado srities geležinkeliai. 1959 m. atstatyta Šeštokų – Alytaus linija. Kaune pastačius hidroelektrinę buvo nutiesta Kauno geležinkelio apylanka Palemonas – Rokai – Jiesia.

1963 m. vasario 14 d. TSRS Ministrų taryba priėmė nutarimą dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelių sujungimo į Pabaltijo geležinkelius. Pabaltijo geležinkelio Spalio revoliucijos Raudonosios vėliavos geležinkelio valdyba veikė Rygoje.

Sovietmečiu atnaujinti geležinkelio riedmenys, keleivius imta vežti dyzeliniais traukiniais. 1979 m. garvežiai pakeisti šilumvežiais. Intensyvaus eismo ruožuose buvo tiesiami antrieji keliai. Buvo pereita prie pusiau automatinės blokuotės. Vienas reikšmingiausių tarybinio laikotarpio darbų vystant Lietuvos geležinkelius buvo Naujosios Vilnios – Kauno ir Lentvario – Trakų linijų elektrifikavimas (Vilniaus–Kauno geležinkelis). 1975 m. gruodžio 29 d. pirmasis elektrinis traukinys atvyko iš Vilniaus į Kauną, 1976 m. sausio 20 d. pradėtas nuolatinis jų eismas.

1980 m. nutiestas geležinkelis iš Adutiškio į Didžiasalį (dabar išardytas), nutiesti pramoninės reikšmės geležinkeliai Jonava – Rizgonys, Akmenė – Karpėnai (cemento gamyklos aptarnavimui), 1986 m. atidaryta tarptautinė geležinkelio jūrų perkėla, sujungusi Klaipėdą (Draugystės stotis) su Mukranu (VDR).

Siaurieji geležinkeliai buvo nerentabilūs ir palaipsniui keičiami autotransportu ar plačiaisiais geležinkeliais. 1972–1975 m. iš siaurosios į 1520 mm vėžę rekonstruota Švenčionėlių – Utenos linija, 1982 m. nauja trasa nutiestas ruožas Radviliškis – Pakruojis. Šeštajame – septintajame dešimtmetyje išardyti Jonavos – Ukmergės, Joniškio – Žeimelio, Skapiškio – Suvainiškio siaurieji geležinkeliai, kiek vėliau Šiaulių – Gubernijos – Pakruojo ruožas, Švenčionėlių – Švenčionių – Lentupio siaurasis geležinkelis. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje likviduota Dūkšto – Drujos linija. Devintojo dešimtmečio viduryje dėl pradėto tiesti Utenos – Anykščių plačiojo geležinkelio buvo išardytas siaurasis geležinkelis tarp Utenos ir Rubikių. Žlugus Sovietų sąjungai, platusis geležinkelis taip ir liko nebaigtas tiesti.

Dyzelinis PESA 730ML (2020 m.)
Šilumvežis Siemens ER20 (2020 m.)

Atgavus Nepriklausomybę (nuo 1991 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė Nepriklausomybę, tačiau Lietuvos geležinkeliai faktiškai dar buvo pavaldūs Pabaltijo geležinkeliui. 1991 m. lapkričio 20 d. Lietuvos premjeras G. Vagnorius, po sudėtingų LR susisiekimo ministerijos sudarytos komisijos derybų su TSRS susisiekimo ministerija, pasirašė potvarkį dėl valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigimo Vilniaus ir Šiaulių valstybinių geležinkelio apygardų pagrindu.[7] TSRS susisiekimo ministerija 1991 m. gruodžio 28 d. pasirašė nurodymą dėl TSRS susisiekimo ministerijos Pabaltijo geležinkelio likvidavimo nuo 1992 m. sausio 1 d. Lietuvos geležinkeliai tapo valstybine įmone.

