Lietuvos didikai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Viduramžių Lietuvos herbą naudojo įtakingos didikų giminės

Lietuvos didikai – istoriškai privilegijuotas luomas, susikūręs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais.[1] Jį sudarė asmenys iš etninės Lietuvos ir Žemaitijos bei rytinių išsiplėtusios kunigaikštystės teritorijų. Privilegijos šeimoms buvo suteikiamos už karinę tarnybą. Abiejų Tautų Respublikoje buvo didžiausias skaičius kilmingųjų Europoje, beveik 10 % nuo bendro gyventojų skaičiaus, o kai kuriuose regionuose, pvz., Žemaitijoje, siekė 12 %.

Luomo evoliucija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje kilmingųjų luomas susiformavo XV a. Ilgą laiką bajorų luomas išliko atviras, t. y. į jį buvo galima patekti ne tik pagal kilmę, bet ir už nuopelnus didžiajam kunigaikščiui. Plečiantis stambiajai žemėvaldai, bajorijos viršūnė pasivadino ponais. XV a. atsiradusi Ponų taryba dalyvavo valstybės valdyme, patarinėjo karaliui. XVI a. pabaigoje visi bajorai ėmė dalyvauti valstybės valdyme ir vadintis ponais, o buvę ponai tapo didikais.[2] Bajorų luomas susiskaidė – jį sudarė aukščiausios kilmės didikai (kunigaikščiai), tarnybiniai bajorai, stambūs bajorai, taip pat priklausomų žmonių neturintys bajorai, plikbajoriai, labai priklausę nuo didikų.

LDK didikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Didikai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  2. http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/d/didikas Didiko apibrėžimas žodyne

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]