Lietuvos geležinkeliai

Lietuvos geležinkeliai

Forma	Akcinė bendrovė
Pramonė	Geležinkelių operavimas, keleivių ir krovinių gabenimas
Įkurta	1991 m. gruodžio 24 d.
Įkūrėjas (-ai)	Lietuvos Respublika
Centrinė būstinė	Mindaugo g. 12/14, Vilnius LT-03603
Svarbiausi darbuotojai	Mantas Bartuška (generalinis direktorius)
Produktai	Geležinkelių operavimas, keleivių ir krovinių gabenimas
Įplaukos	1,5 mlrd. Lt (2013)
Pajamos	437,2 milijonai EUR (2015)
Pelnas	2,8 milijonai EUR (2015) (grynasis)
Savininkas (-ai)	Lietuvos Respublika
Darbuotojų	5242 (2019)
Tinklalapis	Oficiali svetainė

AB Lietuvos geležinkeliai – Lietuvos susisiekimo bendrovė, administruojanti Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklą (jį daugiausia sudaro 1520 mm (4 7⁄8 pėdos) pločio geležinkelio linijos ir standartinių vėžių (1435 mm) geležinkelio linijos. Pagrindinė jos veikla – krovinių ir keleivių vežimas geležinkeliais, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas, priežiūra ir plėtra. AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta 1991 metų pabaigoje, likvidavus Pabaltijo geležinkelių bendrovę.

Geležinkelių schema

Dyzelinis traukinys DR1AM

Lokomotyvo TEP-70 traukiamas keleivinis traukinys Vilniuje

Lokomotyvo 2M62 traukiamas krovininis sąstatas Pilviškiuose

Linijos

1520 mm pločio:

• Kužiai – Kretinga 127 km
• Naujoji Vilnia – Vilnius – Kaunas 113 km (elektrifikuota)
• Naujoji Vilnia – Kena – Valstybės siena 27 km (elektrifikuota)
• Vilnius – Šalčininkai – Valstybės siena 45 km
• Naujoji Vilnia – Turmantas – Valstybės siena 139 km
• Lentvaris – Marcinkonys – Valstybės siena 107 km (elektrifikuota iki Senųjų Trakų)
• Senieji Trakai – Trakai 9 km (elektrifikuota).
• Kaunas – Kybartai – Valstybės siena 94 km.
• Kazlų Rūda – Alytus 103 km.
• Palemonas – Gaižiūnai 25 km
• Linkaičiai – Šapeliai – Valstybės siena 156 km.
• Šiauliai – Joniškis – Valstybės siena 60 km.
• Kužiai – Mažeikiai 63 km.
• Kretinga – Skuodas – Valstybės siena 48 km.
• Radviliškis – Pagėgiai 143 km.
• Kretinga – Klaipėda – Pagėgiai – Valstybės siena 115 km.
• Švenčionėliai – Utena 59 km
• Rimkai – Draugystė 3 km
• Kaišiadorys – Radviliškis – Kužiai 161 km.

1435 mm pločio:

• Kaunas – Mockava – Valstybės siena 120 km, (nuo Šeštokų iki Mockavos sudvigubinta linija, kuria gali važiuoti ir 1520 mm vėžėms pritaikyti riedmenys).

Istorija

Carinės Rusijos laikotarpis (1851–1915 m.)

Pirmųjų Lietuvos geležinkelių pradžia yra 1851 m., kai Rusijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelio tiesimo. Kelio tiesimas oficialiai pradėtas 1851 m. vasario 15 d. Lietuvoje Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelis priklausė Vyriausiajai Rusijos geležinkelių bendrovei. 1858 m. gegužės 15 d. prie Vilniaus 18 varstų kelio atkarpoje buvo atlikti bandomieji darbai.

Pirmasis traukinys iš Daugpilio pusės į Vilnių atvyko 1860 metų rugsėjo 4 dieną. Viešasis eismas buvo atidarytas kelyje Kaunas – Kybartai 1861 m. balandžio 11 d. Traukinių eismas iš Sankt Peterburgo į Vilnių ir iš Vilniaus į Virbalį atidarytas 1862 m. kovo 15 d., o reguliarus eismas į Varšuvą 1862 m. gruodžio 15 d.

