Lietuvos tarptautiniai santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Lietuvos herbas
Šis straipsnis yra serijos
Lietuvos politinė sistema
ir vyriausybė

dalis
Vėliava
Vienas iš straipsnių apie Lietuvą
Istorija

LDK
Abiejų Tautų Respublika
Rusijos imperija
Nepriklausomybės paskelbimas
Lietuvos SSR

Politinė sistema

Seimas
Partijos
Politikai

Geografija

Lietuvos apskritys
Miestai
Regionai
   Aukštaitija
   Dzūkija
   Klaipėdos kraštas
   Suvalkija
   Vilniaus kraštas
   Žemaitija

Kita

Ekonomika
Transportas
Tarptautiniai santykiai
Lietuvių valgiai
Šventės

Lietuva yra Lietuva yra Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje esanti valstybė kuri priklauso Jungtinių tautų organizacijai, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijai, Šiaurės Atlanto Koordinacinei Tarybai, Europos Sąjungai, Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijai. Yra Pasaulinės Prekybos Organizacijos nare nuo 2002 m. Šiuo metu Lietuva palaiko diplomatinius santykius su 182 valstybėmis, iš kurių 180 yra Jungtinių Tautų Organizacijos narės.[1] 2017 m. birželio 21 d. užmegzti diplomatiniai santykiai su Sudanu[2].

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos yra Europos sąjungos nare kartu su dar 27 valstybėmis. ES veikla įtakoja įvairias politikos sritis nuo vartotojų teisių iki šalies gynybos klausimų. 2013 m. II pusmetį Lietuva pirmininkavo ES Tarybai. Priklausymas šiai sąjungai sustiprino šalies ūkį atsiverdamas  plačias visos Europos rinkos. Auga tiesioginės užsienio investicijos Lietuvai. Atsirado galimybė turėti energetinę nepriklausomybę. Nuo 2007 m. įsiliejus į Šengeno erdvę sudarytos galimybės laisvai judėti tiek gyventojams, tiek prekėms po 25 Europos valstybes. Tiek dirbant, tiek atostogaujant ar mokantis bendrijos šalyse Lietuvos piliečiai turi vienodas socialines garantijas. Atsirado papildomas ES investavimas į švietimą ir mokslą per įvairius fondus ir programas. Kiekvienam Lietuvos piliečiui, kaip ES piliečiui, garantuojama ES atstovybių konsulinė pagalba tose šalyse, kur Lietuva atstovybių neturi[3].

Lietuvos narystė NATO[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2004 m. kovo 29 d. Lietuva yra Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos nare[4]. Tai gynybinė sąjunga pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Jos nariai įsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją, vadovaujantis demokratijos, individo laisvės ir įstatymo viršenybės principais. Pagal 5-ąjį sutarties straipsnį visos NATO valstybės įsipareigoja ginti viena kitą. Lietuva bendradarbiauti su NATO pradėjo jau 1991 m. Po penkerių metų buvo atidaryta Lietuvos atstovybė prie šios organizacijos, o 2002 m. pabaigoje, kartu su dar šešiomis valstybiški, Lietuva buvo oficialiai pakviesta pradėti darybas dėl narystės Aljanse. Šiandien Lietuva NATO vertina kaip svarbiausią ir veiksmingiausią kolektyvinės gynybos sistemą, užtikrinančią valstybės saugumą ir galimos agresijos atgrasymą, todėl visomis priemonėmis yra stiprinami transatlantiniai ryšiai taip siekiant prisidėti prie Europos ir JAV santykių stiprinimo[5].

Lietuvos narystė Jungtinėse Tautose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva tapo Jungtinių Tautų nare. Šios visuotinės tarptautinės organizacijos narėmis yra 193 valstybės. Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtinti organizacijos tikslai: išsaugoti tarptautinę taiką bei saugumą, sustabdyti agresiją, remiantis teisingumo ir tarptautinės teisės principais, sureguliuoti arba išspręsti tarptautinius ginčus. Lietuvos interesams Jungtinėse Tautose atstovauja Lietuvos Respublikos nuolatinė misija Jungtinėse Tautose Niujorke, Nuolatinė atstovybė prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ir Nuolatinė atstovybė prie tarptautinių organizacijų Vienoje. 2013 m. Lietuva buvo išrinkta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare ir Saugumo Tarybai -  2014 m. vasarį ir 2015 m. gegužę. 2007 m. Lietuva pirmininkavo Jungtinių Tautų Ekonominei ir socialinei tarybai[6].