Pabaltijos geležinkelio Šiaulių ir Vilniaus apygardos savo pavaldume sovietmeči turėjo ne tik stotis, bet ir vagonų bei lokomotyvų depus, kelių, signalizacijos, ryšių ir elektros ruožus. Atkūrus nepriklausomybę, apygardos buvo reorganizuotos į Šiaulių ir Vilniaus pervežimų direkcijas, kurioms priklausė tik geležinkelio stotys. Išimtį sudarė 8 aukščiausiosios klasės Bugenių GS, Draugystės GS, Kauno GS, Klaipėdos GS, Panerių GS, Radviliškio GS, Vaidotų GS, Vilniaus GS stotys, išskirtos kaip atskiri struktūriniai padaliniai.[8]

Viena iš svarbiausių užduočių buvo tiesioginės Lietuvos geležinkelių jungties su Lenkija (per ją ir su Vakarų Europa) atkūrimas. 1992 m. liepos 7 d. atidaryta rekonstruota (iki tol geležinkelis per sieną neveikė, o Šeštokų–Mockavos ruožas buvo mažai naudojamas) geležinkelio linija Šeštokai–Mockava–Trakiškės ir ja prasidėjo keleivių ir krovininis susisiekimas su Lenkija ir kitomis Europos šalimis. Ši linija yra 1435 mm vėžės (tarp Šeštokų ir Mockavos vėžė sudvejinta 1435 mm ir 1520 mm).

Po Sovietų sąjungos iširimo prasidėjo smuko ekonomika, todėl sumažėjo pervežamų krovinių ir keleivių. Geležinkelio veiklą sunkino ir sunki finansinė įmonės padėtis, degalų, tepalų, atsarginių dalių trūkumas, senstantys riedmenys, vėluojantys atsiskaitymai už pervežimus, turto grobstymas ir kt. Dėl krovinių srautų mažėjimo Radviliškio–Tilžės, Radviliškio–Daugpilio ir kituose ruožuose 1992–1994 m. buvo užkonservuota 13 tarpinių stotelių (Čiutelių GS, Dapšionių GS, Genių GS, Karsakiškio GS, Lauksargių GS, Lyduvėnų GS, Lūšės GS, Medininkų GS, Mergalaukio GS, Radžiūnų GS, Saldutiškio GS, Šapelių GS, Šarkių GS), po 2000 m. planuota užkonservuoti ir Adutiškio GS, Batakių GS, Darbėnų GS, Didžiasalio GS, Druskininkų GS, Marcinkonių GS, Niūraičių GS, Panemunėlio GS, Skapiškio GS, Skuodo GS, Utenos GS, Vinčų GS,[9] tačiau kai kurios iš jų nebuvo uždarytos.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvos geležinkelių bendrovė siekė atkurti santykius su tarptautinėmis geležinkelių organizacijomis, palaikyti dalykiškus ryšius su Vakarų ir Rytų Europos šalių geležinkeliais. 1992 m. birželio mėn. Lietuvos geležinkeliai įstojo į Tarptautinę geležinkelių bendradarbiavimo organizaciją (OSŽD) bei atkūrė savo narystę Tarptautinėje geležinkelių sąjungoje (UIC). Lietuvos geležinkeliai pradėjo orientuotis į tarptautinius tranzitinius vežimus. Pasirašytais tarpvalstybiniais susitarimais buvo nustatyti geležinkelio pasienio perėjimo punktai su Baltarusija, Latvija, Lenkija ir Rusija – jais tapo Joniškio GS, Bugenių GS, Obelių GS, Turmanto GS, Mažeikių GS, Skuodo GS, Kenos GS, Mockavos GS, Adutiškio GS, Druskininkų GS, Pagėgių GS, Kybartų GS pasienio stotys, taip pat Kabelių GS stotelė. Dėl lėšų stygiaus dauguma pasienio stočių nesutvarkytos, todėl krovinių, vagonų ir konteinerių perdavimas į kitų šalių geležinkelius įforminamas tik Kybartų GS ir Mockavos GS, o kitais atvejais – Panerių GS, Radviliškio GS ir Vaidotų GS perdavimo stotyse.[10] 2003 m. vasario 6 d. pradėjo kursuoti pirmasis mišriųjų vežimų traukinys „Vikingas“, sujungęs Baltijos ir Juodąją jūras. 2005 m. liepą pradėtas eksploatuoti konteinerių traukinys „Merkurijus“ (Klaipėda – Kaliningradas – Maskva), 2011 metų rudenį konteinerių traukinys „Saulė“ sujungė Lietuvą su Kazachstanu ir Kinija.

XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje uždaryta daug keleivinių maršrutų, išardyta plačiojo geležinkelio linija iki Druskininkų, Pabradė–Gelednė–valstybės siena, geležinkelio linija Alytaus mieste, užkonservuoti Darbėnų–Skuodo–Priekulės, Ventos–Lūšės–Priekulės, Marcinkonių–valstybės sienos ruožai. 1996 m. nutraukta siaurojo geležinkelio eksploatacija šiauriau Panevėžio, o 2001 m. nutraukta viso likusio siaurojo geležinkelio komercinė eksploatacija, bet netrukus pradėtas plėtoti turistinis-pramoginis siaurasis geležinkelis ruože Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai. Visas išlikęs siaurojo geležinkelio kompleksas (įskaitant ir nenaudojamą šiauriau Panevėžio) paskelbtas saugomu valstybės kultūros objektu (unikalus objekto kodas 21898). 2003 m. rugsėjo 16 d. LR vyriausybė nutarimu Nr. 1176 nusprendė uždaryti viešojo naudojimo geležinkelio liniją Pabradė–valstybės siena ir valstybės siena–Adutiškis–Didžiasalis (su joje esančiomis Adutiškio GS ir Didžiasalio GS stotimis), taip pat Čiutelių GS, Dapšionių GS, Genių GS, Karsakiškio GS, Labos GS, Lauksargių GS, Lyduvėnų GS, Lūšės GS, Medininkų GS, Mergalaukio GS, Panemunėlio GS, Radžiūnų GS, Saldutiškio GS, Skersabalių GS, Šapelių GS, Šarkių GS, Varlaukio GS, Visagino GS, Žilių GS stotis.[11]

Pasinaudojant ES struktūrine parama, suremontuotos svarbiausios geležinkelio linijos. Rekonstruotos Vilniaus, Vilkaviškio, Kybartų, Marijampolės, Jonavos ir kitos geležinkelio stotys, suremontuota didžioji dalis geležinkelio tiltų. Pradėti eksploatuoti dyzeliniai traukiniai RA-2 bei prikabinami vagonai, įsigytos ir pradėtos eksploatuoti naujos automotrisės, dviaukščiai elektriniai traukinai, įsigyta keletas naujų keleivinių vagonų ir šilumvežių. 2013–2016 m. nutiesta 1435 mm vėžės geležinkelio linija Rail Baltica ruože nuo Šeštokų iki Kauno, o 2019–2021 m. ji pratęsta iki Palemono stoties. 2014–2017 m. elektrifikuotas geležinkelio ruožas Naujoji Vilnia – Kena – valstybės siena.

2018–2019 m. įmonės Krovinių vežimo, Keleivių vežimo ir Geležinkelių infrastruktūros direkcijos buvo pertvarkytos į atskiras bendroves „LG CARGO“, „LG Keleiviams“, „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“.[12] 2020 m. liepą „Lietuvos geležinkelių“ santrumpa „LG“ pakeista į „LTG“, o „LG Cargo“ pervadinta „LTG Cargo“, „LG keleiviams“ – „LTG Link“, „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ – „LTG Infra“.[13]

Buveinė

2019 m. keleivinių traukinių greitis buvo 140 km/val., prekinių – 90 km/val.[14]

Asocijuotos įmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„LTG Cargo“ Riedmenų aptarnavimas

„Lietuvos geležinkeliai" yra didžiausia Baltijos šalyse geležinkelio įmonių grupė. Asocijuotos įmonės: AB „LTG Cargo“, UAB „LTG Link“, AB „LTG Infra“, UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas, UAB Geležinkelio tiesimo centras, UAB „Saugos paslaugos“, UAB „Rail Baltica statyba“, VšĮ „Geležinkelių logistikos parkas“.

„Lietuvos geležinkeliai" patronuojamosios įmonės: UAB „Voestalpine Railway Systems Lietuva", VšĮ „Transporto inovacijų centras", RB Rail AS, Lietuvos geležinkelių įmonių asociacija, UAB „Lokomotyvai ir transporto komponentai", ribotos civilinės atsakomybės įmonė OOO Rail Lab, LTG Cargo Polska SP. Z.O.O.

AB LTG Cargo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krovinių vežimas, logistikos ir ekspedijavimo paslaugos, krovinių krova ir iškrova, vagonų nuomos paslaugos Lietuvoje ir užsienyje, koordinuoja lokomotyvų ir brigadų darbą Lietuvoje ir užsienyje, vykdo jų nuomą.

