Bulgarija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Република България
Bulgarijos vėliava Bulgarijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Bulgarija žemėlapyje
Valstybinė kalba bulgarų
Sostinė Sofija
Didžiausias miestas Sofija
Valstybės vadovai Rosen Plevneliev
Prezidentas
Plamen Oresharski
Ministras pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
110 910 km² (102)
0,3 %
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
7 385 367 (94)
66,59 žm./km² (99)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
77,13 mlrd. $ (64)
10 400 $ (65)
Valiuta Bulgarijos levas (BGN)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +2
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
Nuo Osmanų imperijos
1878 m. kovo 3 d.
1908 m. rugsėjo 22 d.
Valstybinis himnas Bulgarijos himnas
Interneto kodas .bg
Šalies tel. kodas +359

Bulgarijos respublika – valstybė pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodąja jūra rytuose, Graikija ir Turkija pietuose, Serbija bei Makedonija vakaruose ir Rumunija šiaurėje. Su Rumunija ribojasi Dunojaus upe.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bulgarijos istorija.

Dabartinės šalies teritorijoje gyventojų pėdsakų randama nuo paleolito laikotarpio. VIII-VI a pr. Kr šiose teritorijose apsigyveno trakų gentys. I amžiuje trakus užkariavo Romos imperija, buvo įkurtos Mezijos, Trakijos ir Makedonijos provincijos, nuo 395 metų jau priklausiusios Bizantijos imperijai.

Maždaug VI-VII amžiuje čia apsigyveno slavų gentys. Apie 680 m. tiurkų protobulgarų gentis, vadovaujama chano Asparucho, įsiveržė į šiaurės Balkanus, taip jie susimaišė su vietiniais slavais ir trakais. 681 m. susikūrė pirmoji Bulgarijos valstybė su sostine Pliska. Nuo vengrų ir pečenegų antpuolių susilpnėjusi valstybė 966 m. buvo užimta senrusių, 9711018 m. Bizantija išstūmė senrusius ir prisijungė šias teritorijas, paversdami ją savo provincija. Po 11851187 metų sukilimo buvo sukurta antroji Bulgarijos valstybė. XIII a. pirmoje pusėje valstybei priklausė teritorijos, kuriose šiuo metu įsikūrusios Albanija, Epyras, Serbija, Makedonija, Vakarų Trakija, vėliau valstybė pradėjo silpti. 1330 m. atskirta Makedonija, XIV a. viduryje – Dobrudža. Apie 1363 metus valstybė suskilo, o 13931396 m. abi karalystės užimtos turkų. Turkai sunaikino bulgarų bajoriją, suvaržė religinę laisvę, bet baigus kariauti, pradėjo kilti ūkis, plėtėsi miestai.

XIX amžiuje sustiprėjo bulgarų tautinė savimonė, kilo religinis ir kultūrinis sąjūdis, o po Rusų-Turkų karo (18771878) pagal San Stefano taikos sutartį buvo numatyta didelė bulgarų valstybė. Tačiau 1878 metų birželį Berlyno kongrese būsimos valstybės teritorija sumažinta bei toliau liko Turkijos autonomine kunigaikštyste. 1879 m. buvo priimta liberali konstitucija, turkams priklausiusi žemė išdalinta valstiečiams. Po jaunaturkių revoliucijos Osmanų imperijoje 1908 m. spalio 5 d. buvo paskelbta Bulgarijos nepriklausomybė, kunigaikštis Ferdinandas I pasiskelbė caru.

Šalis 19121913 m. dalyvavo I Balkanų kare, svariai prisidėjo prie pergalės prieš turkus, tačiau vėliau sukėlusi antrąjį Balkanų karą, jame pralaimėjo ir neteko daugumos įgytų žemių.

Bulgarijos herbas 18811927 m.

Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo Centro valstybių pusėje, neteko Vakarų Trakijos, turėjo mokėti reparacijas. 19201923 m. buvo įvykdyta radikali žemės ūkio reforma, plėtotas švietimas. 1923 m. šalyje įvyksta perversmas, tuoj po jo numalšintas komunistų rengtas Rugsėjo sukilimas, buvo apribotos pilietinės laisvės. Po 1934 m. įvykusio dar vieno perversmo buvo sustabdytas konstitucijos galiojimas, uždraustos politinės partijos. Dar po metų įvykdytas jau trečiasis perversmas tarpukariu įtvirtino autoritarinę Boriso III diktatūrą.

Antrojo pasaulinio karo metu iki 1941 m. šalis liko neutrali, bet vėliau prisijungė prie Berlyno pakto, prisijungė kaimynines teritorijas. Artėjant Rytų frontui, 1944 m. rugsėjo 5 d. vėl paskelbė šalies neutralumą. Tačiau tą pačią dieną įžengė sovietų kariuomenė, o rugsėjo 8 d. Bulgarija paskelbė karą Vokietijai. Po karo valdžioje įsitvirtino komunistai, remiami SSRS. 1946 rugsėjį buvo panaikinta monarchija, 1947 m. parengta konstitucija SSRS pavyzdžiu, Bulgarija paskelbta socialistine liaudies respublika. 1971 m. konstitucijoje įtvirtinta komunistų partijos valdžia. 19841989 m. vykdyta prievartinė Repatriacija, tuo laikotarpiu į Turkiją išvyko apie 300 000 turkų tautybės žmonių. 1989 m. pradėjo kurtis opozicinės grupuotės, 1990 m. atsisakyta konstitucijos punkto, valdžioje įtvirtinančio komunistus. 1991 m. lapkričio rinkimus nežymia persvara laimėjo opozicinė Demokratinių jėgų sąjunga, taip pabaigdama socialistinės Bulgarijos laikotarpį.

