Lietuvos tarptautiniai santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Lietuvos herbas
Šis straipsnis yra serijos
Lietuvos politinė sistema
ir vyriausybė

dalis
Vėliava
Vienas iš straipsnių apie Lietuvą
Istorija

LDK
Abiejų Tautų Respublika
Rusijos imperija
Nepriklausomybės paskelbimas
Lietuvos SSR

Politinė sistema

Seimas
Partijos
Politikai

Geografija

Lietuvos apskritys
Miestai
Regionai
   Aukštaitija
   Dzūkija
   Klaipėdos kraštas
   Suvalkija
   Vilniaus kraštas
   Žemaitija

Kita

Ekonomika
Transportas
Tarptautiniai santykiai
Lietuvių valgiai
Šventės

Lietuva yra Jungtinių Tautų narė nuo 1991 m. rugsėjo 18 d. ir dalyvauja daugelyje Jungtinių Tautų organizacijų ir susitarimų. Lietuva taip pat yra Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Europoje narė, Šiaurės Atlanto Koordinacinės Tarybos, Europos Tarybos, NATO ir Europos Sąjungos narė. Nuo 2001 m. gegužės 31 d. – Pasaulinės Prekybos Organizacijos narė.

Šiuo metu Lietuva yra užmezgusi diplomatinius santykius su 180 valstybių, iš kurių 178 yra Jungtinių Tautų Organizacijos narės.[1][neveikianti nuoroda]

Lietuvos-Lenkijos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos santykiai su Lenkija yra šilčiausi per naujausią šių valstybių istoriją. Santykius šiek tiek temdo iškeliami lenkų tautinės mažumos teisių Lietuvoje klausimai, bei lietuvių mažumos Lenkijoje klausimai.

Lietuvos-Latvijos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diplomatiniai santykiai su Latvija atkurti 1991 m. spalio 5 d. [2][neveikianti nuoroda] Lietuva ir Latvija palaiko glaudžius ekonominius ir politinius santykius.

Pirmasis Lietuvos pasiuntinys Latvijoje, dr. Jonas Šliūpas, paskirtas dar 1920 m.

Dabartinis Lietuvos ambasadorius Latvijoje – Ričardas Degutis, Latvijos ambasadorius Lietuvoje – Martinis Virsis (Mārtiņš Virsis).

Lietuvos-Baltarusijos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva palaiko Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų požiūrį į Baltarusiją, nors laikosi pragmatiškos bendradarbiavimo politikos.

Lietuvos-Rusijos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos santykiai su Rusijos Federacija nebuvo adekvatūs santykiams su Sovietų Sąjunga. Lietuvos-Sovietų Sąjungos santykiai tuo metu buvo itin komplikuoti, tuo tarpu Rusijos Federacija, kaip ir Lietuvos Respublika, siekė visiško suvereniteto.

Rusija pripažino Lietuvą 1991 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos ir Rusijos santykiai grindžiami 1991 m. liepos 29 d. Sutarties dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų tarp Lietuvos Respublikos ir RTFSR nuostatomis ir tikslais. Ši sutartis daug prisidėjo prie to, kad po rugpjūčio pučo, kuris buvo beveik tuoj pat po sutarties pasirašymo, Lietuvą pripažino užsienio valstybės. Derybos dėl šios sutarties vyko gana ilgai ir nelengvai. Pati didžiausia kliūtis buvo reikalavimas, kad Rusijos Federacija pripažintų Lietuvą 1920 m. taikos sutarties su Rusija dėl sienų ribose. Nors tos sienos dabar gerokai įeina į Baltarusijos teritoriją, Lietuvos tikslas buvo ne tų teritorijų prijungimas, o Vilniaus krašto priklausomybės Lietuvai įteisinimas (kas galutinai padaryta tik pasirašius Lietuvos-Lenkijos sutartį). Rusijos Federacija 1991 m. nenorėjo laikyti savęs Lenino ar bolševikų Rusijos įsipareigojimų perėmėja. Kai 1991 m. pabaigoje Sovietų Sąjunga žlugo, Rusija prisiėmė Sovietų Sąjungos teises su vieta Saugumo Taryboje, bet įsipareigojimų priimti nenorėjo.