UAB LTG Link[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keleivių vežimo paslaugos vietiniais ir tarptautiniais maršrutais, pašto ir bagažo vežimas Lietuvos teritorijoje.

AB LTG Infra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viešosios geležinkelių infrastruktūros techninė priežiūra ir remontas, užtikrina saugų traukinių eismą, teikia intermodalinių terminalų paslaugas.

UAB Geležinkelio tiesimo centras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležinkelio kelių, kitų transporto statinių bei pastatų statyba ir remontas, geležinkelio kelio remonto mašinų nuoma.

UAB Saugos paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fizinės ir elektroninės apsaugos bei techninių apsaugos priežiūros priemonių montavimo, priežiūros ir remonto paslaugos.

UAB Rail Baltica statyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendros Baltijos šalių įmonės RB Rail AS (valdoma dalis – 33,33%), kuruojančios projekto „Rail Baltica 2" įgyvendinimą, akcininko funkcijų vykdymas.

VšĮ Geležinkelių logistikos parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus miesto savivaldybei ir AB „Lietuvos geležinkeliai" priklausanti įstaiga, atsakinga už Vilniaus viešojo logistikos centro logistikos parko kūrimą ir valdymą.

Geležinkelių tinklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tinklas (2022 m.)
Tinklas (2015 m.)
Vėžės pločiai 1520 mm, 1435 mm
Geležinkelių ilgis 1910,8 km (2021 pabaigoje)[15]
1787,7 km – 1520 mm vežė, 123 km – 1435 mm vėžė[16]
Kontaktinis tinklas ~25 000 V/50 Hz (elektrifikuota 7,9%, 152,4 km)
Leistinoji ašies apkrova 22,5 t
Signalizacijos tipai Automatinė blokuotė – 38,4%, pusiau automatinė blokuotė – 48,6%
Stočių skaičius 105

1520 mm pločio[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1520 mm pločio vėžės geležinkeliai driekiasi į Baltijos valstybes bei NVS šalis.

1435 mm pločio[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1435 mm pločio vėžės geležinkeliai jungia Lietuvą su Lenkija, o per Lenkiją – ir su kitomis Vakarų ir Vidurio Europos valstybėmis.

  • Palemonas – Kaunas – Kazlų Rūda – Mockava – Valstybės siena 120 km, (Kauno tunelyje ir nuo Šeštokų iki Mockavos sudvigubinta linija, kuria gali važiuoti 1520 mm ir 1435 mm vėžėms pritaikyti riedmenys).

Riedmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2021 m. pabaigoje riedmenų parką sudarė:[17]

  • Traukos riedmenys:
  • Vagonai:
    • 23 keleiviniai vagonai;
    • 42 elektrinių traukinių vagonai;
    • 92 dyzelinių traukinių vagonai;
  • 7176 prekiniai vagonai.

Rodikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Finansiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019–2021 m. grupės pajamos, mln. Eur
2021 m. grupės pajamų struktūra

2021 m. grupės pajamos – 465,1 mln. €, pelnas – 23,5 mln. €.[18]

Keleivių vežimo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. pervežta 5,51 mln. keleivių, 2020 m. – 3,34 mln., 2021 m. – 4,13 mln., 2022 m. – 4,68 mln.[19]

Krovinių vežimo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krovinių vežimas geležinkelių transportu (tūkst. tonų)[20]
Metai 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022
Kiekis 49 000,1 48 053,2 47 650,6 52 638,2 56 775,7 55 209,2 53 429,7 51 079,6 30 977,5

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautiniai ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos geležinkeliai dalyvauja šių organizacijų veiklose:

