Varšuvos kunigaikštystė

	Księstwo Warszawskie ; Varšuvos kunigaikštystė
	Prancūzijos imperijos klientė
Vėliava	Herbas
	Location ofKunigaikštystė 1809 m.
Sostinė	Varšuva
Kalbos	lenkų
Valdymo forma	konstitucinė monarchija
	Kunigaikštis
1807–1815	Frederikas Augustas I
Era	Naujieji laikai
- Įkūrimas	1807 m., 1807
- Padalinimas	1815 m.
Valiuta	zlotas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Varšuvos kunigaikštystė (lenk. Księstwo Warszawskie, pranc. Duché de Varsovie, vok. Herzogtum Warschau), dar vadinama Varšuvos didžioji kunigaikštystė^[1] – valstybė, kurią 1807 m. Napoleono karų metu įkūrė Napoleonas Bonapartas. Ji apėmė etniškai lenkiškas žemes, kurias Prūsija atidavė Prancūzijai pagal Tilžės taiką. Tai buvo pirmasis bandymas atkurti suverenią Lenkijos valstybę po ATR padalijimų ir apėmė dabartinės Lenkijos centrinę ir pietrytinę dalis.

Kunigaikštystę personalinėje unijoje valdė Napoleono sąjungininkas Frederikas Augustas I, kuris tapo Varšuvos didžiuoju kunigaikščiu ir išliko teisėtu kandidatu į Lenkijos sostą. Po nesėkmingos Napoleono invazijos į Rusiją kunigaikštystę iki 1815 m. okupavo Prūsijos ir Rusijos kariuomenės, kol Vienos kongrese ji buvo oficialiai padalinta abiem šalims. Rusijos imperijai atitekusi rytinė centrinė kunigaikštystės teritorija vėliau buvo pertvarkyta į Kongresinę Lenkiją, o Prūsija vakaruose suformavo Poznanės didžiąją kunigaikštystę. Krokuvos miestui, Lenkijos kultūros centrui, buvo suteiktas laisvojo miesto statusas iki 1846 m., kai jis buvo prijungtas prie Austrijos.