Lietuvos himnas
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| | |||||||||
| Nacionalinis šios šalies himnas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Dar žinomas kaip | Lietuva, Tėvyne mūsų | ||||||||
| Žodžių autorius | Vincas Kudirka, 1898 | ||||||||
| Kompozitorius | Vincas Kudirka, 1898 | ||||||||
| Himnas nuo | 1919 (pakartotinai 1988) | ||||||||
| |||||||||
„Tautiška giesmė“ – Lietuvos valstybės himnas. Žodžiai ir muzika Vinco Kudirkos (1858–1899).
Istorija


Vincas Kudirka šį kūrinį pirmąsyk išspausdino literatūros, politikos ir mokslo dvimėnesiniame laikraštyje „Varpas“ 1898 m. lapkričio-gruodžio mėn. Nr. 6.[1][2]
Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama lietuviškuose vakarėliuose, pirmą kartą oficialiai sugiedotas Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Didžiojo Vilniaus seimo išvakarių koncerte Vilniuje,[2] nuo 1917 m. giedota viešose politinėse demonstracijose, susirinkimuose ir suvažiavimuose. 1917–1918 m. kūrinio žodžius ir muziką buvo siūlyta pakeisti, tačiau 1919 m. „Tautiška giesmė“ patvirtinta Lietuvos himnu.
1940 m., po sovietinės okupacijos, himnas buvo uždraustas, vietoje jo buvo atliekamas „Internacionalas“, tačiau 1944 m. „Tautiška giesmė“ buvo atkurta kaip Lietuvos SSR himnas. 1950 m. sukūrus naująjį LSSR himną, už „Tautiškos giesmės“ atlikimą buvo persekiojama ir baudžiama. Nepaisant to, himnas buvo giedamas nedideliuose susibūrimuose, viešai skambėjo 1956 m. Vėlinių įvykių metu Kaune, apie 1977 m. per Jonines Kernavėje, 1987 m. mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo.[2] 1988 m. prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, himnu vėl tapo „Tautiška giesmė“.
Religija
Yra alternatyvi himno versija, kurioje trečiosios strofos pirmuosiuose sakiniuose vietoje saulės minimas Dievas: „Tegul Dievas Lietuvoj / Tamsumas prašalina“.[3]
Nacistinės Vokietijos okupacijos metu, 1942–1943 metais, kai okupacinė valdžia kritikavo nereliginių giesmių, būtent Lietuvos himno, giedojimą katalikų bažnyčiose, žodis „saulė“ Lietuvos himne buvo pakeistas žodžiu „Dievas“.[4] Tai ypač buvo daroma Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje, kur pamokslus sakė kun. Alfonsas Lipniūnas.[4]
1991 m. spalio 22 d. Atkuriamojo Seimo deputatai Vytautas Adolfas Puplauskas, Alfonsas Svarinskas, Virgilijus Čepaitis, Romualda Hofertienė ir Albertas Miškinis nesėkmingai siūlė saulės paminėjimą pakeisti žodžiu „Dievas“.[5]
Albinas Kurtinaitis teigė, kad pirmajame Kudirkos juodraštyje 1897 m. pabaigoje vietoje saulės buvo minimas Dievas, tačiau Kudirką esą įtikino jo ateistai kolegos iš laikraščio „Varpas“ ir 1898 m. kovo mėnesį jis pakeitė Dievo paminėjimą į saulės, kaip tinkamesnį įvairių pažiūrų visuomenei.[3] Tačiau Renata Vitkauskienė teigė, kad saulė buvo paminėta nuo pat pradžių, nes buvo išspausdinta būtent tokia versija, o giesmės rankraščio ir užrašų nėra.[6]
Naudojimas
Lietuvos valstybės himnas privalo būti giedamas arba grojamas: [7][8]
- Pradedant ir baigiant Lietuvos Respublikos Seimo sesijas;
- Pradedant arba baigiant iškilmingus Lietuvos Respublikos Seimo posėdžius;
- Pradedant arba baigiant iškilmingus susirinkimus ir posėdžius, skirtus Lietuvos Respublikos švenčių ir atmintinoms dienoms;
- Sutinkant ir palydint oficialiai apsilankančius Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių ir vyriausybių vadovus – po užsienio valstybės himno;
- Užsienio valstybėse, kai atstovaujama Lietuvos Respublikai – pagal diplomatinį protokolą;
- Nacionalinės televizijos laidose – programos pradžioje – valstybės šventės ir kitomis dienomis, jeigu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą iškeliama Lietuvos valstybės vėliava; nacionalinio radijo laidose – kasdien pradedant ir baigiant pirmąją programą;
- Iškeliant Lietuvos valstybės vėliavą valstybinių valdžios ir valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų viešųjų renginių proga.
Vykstant vidaus bei tarptautinėms sporto varžyboms, Lietuvos valstybės himnas giedamas arba grojamas, jeigu iškeliama Lietuvos valstybės vėliava.
