Lietuvos didikai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Crystal Clear app help index.png  Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones.
Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose.
Viduramžių Lietuvos herbą naudojo įtakingos didikų giminės

Lietuvos didikai – istoriškai privilegijuotas luomas, susikūręs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Jį sudarė asmenys iš etninės Lietuvos ir Žemaitijos[reikalingas šaltinis] bei rytinių[reikalingas šaltinis] išsiplėtusios kunigaikštystės teritorijų. Privilegijos šeimoms buvo suteikiamos už karinę tarnybą. Abiejų Tautų Respublikoje buvo didžiausias skaičius kilmingųjų Europoje, beveik 10 % nuo bendro gyventojų skaičiaus, o kai kuriuose regionuose, pvz., Žemaitijoje, siekė 12 %.

Luomo evoliucija[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje kilmingųjų luomas susiformavo XV a. Ilgą laiką bajorų luomas išliko atviras, t. y. į jį buvo galima patekti ne tik pagal kilmę, bet ir už nuopelnus didžiajam kunigaikščiui. Plečiantis stambiajai žemėvaldai, bajorijos viršūnė pasivadino ponais. XV a. atsiradusi Ponų taryba dalyvavo valstybės valdyme, patarinėjo karaliui. XVI a. pabaigoje visi bajorai ėmė dalyvauti valstybės valdyme ir vadintis ponais, o buvę ponai tapo didikais.[1] Bajorų luomas susiskaidė – jį sudarė aukščiausios kilmės didikai (kunigaikščiai), tarnybiniai bajorai, stambūs bajorai, taip pat priklausomų žmonių neturintys bajorai, plikbajoriai, labai priklausę nuo didikų.

LDK didikai[taisyti | redaguoti kodą]

Žinyne – žymiausios Lietuvos didikų giminės, luomo raida, aristokratėjimas, tarpusavio kovos, indėlis į valstybės gyvenimą (autorių kol.)

Žymios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]