  • Europos infrastruktūros valdytojų platforma (PRIME)
  • Tarptautinis atsiskaitymų centras (BCC)
  • Europos geležinkelių inžinierių asociacijų sąjunga (UEEIV)
  • Europos intermodalinio transporto asociacija (EIA)
  • Geležinkelių įmonių policijos saugos organizacijų bendradarbiavimo organizacija (COLPOFER)
  • Tarptautinė Transsibiro pervežimų koordinacinė taryba (KSTP)
  • Tarptautinis geležinkelių transporto komitetas (CIT)
  • Europos Geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų bendrija (CER)
  • Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija (OSŽD)
  • Europos geležinkelių agentūra (ERA)
  • Tarptautinė geležinkelių sąjunga (UIC)
  • 1520 Strateginė partnerystė
  • Tarpvyriausybinė tarptautinių vežimų geležinkeliais organizacija (OTIF)
  • NVS šalių, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos geležinkelių transporto taryba (GTT)
  • RailNetEurope (RNE) Europos Geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir pajėgumų skirstytojų asociacija    
  • Krovinių vežimo koridorius Nr. 8 „Šiaurės jūra – Baltijos jūra" (RFC8)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_gelezinkeliai/
  2. ↑ https://madeinvilnius.lt/verslas/vilniaus-rinka/lietuvos-gelezinkeliai-atleido-apie-16-tukst-darbuotoju/
  3. ↑ https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/atnaujinti-valstybes-lukesciai-lietuvos-gelezinkeliams
  4. ↑ https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gelezinkeliai/
  5. ↑ Vitalija Lapėnienė. „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Kelionė Lietuvos geležinkelių istorijos bėgiais, I dalis. 2015-01-11, Lrt.lt (tikrinta 2023-08-25).
  6. ↑ https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/istorinis-ltg-biuras-mindaugo-g-12-vilniuje-perleidziamas-turto-bankui.d?id=86588933
  7. ↑ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0E89E41285D8
  8. ↑ Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 49
  9. ↑ Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 52
  10. ↑ Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 51
  11. ↑ Dėl viešojo naudojimo geležinkelio linijos Pabradė–valstybės siena ir Valstybės siena–Adutiškis–Didžiasalis (su joje esančiomis Adutiškio ir Didžiasalio stotimis), taip pat Karsakiškio, Šapelių, Šarkių, Lyduvėnų, Radžiūnų, Lauksargių, Mergalaukio, Dapšionių, Medininkų, Genių, Čiūtelių, Lūšės, Saldutiškio, Labos, Panemunėlio, Varlaukio, Žilių, Visagino ir Skersabalių stočių uždarymo
  12. ↑ https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/isteigta-nauja-imone-lietuvos-gelezinkeliu-infrastruktura-663-1167996
  13. ↑ https://www.delfi.lt/verslas/transportas/lietuvos-gelezinkeliai-keicia-ivaizdi-kitaip-trumpins-pavadinima.d?id=84686441
  14. ↑ https://governance.lt/wp-content/uploads/2020/09/0701_LGgrupes-ataskaita.pdf
  15. ↑ https://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?hash=3165895d-e360-41c5-9231-00b03028218e#/
  16. ↑ https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gelezinkeliu-transportas/
  17. ↑ https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S5R069#/
  18. ↑ https://www.vz.lt/transportas-logistika/2022/05/31/lietuvos-gelezinkeliu-grupes-grynasis-pelnas-pernai-krito-358
  19. ↑ https://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?hash=d83ff471-64a4-4dd4-bd39-6e95340321c9#/
  20. ↑ https://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?hash=8f93e181-53da-4c84-8e56-967644d054db#/
  21. ↑ https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/jei-plieno-keliai-prabiltu-ii-d-n812656
  22. ↑ https://www.delfi.lt/verslas/verslas/nusalintajam-lietuvos-gelezinkeliu-vadovui-aukstas-postas.d?id=2372
  23. ↑ https://www.delfi.lt/verslas/verslas/paskirtas-naujas-lietuvos-gelezinkeliu-vadovas.d?id=7517
  24. ↑ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/buves-susisiekimo-ministras-vadovaus-lietuvos-gelezininkeliams.d?id=136770
  25. ↑ https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/kritikos-neatlaikes-lietuvos-gelezinkeliu-vadovas-stasys-dailydka-palieka-posta-663-721132
  26. ↑ https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/penkeri-m-bartuskos-metai-su-lietuvos-gelezinkeliais-vaziuota-i-prieki-bet-ne-be-kratymo-667-1614164
  27. ↑ https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/lietuvos-gelezinkeliams-ir-toliau-vadovaus-egidijus-lazauskas-663-1697448

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R
Viešasis transportas Lietuvoje
Autobusai
Keltuvai
Tramvajai
Kauno arklinis tramvajus (uždarytas) • Klaipėdos tramvajus (uždarytas) • Vilniaus arklinis tramvajus (uždarytas)
Traukiniai
Troleibusai
Kita
Ž • A • R
Baltijos valstybių geležinkeliai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_geležinkeliai&oldid=7062601"