Lietuvos valstybės himnas negali būti naudojamas kaip taikomoji muzika – fonui, reklamai, pramoginiuose montažuose ir analogiškiems tikslams. Viešas pasityčiojimas iš Lietuvos valstybės himno baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
Tekstas
- Lietuva, Tėvyne mūsų
- Tu didvyrių žeme,
- Iš praeities Tavo sūnūs
- Te stiprybę semia.
- Tegul Tavo vaikai eina
- Vien takais dorybės
- Tegul dirba Tavo naudai
- Ir žmonių gėrybei.
- Tegul saulė Lietuvoj
- Tamsumas prašalina,
- Ir šviesa, ir tiesa
- Mūs žingsnius telydi.
- Tegul meilė Lietuvos
- Dega mūsų širdyse,
- Vardan tos Lietuvos
- Vienybė težydi!
- Pastaba: 1898 m. variante buvo:
- Tegul dirba ant naudos tau
- Ir žmonių gėrybės.
Galerija
- Himno paskutinių eilučių žodžiai, išskaptuoti Garliavoje, Lietuvos šimtmečio parke
- „Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina“
- „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“
- „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“
- „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“
- Paminklas himnui Vilniuje
Šaltiniai
- ↑ „Tautiškos giesmės“ istorija – jungianti ir stiprinanti“. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-16.
- 1 2 3 „Lietuvos valstybės himnas (Tautiška giesmė)“. 2016-11-02. Suarchyvuotas originalas 2016-04-13. Nuoroda tikrinta 2017-06-02.
- 1 2 Kurtinaitis, Albinas (2016-01-07). „"Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia…"“. Mūsų savaitė.
- 1 2 Bloznelis, Mindaugas (2003). Adelė Dirsytė: Gyvenimas ir darbai (PDF). Katalikų Akademija. p. 52. ISBN 9986-592-43-7.
- ↑ Samušytė, Jūratė (2006-10-23). „"Laiko vinys": ginčai dėl himno, krivio įšventinimas ir parašiuto istorija“. Delfi kultūra.
- ↑ Vitkauskienė, Renata (2017-11-06). „Abejones dėl žodžio išsklaido "Varpo" puslapis – Santaka“. Santaka.
- ↑ Lietuvos Respublikos Valstybės himno įstatymas
- ↑ Lietuvos himnas. Lietuvos nacionalinis muziejus, Paramos ir labdaros fondas Vinco Kudirkos vardui įamžinti, Vinco Kudirkos fondas [sudarė Gintautas Česnys, Birutė Kulnytė, Romas Treideris]. – V., Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005
Literatūra
- Lietuvos himnas / Lietuvos nacionalinis muziejus, Paramos ir labdaros fondas Vinco Kudirkos vardui įamžinti, Vinco Kudirkos fondas (sud. Gintautas Česnys, Birutė Kulnytė, Romas Treideris). – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005. – 89 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-23-1
- Lietuvos himnas (natos, muzika Vinco Kudirkos), orkestravo Vladas Jakubėnas 1965 m. Čikagos lietuvių operos užsakymu (sud. Irena Skomskienė). – Vilnius: Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugija, 2009. – 6 p. – ISMN 979-0-706220-03-1
- Lietuvos himno gimtinė: albumas apie Kudirkos Naumiestį (sud. Romas Treideris). – Vilnius: R. Treideris, 2011. – 98 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-169-9
Nuorodos
- Tautiškos giesmės žodžiai
- Tautiškos giesmės gaidos
- Tautiška giesmė Archyvuota kopija 2004-12-14 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos Respublikos Himnas Archyvuota kopija 2013-02-21 iš Wayback Machine projekto.
- Tautiškos giesmės instrumentinis atlikimas MP3 formatu (atlieka JAV Karinis orkestras)
- Prezidentas V. Adamkus kviečia giedoti Tautišką giesmę Valstybės dienos išvakarėse (video)
- Zigmas Tamakauskas. Kas yra tas himnas? Lietuvos himno kelias, 2008-05-14 Archyvuota kopija 2013-07-19 iš Wayback Machine projekto.
|
Airija · Albanija · Andora · Armėnija · Austrija · Azerbaidžanas · Baltarusija · Belgija · Bosnija ir Hercegovina · Bulgarija · Čekija · Danija · Didžioji Britanija (JK) · Estija · Graikija · Gruzija · Islandija · Ispanija · Italija · Juodkalnija · Kazachstanas · Kipras · Kroatija · Latvija · Lenkija · Lichtenšteinas · Lietuva · Liuksemburgas · Makedonija · Malta · Moldavija · Monakas · Norvegija · Nyderlandai · Portugalija · Prancūzija · Rumunija · Rusija · San Marinas · Serbija · Slovakija · Slovėnija · Suomija · Švedija · Šveicarija · Turkija · Ukraina · Vatikanas · Vengrija · Vokietija |
|
Valstybių atributika: Valstybinių vėliavų galerija · Valstybiniai himnai · Herbai |