Lietuva tarptautinėse ir regionine organizacijose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu Lietuva yra arti 50 tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų narė. Daugumos tarptautinių organizacijų nare Lietuva tapo po nepriklausomybės atkūrimo, o tarpukariu veikusiose organizacijose Lietuvos narystė buvo atkurta. 2015 m. Lietuva trečią kartą išrinkta į UNESCO Vykdomąją tarybą. Šiuo metu Lietuva dalyvauja Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos tarybos, Pasaulio turizmo organizacijos valdybos darbe. Lietuva aktyviai veikia ir regioninėse organizacijose. 2001-2002 m. Lietuva pirmininkavo Europos Tarybos Ministrų komitetui. 2009-2010 m. Lietuva pirmininkavo Baltijos jūros valstybių tarybai, 2012 m. – Baltijos jūros regioniniams formatams, tokiems kaip Baltijos Ministrų Taryba ir Šiaurės-Baltijos šalių aštuonetukas. 2011 m. sėkmingai pirmininkauta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. 

Dvišaliai diplomatiniai santykiai pagal valstybes[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos-Lenkijos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva ir Lenkija turi ilgametę tarpusavio santykių istoriją: nuo bendros valstybės iki laikotarpio, kuomet buvo nutraukti visi diplomatiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra geri. Lenkija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 26 d., o tų pačių metų rugsėjo 5 d. užmegzti diplomatiniai santykiai. Plėtojant tarpvalstybinius santykius 1994 m. balandžio 26 d. buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis[7]. Pastaroji reglamentuoja esminius principus, kuriais grindžiamas šalių bendradarbiavimas, sutartimi atsisakoma bet kokių teritorinių pretenzijų, apibrėžiamas tautinių mažumų teisės. 1995 m. vasarį įvyko pirmasis oficialus LR prezidento vizitas į Varšuvą.  Siekiant užtikrinti efektyvesnį šalių bendradarbiavimą bei paspartinti dvišalių projektų įgyvendinimą, 1997 m. buvo įteigtos trys bendros institucijos: Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų konsultacinis komitetas, Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių Asamblėja, Lietuvos ir Lenkios Vyriausybių bendradarbiavimo Taryba. Dvišalis bendradarbiavimas ypatingai glaudus ir intensyvus tapo prezidentais tapus V.Adamkui ir A.Kvasnievskiui. Lenkija buvo svarbus sąjungininkas Lietuvai siekiant narystės ES ir NATO, abu prezidentai tarpininkavo Ukrainoje Oranžinės revoliucijos laikotarpiu, šalys iki šiol vienodai vertina užsienio politikos grėsmes ir regiono energetinės nepriklausomybės svarbą. Kiek vėliau įtampa dvišaliuose kilo dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties ir kilusių ginčų dėl Lietuvos lenkų asmenvardžių ir vietovardžių rašybos, mokyklų lenkų kalba. Su sunkumais švietimo srityje susiduria Punsko ir Seinų Lenkijos lietuviai. Nuo 2016 m. pasikeitus geopolitinei situacijai regione, įgyvendinant energetinius ir transporto infrastruktūros projektus, Lietuvos ir Lenkijos santykiai atgyja, Lenkija yra aktyviai įsitraukusi į Baltijos valstybių saugumo užtikrinimą, jos kariai nuolatos dalyvauja NATO karinėse pratybose Lietuvoje.