Tiesiant pirmąjį geležinkelį Lietuvoje, buvo pastatyta daug inžinerinių statinių. Stambiausi ir svarbiausi iš jų buvo Kauno ir Panerių tuneliai (pastatyti 1861 metų rudenį), tiltai per Nerį, Vilnelę, Merkį bei Nemuno upę Kaune. Šioje linijoje buvo pastatytos pirmosios Lietuvoje geležinkelio stotys (21 stotis): aukščiausios klasės Lentvario ir Virbalio, pirmos klasės – Vilniaus ir Kauno, antros klasės – Švenčionėlių, trečios klasės – Dūkšto, Kazlų Rūdos, Varėnos ir Žaslių, ketvirtos klasės – Bezdonių, Ignalinos, Marcinkonių, Mauručių, Pabradės, Pilviškių, Rūdiškių, Turmanto, Valkininkų, Vievio ir Vilkaviškio.

Rusijos valstybė norėdama pradėti eksportuoti Ukrainos grūdus per Liepojos uostą, paruošė ir patvirtinto naujo geležinkelio projektą Lentvaris – Romnai (Ukraina). Geležinkelio tiesimo darbai pradėti 1872 metais. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje yra tik trumpa 36,2 km ilgio atkarpa Naujoji Vilnia – Kena – Šumskas – Valstybės siena. Buvo pastatytos Naujosios Vilnios, Kenos stotys. Naujosios Vilnios – Minsko kelio ruožas viešajam eismui atidarytas 1873 m. sausio 14 d.

1872 m. kovo 18 d. pradėta tiesti kelio Mažeikiai – Jelgava atkarpa. 1873 m. lapkričio 3 d. Jelgavos – Mažeikių kelias pradėjo viešąjį eismą.

Buvo nutiestos strategiškai svarbios linijos: Liepoja – Kaišiadorys (atidaryta 1871 m.), Radviliškis – Daugpilis (1873 m.) Vilnius – Lyda (1884 m.), Varėna – Alytus – Šeštokai – Suvalkai (1899 m.). Iki šių dienų atkarpa Varėna – Alytus neišliko.

Prie naujų geležinkelio linijų kūrėsi nauji miesteliai ir miestai – Kaišiadorys, Švenčionėliai, Mažeikiai, Kazlų Rūda. Pradėjo sparčiai augti kiti Lietuvos miestai, ypač tie, kurie tapo geležinkelių mazgais – Radviliškis, Šiauliai ir kiti.

Prūsijos valdžia 1872 m. kovo 25 d. priėmė įstatymą dėl Tilžės – Pagėgių – Klaipėdos geležinkelio tiesimo. 1875 m. liepos 1 d. šis 95 km ilgio geležinkelis buvo atidarytas viešajam eismui.

Kaizerinės Vokietijos laikotarpis (1915–1918 m.)

Kaizerinė Vokietija Lietuvą užėmė 1915 metais. Karinė vadovybė ėmė sparčiai perkalti geležinkelius į 1435 mm pločio vėžę. Vokiečiai įsteigė specialią Lietuvos geležinkelių administraciją, kurios centras buvo Varšuvoje.

Vokiečiai karo reikmėms iki 1915 m. spalio 1 d. per 3 mėnesius nutiesė Bajorų – Priekulės geležinkelio 74 km ruožą (54 km ruožas Lietuvoje), 1916 m. birželio 20 d. baigtas Lauksargių – Šilėnų geležinkelis (124,4 km). Šioje linijoje buvo pastatytas laikinas 42 m aukščio ir 670 m ilgio medinis tiltas per Dubysos upę ties Lyduvėnais. Vėliau šis tiltas pakeistas geležiniu ant betono atramų. Naująjį Lyduvėnų tiltą pradėta statyti 1916 m. rudenį, o atiduota eksploatuoti 1918 m. gegužės 17 d. Tiltas buvo susprogdintas 1944 metais, atstatytas 1951 m. Šiuo metu Lyduvėnų geležinkelio tiltas yra ilgiausias Lietuvoje tiltas, siekiantis 599 m ilgį.