Derybos dėl Rusijos kariuomenės išvedimo buvo dar ilgesnės ir sudėtingesnės. 1991 m. pabaigoje net nebuvo aišku kokios valstybės kariuomenė yra Lietuvos teritorijoje, nes Sovietų Sąjunga buvo nebeegzistuojanti valstybė. Tik vėliau Rusijos Federacija pareiškė, kad ta kariuomenė yra Rusijos kariuomenė. 1992 m. rugsėjo 8 d. turėjo būti pasirašyta politinė sutartis su Rusija, pagal kurią kariuomenė būtų išvesta, bet pasirašyta ji nebuvo – tik keletas protokolų.

Šiuo metu tarp valstybių yra pasirašyta 31 sutartis, susitarimas. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. spalio 9 d.

Lietuvos diplomatinis atstovavimas Rusijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1991 m. spalio 7 d. LR laikinuoju reikalų patikėtiniu paskirtas E. Bičkauskas (iki 1993 m.).
  • 1993 kovo 26 LR ambasadoriumi Rusijoje paskirtas R. Kozyrovičius; 1993 m. balandžio 15 d. ambasadorius R. Kozyrovičius įteikė skiriamuosius raštus (atstovavo Lietuvai iki 1999 m. lapkričio 8 d.).
  • 2000 m. gegužės 15 d. skiriamuosius raštus įteikęs Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Zenonas Namavičius atstovavo Lietuvai iki 2002 m. kovo 20 d.
  • Šiuo metu Lietuvą atstovauja Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rimantas Šidlauskas (2002 m. rugsėjo 26 d. įteikė skiriamuosius raštus).

Rusijos Federacijai Lietuvos Respublikoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė (skiriamuosius raštus įteikė 2008 m. liepos 8 d.). [3][neveikianti nuoroda]

Lietuvos-Ukrainos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos-Ukrainos santykiai.

15691795 m. Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo laikais į jos teritoriją įėjo didelė dalis dabartinės Ukrainos. Iki 1918 m. abi šalys priklausė Rusijos imperijas, o iki 1991 m. – Tarybų Sąjungai.

Po nepriklausomybių paskelbimo Lietuvos ir Ukrainos santykiai buvo šilti. 2009 m. tarp šių šalių buvo pasirašyta daug įvairaus popbūdžio bendradarbiavimo sutarčių. Lietuva įsipareigojo padėti Ukrainai siekiant tapti ES nare.[4]

20132014 m. Euromaidano įvykiuose Lietuva labai palaikė Ukrainą. Įvairūs Lietuvos politikai (Vytautas Landsbergis, Loreta Graužinienė ir kt.) dalyvavo taikiuose mitinguose Kijeve.

Lietuvos-JAV santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficialūs diplomatiniai santykiai su JAV užmegzti 1922 m. liepos 28 d.

Atkūrus nepriklausomybę ryšiai atnaujinti 1991 m. rugsėjo 6 d. [5][neveikianti nuoroda] 1992 m. spalio 2 d. įkurta JAV ambasada Vilniuje.

Dabartinis JAV ambasadorius Lietuvai – Anne E. Derse [6], Lietuvos ambasadorius JAV – Audrius Brūzga.

Lietuvos-Islandijos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Islandija tapo pirmąja nepriklausoma valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 d. [7][8]

Lietuvos-Japonijos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Japonija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1922 m. gruodžio 20 d., kas laikoma Lietuvos-Japonijos santykių pradžia. [9] 1939 m. Kaune atidarytas Japonijos konsulatas, kuriam vadovavo Čiunė Sugihara.

1991 m. spalio 10 d. atkurti diplomatiniai santykiai. [10]

Dabartinis Japonijos ambasadorius Lietuvoje – Toyoei Shigeeda (nuo 2015 m.), Lietuvos ambasadorius Japonijai – Egidijus Meilūnas (nuo 2012 m.).

Lietuvos-Kinijos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su Kinijos Liaudies Respublika diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. rugsėjo 14 d. [11] KLR ambasada Vilniuje įsteigta 1992 m., Lietuvos ambasada KLR – 1995 m. gegužės 15 d.

Dabartinis KLR ambasadorius Lietuvoje – Liu Zengwen, Lietuvos ambasadorius Kinijoje – Lina Antanavičienė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]



Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.