Lietuvos-Latvijos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos ir Latvijos diplomatiniai santykiai pirmą kartą užmegzti 1919 m. 1921 m.  vasario 12 d. Latvija de jure pripažino Lietuvą. Visą nepriklausomų valstybių laikotarpį tarp dviejų pasaulinių karų buvo bandoma stiprinti tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą kuriant bendras sąjungas ir draugijas. Reikšmingesnių rezultatų tai nedavė. Abiem valstybėms atkūrus valstybingumą, diplomatiniai santykiai vėl užmegzti 1991 m. spalio 5 d.: susitarta dėl valstybės sienos atstatymo, investicijų skatinimo ir jų apsaugos, oro susisiekimo ir kitais klausimais[8]. Šiandien Latvija užima antrą poziciją Lietuvos eksporto partnerių sąraše, o ketvirtą – importe[9]. Šiuo metu Lietuvos ir Latvijos santykius įvairiose srityse reglamentuoja 23 dvišalės sutartys[10], ir 22 trišalės sutartys, kuriose dalyvaujama kartu su Estija.

Lietuvos-Baltarusijos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos ir Baltarusijos tarptautiniai santykiai prasidėjo 1991 m., kuomet gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausioji taryba pripažino Baltarusijos Respublikos nepriklausomybę, o po savaitės – gruodžio 27 d. Baltarusija pripažino Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. 1992 m. gruodžio 30 d. Minske susitarta dėl diplomatinių santykių užmezgimo[11]. 1995 m. abiejų šalių prezidentai Algirdas Brazauskas ir Aleksandras Lukašenka pasirašė sutartį „Dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo“. Įvyko keletas aukščiausio rango valstybės vadovų vizitų. Nuo 2007 m. vyksta reguliarūs abiejų šalių vyriausybių vadovų susitikimai. Baltarusija yra svarbus Lietuvos ekonominis partneris,[12] tačiau Lietuva palaiko ES ir kitų tarptautinių organizacijų požiūrį į šią valstybę. Pastaruoju metu įtampą kelia Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė, kurią Lietuva laiko nesaugiu objektu. Taip pat vis didėjanti Baltarusijos energetinė, ekonominė ir karinė priklausomybė nuo Rusijos Lietuvą verčia atsargiau vertinti šios šalies politinius sprendimus. Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos santykius įvairiose srityse reglamentuoja 27 dvišalės sutartys. 2016 m. santykius aptemdė Astravo AE statybos ir 2017 m. vykdytos didelio masto bendros karinės pratybos su Rusija „Zapad 2017“.

Lietuvos-Rusijos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1920 m. liepos 12 d. Lietuva pasirašė Taikos sutartį su Sovietų Rusija[13], kuria „Rusija be atodairų  pripažįsta Lietuvos Valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiomis juridinėmis sėkmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurių ji yra turėjusi Lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu“. Lietuva ir Rusija  1991 m. liepos 27 d. pasirašė sutartį „Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų". Šia sutartimi šalys pripažino viena kitą pilnateisiais tarptautinės teisės subjektais ir suvereniomis valstybėmis. Tų pačių metų spalio 9 d. abiejų valstybių atstovai pasikeitė notomis, kurios reiškę galutinį Lietuvos valstybės nepriklausomybė ir suverenumo pripažinimą. Kiek ilgiau užtruko Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos teritorijos. Paskutiniai Lietuvoje dislokuoto dalinio likučiai LR teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuva palaiko ES ir kitų tarptautinių organizacijų požiūrį į šią valstybę, pritaria sankcijų politikai. Šalis nepripažįsta dalies Gruzijos ir Ukrainos teritorijų prijungimo prie Rusijos federacijos. Taip pat aktyviai gina savo informacinę erdvę. Šiuo metu Lietuvos ir Rusijos santykius įvairiose srityse reglamentuoja 39 dvišalės sutartys.

Lietuvos diplomatinis atstovavimas Rusijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1991 m. spalio 7 d. LR laikinuoju reikalų patikėtiniu paskirtas E. Bičkauskas (iki 1993 m.).
  • 1993 kovo 26 LR ambasadoriumi Rusijoje paskirtas R. Kozyrovičius; 1993 m. balandžio 15 d. ambasadorius R. Kozyrovičius įteikė skiriamuosius raštus (atstovavo Lietuvai iki 1999 m. lapkričio 8 d.).
  • 2000 m. gegužės 15 d. skiriamuosius raštus įteikęs Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Zenonas Namavičius atstovavo Lietuvai iki 2002 m. kovo 20 d.
  • Šiuo metu Lietuvą atstovauja Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rimantas Šidlauskas (2002 m. rugsėjo 26 d. įteikė skiriamuosius raštus).