1916 m. gegužės 7 d. vokiečių karinė vadovybė įsakė pradėti tiesti kelią Šiauliai – Joniškis – Jelgava. Darbai naujoje linijoje pradėti gegužės 16 d. Kelias baigtas tiesti 1916 m. spalio 1 d.. 1916 m. vokiečių valdžios įsakymu nutiestas geležinkelis tarp Palemono (Kaune) ir Gaižiūnų. Šis 25 km dvikelis geležinkelis labai sutrumpino kelionę geležinkeliu iš Kauno Jonavos, Kėdainių, Šiaulių kryptimi. Fronto poreikiams buvo nutiestas 1435 mm vėžės Pabradės–Lentupio geležinkelis.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis (1918–1940 m.)

1918 m. lapkričio 14 d. finansų ministras M. Yčas sudarė susisiekimo tarybą. Buvo įkurta Geležinkelių valdyba su dvejomis tarnybomis: Eksploatacijos ir Traukos. Lietuvos geležinkelių valdyba vedė nuolatines derybas su vokiečių geležinkelių valdyba. 1919 m. liepos 4 d. Lietuvos Vyriausybė, dirbusi Kaune, pasirašė sutartį su Vokietija dėl geležinkelių tinklo perdavimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Vadovaujantis šia sutartimi buvo perduoti ne tik geležinkelio ruožai, bet ir nuomojami už nustatytą mokestį garvežiai, keleivių, bagažo, prekiniai, atvirieji vagonai ir kt. Jau 1919 m. pavasarį prasidėjo traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Kaune tarp senamiesčio ir Panemunės, o 1919 m. liepos 6 d. buvo paleistas pirmas traukinys plačiuoju geležinkeliu iš Kaišiadorių į Radviliškį.

Atgautieji iš Vokietijos geležinkelio ruožai atrodė labai prastai: telegrafo linijos sutraukytos, telefono ir telegrafo aparatai išgrobstyti, stočių inventorius nusiaubtas. Lietuvos geležinkeliams tuomet priklausė 943 km kelių, o riedmenų ūkį sudarė iš vokiečių išnuomoti 6 garvežiai, 15 keleivinių ir 57 prekiniai vagonai.

1923 m. Lietuvai susigrąžinus Klaipėdos kraštą, Klaipėdos uostas tapo Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi, buvo sukurta pagrindinė tranzito arterija. Tuo metu Lietuvos geležinkeliai bendro tinklo nesudarė. 1922 m. lapkričio 1 d. Lietuvos kariuomenės geležinkelio bataliono pirmoji kuopa pradėjo tiesti Šeštokų – Kazlų Rūdos jungiamąjį kelią ir iki 1923 m. gruodžio 20 d. sujungė Kazlų Rūdą su Marijampole. Lietuvos geležinkeliai buvo sujungti į bendrą tinklą. 1926 m. pavasarį buvo nutiestas Kužių – Telšių geležinkelio ruožas, o 1932 m. rudenį Telšių – Kretingos geležinkelis.

Antrojo pasaulinio karo laikotarpis (1940–1945 m.)

1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvą aneksavo Tarybų Sąjunga. TSRS susisiekimo kelių liaudies komisaras pasirašė įsakymą „Apie Lietuvos geležinkelių organizavimą“, kuriuo paskelbė Lietuvos geležinkelius sudėtine TSRS geležinkelių tinklo dalimi. Geležinkelio darbas buvo pertvarkomas pagal TSRS galiojusią tvarką.

Prasidėjus karui tarp nacistinės Vokietijos ir TSRS, TSRS valdžios sprendimu, dalis Lietuvos geležinkelių garvežių ir vagonų buvo permesti į Rytus, o visų Vokietijos okupuotų ir įjungtų į Ostlandą (tarp jų ir Lietuvos) teritorijų geležinkelių valdymas buvo perduotas karinei geležinkelių administracijai, kurios centras buvo Rygoje. Vokiečių okupacinė valdžia siekė, kad Lietuvos geležinkelio specialistai aktyviai dirbtų karo fronto reikalams. 1942 m. buvo komandiruota daugiau kaip 2000 Lietuvos geležinkelininkų. Jie dirbo Pskove, Minske, Rygoje, Jelgavoje ir kitur.

Tarybinis laikotarpis (1945–1991 m.)