2004 m. šalis įstoja į NATO karinį bloką[1]. To pasekoje šalis buvo pasiuntusi savo karius kariauti į Afganistaną.

2007 m. Bulgarija kartu su savo kaimyne Rumunija buvo priimtos į Europos Sąjungą.

Vardo istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bulgarijos vardo istorija.

Bulgarijos vardas kilęs iš tiurkų gentims priklausančių Volgos bulgarų (dar vad. bolgarų), kurie VII a. antr. pusėje migravo į Šiaurės Balkanus, maišėsi su VI a. į Balkanus migravusiais slavais ir toje teritorijoje gyvenusiais trakais. 681 m. buvo įkurta Bulgarų valstybė.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bulgarijos politinė sistema.

Valstybės santvarka – parlamentinė respublika. Galioja 1991 m. konstitucija. Valstybės vadovas – penkeriems metams tiesioginiuose rinkimuose renkamas prezidentas, kuris yra ir kariuomenės vadas. Renkant prezidentą, antrąją vietą pagal balsus užėmęs kandidatas tampa viceprezidentu.

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Nacionalinis Susirinkimas (Narodo Sobranije), kurio 240 narių renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams. Priimant konstitucijos pataisas, renkamas 400 narių Didysis Nacionalinis Susirinkimas.

Vykdomoji valdžia – Ministrų Taryba. Sritis administruoja Ministrų Tarybos skiriami valdytojai. Savivaldybių tarybos renkamos 4 metams.

Pagrindinis politinis susivienijimas – Demokratinių jėgų sąjunga, sudaryta iš 12 organizacijų (Bulgarijos žemdirbių liaudies sąjunga, Bulgarijos socialdemokratų partija, Demokratų partija ir k.t.). kitos partijos – nacionalinis judėjimas Simeonas II, Bulgarijos socialistų partija, Judėjimas dėl teisių ir laisvių.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bulgarijos sritys.

Bulgarija suskirstyta į 28 sritis (oblasti).

Regions of Bulgaria Map.png

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bulgarijos geografija.

Šiaurėje, pagal Dunojaus upę, driekiasi Dunojaus žemupio lygumos dalis, pietuose pereinanti į Dobrudžos plynaukštę. Toliau pietuose per visą šalį iškilę, kalnai užimantys apie 60 % šalies ploto. Tai Stara Planina (arba Balkanų kalnai, aukštis iki 2376 m, Botevo k.), tektoniniais Kazanlenko bei Karlovo slėniais, atskirti nuo piečiau stūksančių Rilos (aukščiausia vieta – Musalos kalnas, 2925 m), Rodopų bei Pirino kalnų. Pietryčiuose plyti derlinga aliuvinė Aukštutinės Trakijos žemuma. Gausu karstinių urvų.

Klimatas daugiausiai vidutinių platumų žemyninis, pietuose bei pajūryje subtropinis, Viduržemio tipo. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra lygumose tarp -2 °C ir 2 °C, kalnuose – iki -10 °C. Liepą lygumose įšyla iki 19–25 °C, o kalnuose vietomis neviršija 10 °C. Per metus lygumose iškrenta 450–600 mm kritulių, o kalnuose – iki 1300 mm. Žiemą šiauriniuose kalnų šlaituose susidaro nuolatinė sniego danga.

Bulgarijos teritorijos pakraščiu teka Dunojus (vienintelė laivybinė šalies upė), jo baseinui priklauso kitos upės – Iskeras, Jantra, Osemas, Lomas, Ogosta. Link Egėjo jūros teka Marica, Struma, Mesta, tiesiai į Juodąją jūrą – Kamčija. Daugumos upių vandeniu drėkinami laukai. Kalnuose yra nedidelių ežerų, įrengta tvenkinių.

Apie trečdalį Bulgarijos ploto dengia miškai, augantys daugiausia kalnuose. Būdingi plačialapių medžių miškai, sudaryti iš bukų, ąžuolų, skroblų, augantys pramaišiui su spygliuočiais (pušimis, eglėmis, kedrais). Aukštikalnėse veši kalnų pievos. Pietų ir pietryčių lygumos apaugę krūmokšnių sąžalynais (šibliakas)[2]. Įsteigti Rilos, Pirino, Vidurio Balkanų nacionaliniai parkai.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bulgarijos ekonomika.

Ekonomiškai nestipri valstybė. Kasamas lignitas, rusvosios anglys, akmens anglis, geležies, vario, cinko, švino bei mangano rūdos, auksas, sidabras, boksitas, išgaunama nafta, gamtinės dujos. Apdirbamoji pramonė 2000 metais sukūrė 14,5 % BVP. Svarbesnės maisto pramonės šakos – cukraus, tabako, rožių aliejaus, vyno, augalinio aliejaus, vaisių bei daržovių perdirbimas, mėsos, žuvų.

Pajamos iš turizmo 2001 m. sudarė 1,2 mlrd. dolerių, šalyje apsilankė 4,5 mln. turistų.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bulgarijos demografija.

2001 m. 83,6 % gyventojų sudarė bulgarai, 9,5 % – turkai, 4,6 % – čigonai (romai). Dauguma gyventojų priklauso Bulgarijos stačiatikių bažnyčiai (85 %), taip pat yra musulmonų (13 %), judėjų (0,8 %) bei katalikų (0,5 %). Bedarbių 2001 m. – 17,5 %. Tankiausiai gyvenama palei Juodosios jūros pakrantę, Aukštutinės Trakijos žemumoje, upių slėniuose. Miestuose gyvena 69 % žmonių.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Bulgarija

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.nato.int/docu/update/2004/03-march/e0329a.htm
  2. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 65–66 psl.