Rusijos Federacijai Lietuvos Respublikoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė (skiriamuosius raštus įteikė 2008 m. liepos 8 d.). [14][neveikianti nuoroda]

Lietuvos-Ukrainos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos-Ukrainos santykiai.

15691795 m. Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo laikais į jos teritoriją įėjo didelė dalis dabartinės Ukrainos. Iki 1918 m. abi šalys priklausė Rusijos imperijas, o iki 1991 m. – Tarybų Sąjungai.

Po nepriklausomybių paskelbimo Lietuvos ir Ukrainos santykiai buvo šilti. 2009 m. tarp šių šalių buvo pasirašyta daug įvairaus popbūdžio bendradarbiavimo sutarčių. Lietuva įsipareigojo padėti Ukrainai siekiant tapti ES nare.[15]

20132014 m. Euromaidano įvykiuose Lietuva labai palaikė Ukrainą. Įvairūs Lietuvos politikai (Vytautas Landsbergis, Loreta Graužinienė ir kt.) dalyvavo taikiuose mitinguose Kijeve.

Lietuvos-JAV santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficialūs diplomatiniai santykiai su JAV užmegzti 1922 m. liepos 28 d.

Atkūrus nepriklausomybę ryšiai atnaujinti 1991 m. rugsėjo 6 d. [16][neveikianti nuoroda] 1992 m. spalio 2 d. įkurta JAV ambasada Vilniuje.

Dabartinis JAV ambasadorius Lietuvai – Anne E. Derse [17], Lietuvos ambasadorius JAV – Audrius Brūzga.

Lietuvos-Islandijos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Islandija tapo pirmąja nepriklausoma valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 d. [18][19]

Lietuvos-Japonijos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Japonija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1922 m. gruodžio 20 d., kas laikoma Lietuvos-Japonijos santykių pradžia. [20] 1939 m. Kaune atidarytas Japonijos konsulatas, kuriam vadovavo Čiunė Sugihara.

1991 m. spalio 10 d. atkurti diplomatiniai santykiai. [21]

Dabartinis Japonijos ambasadorius Lietuvoje – Toyoei Shigeeda (nuo 2015 m.), Lietuvos ambasadorius Japonijai – Egidijus Meilūnas (2012-2017 m.)

Lietuvos-Kinijos santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su Kinijos Liaudies Respublika diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. rugsėjo 14 d. [22] KLR ambasada Vilniuje įsteigta 1992 m., Lietuvos ambasada KLR – 1995 m. gegužės 15 d.

Nors Lietuva oficialiai pripažįsta Vienos Kinijos politiką, veikia prekybos atstovybė su Taivanu (Kinijos Respublika). Lietuvoje triskart lankėsi Tibeto dvasinis lyderis ir Centrinės Tibeto administracijos garbės pirmininkas Dalai Lama XIV. Dar 1990 m. balandžio 4 d., eidamas Centrinės Tibeto administracijos vadovo pareigas jis pasveikino Lietuvą paskelbus nepriklausomybę[23] Bijant reikšmingesnio Kinijos-Lietuvos santykių pablogėjimo, 2013 m. Lietuvoje viešėjęs Tibeto dvasinis lyderis buvo priimtas neoficialiai. Lietuvoje yra du skverai pavadinti Tibeto vardu - Vilniuje ir Kaune.

Dabartinis KLR ambasadorius Lietuvoje – Liu Zengwen, Lietuvos ambasadorius Kinijoje – Lina Antanavičienė.

Lietuvos diplomatija tarpukariu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukariu Lietuva buvo Tautų Sąjungos narė, tačiau dėl konflikto su Lenkija buvo ganėtinai izoliuota Europos valstybė.