1944 m. rugpjūčio 4 d. Susisiekimo kelių liaudies komisaro įsakymu Lietuvoje pradėjo dirbti naujai įkurta Atstatomųjų statybos darbų valdyba, kuri organizavo savo darbų apylinkes Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Telšiuose.

Geležinkelininkams atiteko karo veiksmų nusiaubti keliai. Rusų geležinkelininkai atstatinėjo kelius, perkalinėjo kelius į Rusijos geležinkelio vėžę.

1944–1945 metais buvo atlikta daug svarbių darbų: atstatomi stočių keleivių namai, tvarkomi tiltai ir kiti objektai. Buvo įkurta TSRS valdžios suformuota pokario Geležinkelių valdyba. 1946 m. Lietuvos geležinkelių valdybai priklausė 2091,8 km kelių, tarp jų 536,6 km dvikelio.

1953 m. gegužės 15 d. TSRS Susisiekimo kelių ministerijos įsakymu Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelio valdybos sujungiamos į vieną Baltijos geležinkelio valdybą, kuri sudaroma Rygoje. Lietuvoje geležinkeliai buvo suskaidyti į keturias Vilniaus, Kauno, Šiaulių plačiųjų ir Panevėžio siaurųjų geležinkelių apygardas, kurios tiesiogiai pavaldžios Baltijos geležinkelio valdybai.

1956 m. balandžio 26 d. vėl buvo atkurti trijų Baltijos valstybių geležinkeliai, prie Lietuvos geležinkelių buvo priskirti ir Kaliningrado srities geležinkeliai. 1963 m. vasario 14 d. TSRS Ministrų taryba priėmė nutarimą dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelių sujungimo į Pabaltijo geležinkelius.

Vienas reikšmingiausių tarybinio laikotarpio darbų vystant Lietuvos geležinkelius buvo Naujosios Vilnios – Kauno ir Lentvario – Trakų linijų elektrifikavimas. 1975 m. gruodžio 29 d. pirmasis elektrinis traukinys atvyko iš Vilniaus į Kauną, o nuo 1976 m. sausio 20 d. pradėtas ir nuolatinis jų eismas. Tarybiniais metais taip pat buvo atlikti ir kiti svarbūs darbai: 1972–1975 m. iš siaurosios į 1520 mm vėžę rekonstruota Švenčionėlių – Utenos linija, 1982 m. nauja trasa nutiestas ruožas Radviliškis – Pakruojis, nutiestas geležinkelis iš Adutiškio iki Didžiasalio (šiuo metu išardytas).

Buvo modernizuojami ir geležinkelio riedmenys. 1979 m. pasibaigė garvežių pakeitimas šilumvežiais. Buvo pereita prie pusiau automatinės blokuotės.

Nepriklausomybės laikotarpis (nuo 1991 m.)

Lietuvos geležinkelių administracinis pastatas Vilniuje

1990 m. kovo 11 dieną Lietuva paskelbė atkurianti valstybingumą, tačiau Lietuvos geležinkeliai faktiškai dar buvo pavaldūs Pabaltijo geležinkeliui. 1991 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G. Vagnorius, po sudėtingų Lietuvos susisiekimo ministerijos sudarytos komisijos derybų su TSRS susisiekimo ministerija, pasirašė potvarkį dėl valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigimo Vilniaus ir Šiaulių valstybinių geležinkelio apygardų pagrindu. TSRS susisiekimo ministerija 1991 m. gruodžio 28 d. pasirašė nurodymą dėl TSRS susisiekimo ministerijos Pabaltijo geležinkelio likvidavimo nuo 1992 m. sausio 1 d. Lietuvos geležinkeliai tapo valstybine įmone ir ėmė tvarkytis laisvai ir savarankiškai.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvos geležinkelių bendrovė siekė atkurti santykius su tarptautinėmis geležinkelių organizacijomis, palaikyti dalykiškus ryšius su Vakarų ir Rytų Europos šalių geležinkeliais. 1992 m. birželio mėn. Lietuvos geležinkeliai įstojo į Tarptautinę geležinkelių bendradarbiavimo organizaciją (OSŽD) bei atkūrė savo narystę Tarptautinėje geležinkelių sąjungoje (UIC). Lietuvos geležinkeliai pradėjo orientuotis į tarptautinius tranzitinius vežimus. 2003 m. vasario 6 d. pradėjo kursuoti pirmasis mišriųjų vežimų traukinys „Vikingas“, sujungęs Baltijos ir Juodąją jūras. 2005 m. liepą pradėtas eksploatuoti konteinerių traukinys „Merkurijus“ (Klaipėda – Kaliningradas – Maskva), 2011 metų rudenį konteinerių traukinys „Saulė“ sujungė Lietuvą su Kazachstanu ir Kinija.

Pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, buvo suremontuotos svarbiausios geležinkelio linijos. Rekonstruotos Vilniaus, Vilkaviškio, Kybartų, Marijampolės, Jonavos ir kitos geležinkelio stotys, suremontuota didžioji dalis geležinkelio tiltų. Pradėti eksploatuoti dyzeliniai traukiniai RA-2 bei prikabinami vagonai, įsigytos ir pradėtos eksploatuoti naujos automotrisės, dviaukščiai elektriniai traukinai, įsigyta keletas naujų keleivinių vagonų. XX a. pab. uždaryta daug keleivinių maršrutų, pakeitus TEP lokomotyvus lenkiškomis PESA linijoje Vilnius–Klaipėda, susisiekimas dėl mažos talpos, naujų traukinių gedimų tapo keblesnis.

2018–2019 m. įmonės Krovinių vežimo, Keleivių vežimo ir Geležinkelių infrastruktūros direkcijos buvo pertvarkytos į atskiras bendroves „LG CARGO“, „LG Keleiviams“.

Siemens ER20 lokomotyvai Paneriuose

Nebenaudojamas dyzelinis lokomotyvas TEP-60 Radviliškyje

EJ 575 Vilniuje

ER9M Kaišiadoryse

TEM2-5703 Kalnėnų GS

Riedmenys

Keleiviniai lokomotyvai:

• 5 TEP70
• 4 TEP70BS
• 1 TEP70M
• 1 TEM LTH

Krovininiai lokomotyvai:

• 44 ER20CF
• 39 M62
• 87 2M62, 2M62M, 2M62UM

Manevriniai lokomotyvai:

• 41 ČME-3, ČME-3M
• 39 TEM2, TEM TMH
• 1 TGK2

Elektriniai keleiviniai traukiniai:

• 13 EJ575
• 2 ER9M

Dyzeliniai keleiviniai traukiniai:

• 2 DR1A
• 12 DR1AM
• 4 RA-2
• 7 730Ml

Automotrisės:

• 1 AR-2
• 12 620M
• 3 630M

Pagrindiniai geležinkelių techniniai duomenys 2019 m

Vėžės pločiai	1520 mm, 1435 mm
Bendras geležinkelių tinklo ilgis	1911,3 km
Dvikeliai	450,6 km
Elektrifikuoti keliai	152,4 km
Kontaktinis tinklas	~25 000 V/50 Hz
Leistinoji ašies apkrova	22,5 t
Signalizacijos tipai	automatinė blokuotė – 38,4%, pusiau automatinė blokuotė – 48,6%
Stočių skaičius	105

Krovininis transportas

2011 metais 52,3% visų krovinių pervežta geležinkeliais (automobilių keliais 46%). Pagal šį rodiklį Lietuva viena pirmaujančių Europos Sąjungoje. Svarbiausios krovinių vežimo kryptys – į Klaipėdos uostą, Baltarusiją pro Kenos pasienio postą ir Rusijos Kaliningrado sritį pro Kybartus. Krovinių vežimo direkcija – AB „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys – veža krovinius Lietuvos Respublikos teritorija, atlieka prekinių riedmenų remontą, eksploataciją, techninę priežiūrą, teikia krovinių ekspedijavimo bei kitas su krovinių vežimu susijusias paslaugas.

2017 metais Lietuvos geležinkeliais vežta 52 mln. t krovinių, iš jų importas sudarė 39%, tranzitas – 22%, eksportas – 8,8 %. Vietiniame susisiekime pervežta 30% (15,5 mln. t) krovinių. Daugiausia buvo vežta naftos ir naftos produktų (28% visų krovinių) ir trąšų (30% visų krovinių).

