Raseinių rajono savivaldybė

Raseinių rajono savivaldybė

Valstybė	Lietuva
Apskritis	Kauno apskritis
Miestai	Raseiniai Ariogala
Gyventojų (2020 m.)	31225 (25)
Gyventojų tankumas	25,1 žm./km² (35)
Plotas	1573 km² (12)
Meras	Andrius Bautronis (2019)
Svetainė	raseiniai.lt
55° 34' 30‘’   22° 40' 10‘’ Raseinių rajonas 23° 38' 30‘’   55° 10' 30‘’

Raseinių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje, Žemaitijoje. Administracinis centras – Raseiniai.

Geografija

Didžioji Raseinių rajono dalis yra Rytų Žemaičių plynaukštėje, o pietuose paviršius leidžiasi į Nemuno žemupio žemumą. Aukščiausia rajono vieta (167 m) yra Kryžkalnio apylinkėse, žemiausia (30 m) – rajono pietryčiuose, Dubysos pakrantėje. Vidurinė sausio mėnesio temperatūra -4,8 °C, liepos mėnesio – +17,0 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 660–668 mm.

Pro rajoną teka Dubysa (su Kirkšnove, Gynėve, Lukne) Šešuvies, Šaltuonos, Mituvos aukštupiai. Telkšo 2 Raseinių rajono ežerai, 14 tvenkinių. Miškingumas – 21,3 %. Būdingi eglynai, pušynai, yra mišriųjų miškų. Didžiausi miškai – Lapkalnio-Paliepių, Šiluvos-Papušynio, Zvėgių-Kupsčių, Žalpių, Paupio.

• 

  Dubysa ties Gėluva

• 

  Kraštovaizdis ties Liktėnais

• 

  Kalnujų piliakalnis

Istorija

	Raseinių rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Raseinių apskrities 39 apylinkių. 1950–1953 m. jis priklausė Kauno sričiai. 1957 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1959 m. perduotos Kelmės rajono 6 apylinkės. 1962 m. prijungtas Ariogalos rajonas ir Kėdainių rajono 1 apylinkė; Raseinių rajono 3 apylinkės perduotos Kėdainių rajonui, 2 – Tauragės rajonui. 1963 m. Jurbarko rajonui perduotos 4 apylinkės (Paalsio apylinkė, Paišlynio apylinkė, Šimkaičių apylinkė, Vadžgirio apylinkė). 1965 m. prijungta dalis Kauno rajono. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įkurta Raseinių rajono savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai. 2008 m. gruodžio 29 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-427 nuo 2009 m. sausio 1 d. įsteigtos 87 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	852		39 apylinkės	1 miestas (Raseiniai)
1954 m. (Išsamiau)			14 apylinkių
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	878	55 713	14 apylinkių	1 miestas
1962 m.	1128		16 apylinkių	1 miestas
1963 m. (Išsamiau)			15 apylinkių
1967 m.	1577	55 000
1970 m. (Išsamiau)	1600	53 029	15 apylinkių	2 miestai (Ariogala, Raseiniai)
1972 m. (Išsamiau)	1577		15 apylinkių	2 miestai, 7 miesteliai (Betygala, Girkalnis, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Viduklė, Žaiginys), 633 kaimai, 34 kaimų dalys, 8 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės
1976 m. (Išsamiau)	1573	50 200	15 apylinkių	2 miestai, 7 miesteliai, 633 kaimai, 34 kaimų dalys, 8 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės
1979 m. (Išsamiau)		48 970	14 apylinkių	2 miestai, 673 kaimo vietovės
1986 m. (Išsamiau)	1573		13 apylinkių	2 miestai, 7 miesteliai, 567 kaimai, 2 glžk. stočių gyvenvietės, 3 viensėdžiai
1989 m. (Išsamiau)	1573	46 037	10 apylinkių	2 miestai, 590 kaimo vietovių
2001 m. (Išsamiau)	1573	44 154	10 kaimo seniūnijų	2 miestai, 7 miesteliai, 583 kaimai, 3 glžk. stočių gyvenvietės, 3 viensėdžiai

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2019 m.
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
55 713	53 029	48 970	46 037	44 154
2007 m.	2011 m.sur.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
42 363	37 193	36 846	36 056	35 496
2017 m.	2018 m.	2019 m.	-	-
33 520	32 510	31 918	-	-
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 37 494 žmonės: Lietuviai – 98,64% (36 984); Rusai – 0,49% (183); Lenkai – 0,08% (31); Baltarusiai – 0,07% (27); Kiti – 0,72% (269).

2001 m. gyveno 44 154 žmonės: Lietuviai – 98,9% (43 668); Rusai – 0,55% (244); Lenkai – 0,1% (43); Baltarusiai – 0,08% (34); Kiti – 0,37% (165).

Pagal tikybą

• Romos katalikai – 89,6 %
• evangelikai liuteronai – 0,3 %
• stačiatikiai – 0,3 %
• kiti – 0,3 %
• netikintys/nenurodė – 9,5 %

Gyvenvietės

Rajone yra:

• 2 miestai – Ariogala ir Raseiniai;
• 7 miesteliai – Betygala, Girkalnis, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Viduklė ir Žaiginys;
• 590 kaimų.

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

• Raseiniai – 12665
• Ariogala – 3697
• Viduklė – 1911
• Girkalnis – 997
• Nemakščiai – 905
• Šiluva – 800
• Norgėlai – 744
• Betygala – 559
• Paliepiai – 518
• Gyliai – 509

Administracija

Atstovaujamoji valdžia – Raseinių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Raseinių rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybės seniūnijos

Savivaldybėje yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

• Ariogalos miesto seniūnija (Ariogala)
• Ariogalos seniūnija (Ariogala)
• Betygalos seniūnija (Betygala)
• Girkalnio seniūnija (Girkalnis)
• Kalnujų seniūnija (Kalnujai)
• Nemakščių seniūnija (Nemakščiai)
• Pagojukų seniūnija (Kaulakiai)
• Paliepių seniūnija (Sujainiai)
• Raseinių miesto seniūnija (Raseiniai)
• Raseinių seniūnija (Raseiniai)
• Šiluvos seniūnija (Šiluva)
• Viduklės seniūnija (Viduklė)

Partnerystės ryšiai

• Rapla, Estija
• Liubartovas, Lenkija
• Mlava, Lenkija
• Slavsko rajonas, Rusija
• Miulhauzenas, Vokietija
• Soligorskas, Baltarusija

Švietimas ir ugdymas

Raseinių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

• Ariogalos gimnazija
• Betygalos Maironio vidurinė mokykla
• Girkalnio pagrindinė mokykla
• Ilgižių mokykla-daugiafunkcis centras
• Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija
• Paupio mokykla-daugiafunkcis centras
• Pikčiūnų pagrindinė mokykla
• Pramedžiavos pagrindinė mokykla
• Pryšmančių pagrindinė mokykla
• Raseinių Kalno vidurinė mokykla
• Raseinių meno mokykla
• Raseinių pagrindinė mokykla
• Raseinių specialioji mokykla
• Raseinių technologijos ir verslo mokykla
• Raseinių Žemaičio gimnazija
• Raseinių Šaltinio progimnazija
• Šiluvos vidurinė mokykla
• Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija
• Vosiliškio pagrindinė mokykla
• Žaiginio Pranciškaus Šivickio pagrindinė mokykla

Nuorodos

Vikiteka

• Savivaldybės tinklalapis