Vilniaus apskritis
- Kitos reikšmės – Vilniaus apskritis (reikšmės).
Vilniaus apskritis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |||||||
Valstybė | Lietuva | ||||||
Administracinis centras | Vilnius | ||||||
Savivaldybių skaičius | 8 | ||||||
Įkūrimo data | 1994 m. | ||||||
Gyventojų | 810 797 (1)[1] | ||||||
Plotas | 9 731 km² (1) | ||||||
Tankumas | 83 žm./km² | ||||||
ISO 3166-2 | LT-VL | ||||||
Vikiteka | Vilniaus apskritisVikiteka |
Vilniaus apskritis – valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas pietryčių Lietuvoje, aplink Vilniaus miestą, tiek pagal teritoriją, tiek ir pagal gyventojų skaičių didžiausia iš dešimties Lietuvos apskričių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istorinė Vilniaus apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Vilniaus pavietas, Vilniaus ujezdas) egzistavo nuo 1566 m. (su pertraukomis 1925–1939 m. ir 1950–1994 m.) tačiau jos teritorija daug kartų keitėsi. Dabartinė Vilniaus apskritis įkurta 1994 m. gruodžio 30 d., Vilniaus apskrities herbas patvirtintas 1999 metais. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje yra 8 savivaldybės:
- Elektrėnų savivaldybė
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Šalčininkų rajono savivaldybė
- Širvintų rajono savivaldybė
- Švenčionių rajono savivaldybė
- Trakų rajono savivaldybė
- Ukmergės rajono savivaldybė
- Vilniaus rajono savivaldybė
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1989 m. ir 2021 m. | ||||||||||
1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2017 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
905 694 | 850 064 | 848 555 | 854 555 | 806 308 | 806 106 | 807 523 | 805 380 | 805 173 | ||
2018 m. | 2019 m. | 2021 m.sur.[2] | - | - | - | - | - | - | ||
805 493 | 810 538 | 810 797 | - | - | - | - | - | - | ||
|
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2011 m. gyveno 810 403 žmonės:[3]
|
2001 m. gyveno 850 064 žmonės:[4]
|
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje yra net trys Lietuvos sostinės – dabartinė sostinė Vilnius, senoji sostinė Trakai su įspūdinga pilimi ežerų apsuptyje, taip pat legendinė sostinė Kernavė, apsupta piliakalnių.
Taip pat apskrityje yra vienas iš apskaičiuotų Europos centrų, pritraukiantis turistus. Netoli Europos centro įsikūręs Europos parkas – skulptūrų muziejus po atviru dangumi.
Neries krante yra nemažai šventųjų pagonių vietų – ąžuolų girelių, pilkapių.
Pramonė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje išplėtota mašinų gamybos ir metalo apdirbimo, chemijos ir farmacijos, elektronikos, energetikos, statybinių medžiagų, baldų ir popieriaus, lengvoji ir maisto, kitos pramonės šakos.
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje yra 16 miestų, iš kurių didžiausi:
Tarptautinis bendradarbiavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrities viršininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1995 m. kovo 1 d. Alfonsas Macaitis
- 1997 m. sausio 15 d. Alis Vidūnas
- 2000 m. gruodžio 15 d. Algirdas Kudzys
- 2001 m. liepos 26 d. Gediminas Paviržis
- 2003 m. balandžio 9 d. Arvydas Klimkevičius
- 2003 m. rugpjūčio 13 d. Feliksas Kolosauskas
- 2004 m. gruodžio 29 d. Gintaras Gibas
- 2006 m. liepos 27 d. Alfonsas Macaitis
- 2008–2010 m. Jonas Vasiliauskas
- 2010 m. birželio 7 d. – liepos 1 d. Gintaras Sodeika
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.