Konteineriniai traukiniai

Šiuo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ konteinerinių traukinių paslaugų portfelį sudaro:

• „Vikingas“ (Klaipėda – Minskas – Kijevas – Iljičiovskas/Odesa)
• „Saulė“ (Chongqing (Kinija) – Antverpenas (Belgija), tranzitu per Šeštokus)
• „Vilnius Shutle“ (Vilnius – Klaipėda – Vilnius)
• „Merkurijus“ (Kaliningradas/Klaipėda – Maskva)
• "Šeštokai Express“ (Šeštokai – Smolenskas (Rusija))
• "Baltijos vėjas“ (Klaipėda – Minskas – Samara – Konstanajus (Kazachstanas))
• "Nemunas“ (Vilnius/Kaunas/Klaipėda – Minskas)
• "Milano express“ (Kaunas – Varšuva – Liudvigshafenas – Milanas)

Keleivinis transportas

Elektrinis traukinys ER9M, vykstantis maršrutu Vilnius–Trakai

Lietuvoje 2017 metais geležinkelių transportu pervežta 4,66 mln. keleivių. Vietiniais maršrutais vežta 3,86 mln., o tarptautiniais – 0,8 mln. keleivių.

Per dešimties metų (2002–2011) laikotarpį geležinkeliu pervežamų keleivių skaičius sumažėjo apie 3 mln.

Veikiantys maršrutai (2018 m.):

1. Vilnius–Klaipėda
2. Vilnius–Šiauliai
3. Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas
4. Naujoji Vilnia–Vilnius–Trakai
5. Vilnius–Marcinkonys
6. Vilnius–Varėna
7. Vilnius–Kena
8. Vilnius–Turmantas
9. Vilnius–Ignalina
10. Vilnius–Oro uostas
11. Kaunas–Šiauliai
12. Kaunas–Kybartai
13. Kaunas–Kazlų Rūda
14. Kaunas–Marijampolė
15. Radviliškis–Šiauliai
16. Radviliškis–Mažeikiai
17. Radviliškis–Klaipėda
18. Radviliškis–Panevėžys
19. Šiauliai–Panevėžys
20. Šiauliai–Rokiškis
21. Šiauliai–Mažeikiai
22. Vilnius-Daugpilis
23. Klaipėda-Šilutė (atnaujintas 2018 m.)
24. Vilnius-Jašiūnai (atnaujintas 2018 m.)

Panaikinti keleivinių maršrutai:

1. Kretinga–Skuodas (2001)
2. Šiauliai–Joniškis (2006)
3. Švenčionėliai–Utena (2001)
4. Pabradė–Didžiasalis (2001)
5. Radviliškis–Pagėgiai (2001)
6. Šeštokai–Alytus (2001)
7. Kena–Šumskas (2007)
8. Marcinkonys–Druskininkai (2001)
9. Rokiškis–Obeliai (2001)
10. Vilnius-Valčiūnai-Stasylos (2014)

Narystė tarptautinėse organizacijose

AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklauso šioms tarptautinėms organizacijoms:

• Tarptautinė geležinkelių sąjunga (UIC) (1992)
• Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija (OSŽD) (1992)
• Tarptautinis geležinkelių transporto komitetas (CIT) (1995)
• Europos geležinkelių bendrija (CER) (2003)
• Tarptautinis atsiskaitymų centras (BCC) (1998)
• Tarptautinė koordinacinė vežiojimo per Sibirą taryba (KSTSP/CCTST) (1997)
• NVS šalių ir Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos geležinkelių transporto taryba (1993)
• 1520 Strateginė partnerystė
• NVS šalių, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos geležinkelių transporto taryba (GTT)

Direktoriai

• Algirdas Alfonsas Kliorė - 1991-1994 m.
• Stasys Labutis – 1994–2000 m.
• Kęstutis Dirgėla – 2000–2001 m.
• Jonas Biržiškis – 2001–2006 m.
• Stasys Dailydka – 2006–2016 m.
• Mantas Bartuška – nuo 2016 m.

Nuorodos

• Oficiali svetainė (lietuvių, rusų, anglų k.)
• LR Susisiekimo ministerija
• Tvarkaraščiai, bilietų pirkimas internetu https://www.traukiniobilietas.lt/portal/