Nors stipriai nukentėjo per kovas su bolševikais 1918-1920 m., po 1920 m. liepos 12 d. pasirašytos Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutarties ir bolševikams galutinai sumuštiems lenkų, šalių santykiai ėmė normalizuotis. Lietuva laikėsi pragmatiško požiūrio į SSRS kaip galimos Vilniaus klausimo mediatorės, 1924 m. Kaune atidaryta Sovietų Sąjungos atstovybė [24], 1926 m. Lietuvoje pirma Europoje pasirašė nepuolimo paktą su SSRS. Kultūrinis bendradarbiavimas ypač suaktyvėjo tuometės Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva įsteigus Lietuvių draugiją TSRS tautų kultūrai pažinti. Tuo tarpu ekonominis bendradarbiavimas su šia šalimi buvo minimalus ir nepaisant 1927 m. atidarytos Prekybos atstovybės, tais metais tesiekė 1,1 mln. Lt.[25]

Nors būta mėginimų vienytis, Lietuvos požiūris į užsienio politiką beveik visada išsiskirdavo su Latvijos ir Estijos. Lėtai sprendžiami teritoriniai ginčai su Latvija taip pat komplikavo santykius su šiaurine kaimyne.

Santykiai su kita tuomete kaimyne - Vokietija - klostėsi pakankamai gerai iki pat 1933 m. Iki to laikotarpio Vokietija buvo pagrindinė Lietuvos ekonominė partnerė, o rinką praradus dėl Nacistinės Vokietijos vykdyto prekybos embargo po 1934 m., viena svarbiausių partnerių tapo Didžioji Britanija. Nors po Noimano-Zaso bylos Lietuvos-Vokietijos santykiai išaugo į priešiškus, būta poros diplomatų, iš kurių žinomiausias anuometis atašė Vokietijoje Kazys Škirpa, siekęs artimesnių santykių su Nacių Vokietija dėl pragmatinių sumetimų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]
  2. http://www.urm.lt/default/en/list-of-countries-with-which-lithuania-has-established-diplomatic-relations
  3.  http://urm.lt/default/lt/uzsienio-politika/uzsienio-politikos-prioritetai/lietuva-europos-sajungoje/lietuvos-naryste-es
  4. http://www.nato.int/invitees2004/lithuania.htm
  5. http://urm.lt/default/lt/uzsienio-politika/uzsienio-politikos-prioritetai/lietuvos-saugumo-politika/nato
  6. https://mission-un-ny.mfa.lt/missionny/lt/lietuva-jungtinese-tautose/lietuvos-prioritetai-jt
  7. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.11154
  8. Žigaras F., Baltijos šalių institucinis bendradarbiavimas 1990–2010 m. Vilnius, 2012, 16. 
  9. ttp://www.geopolitika.lt/?artc=5270
  10. http://urm.lt/default/lt/latvija
  11. http://lithuania.mfa.gov.by/lt/bilateral_relations/
  12. https://www.urm.lt/default/lt/baltarusija-lietuva
  13.  Lietuvos Taikos Sutartis su Rusija, Vyriausybės žinios, 1920-11-30, nr. 53, psl. 1–11.
  14. Lietuvos Respublikos ryšiai su Rusijos Federacija
  15. Ukraine, Lithuania sign series of agreements
  16. Lietuvos bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis
  17. JAV ambasada
  18. Atkurtos Lietuvos nepriklausomos valstybės pripažinimo chronologija
  19. Moldova, tuomet dar buvusi SSRS sudėty, pripažino Lietuvą dar 1990 m.
  20. Žodis „Mokslo ir gyvenimo“ skaitytojams
  21. Lietuvos Respublikos ryšiai su Japonija
  22. Lietuvos Respublikos ryšiai su Kinijos Liaudies Respublika
  23. [2]
  24. [3]
  25. [https://www.delfi.lt/verslas/verslas/tarpukario-lietuvai-rusijos-rinka-neegzistavo-ar-negaletu-taip-buti-dabar.d?id=63020346

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]



Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.