Vilniaus apskritis
Kitos reikšmės – Vilniaus apskritis (reikšmės).
| Vilniaus apskritis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |||||||
| Valstybė | |||||||
| Administracinis centras | Vilnius | ||||||
| Savivaldybių skaičius | 8 | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 105 | ||||||
| Įkūrimo data | 1994 m. | ||||||
| Gyventojų | 881 499 (1)[1] | ||||||
| Plotas | 9 731 km² (1) | ||||||
| Tankumas | 91 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | LT-VL | ||||||
| Vilniaus apskritisVikiteka | |||||||
Vilniaus apskritis – teritorinis vienetas pietryčių Lietuvoje, Aukštaitijos ir Dzūkijos etnografiniuose regionuose.[2] Centras – Vilnius. Tiek pagal teritoriją, tiek ir pagal gyventojų skaičių tai didžiausia iš dešimties Lietuvos apskričių. Apskrityje yra 8 savivaldybės – Elektrėnų savivaldybė, Šalčininkų rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vidurinę apskrities dalį apima Aukštaičių aukštuma, šiaurės vakaruose plyti pietinė Vakarų Aukštaičių plynaukštės dalis, šiaurės rytuose – Šiaurryčių lygumos, Švenčionių aukštumos dalys (tarp jų įsiterpusi Žeimenos lyguma), pietuose – Eišiškių plynaukštės, pietvakariuose – Dzūkų aukštumos dalys, rytuose – Buivydžių aukštuma, pietryčiuose – Medininkų aukštuma. Aukščiausia vieta – Aukštojas.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istorinė Vilniaus apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Vilniaus pavietas, Vilniaus ujezdas) egzistavo nuo 1566 m. (su pertraukomis 1925–1939 m. ir 1950–1994 m.) tačiau jos teritorija daug kartų keitėsi. Dabartinė Vilniaus apskritis įkurta 1994–1995 m.
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje yra 16 miestų, kurie nurodyti pagal dydį eilės tvarka 2025 m.:[4]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 850 064 | 848 555 | 854 555 | 806 308 | 806 106 | 807 523 | ||
| 2016 m. | 2017 m. | 2018 m. | 2019 m. | 2021 m.sur.[5] | - | ||
| 805 380 | 805 173 | 805 493 | 810 538 | 810 797 | - | ||
| |||||||
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]|
2011 m. gyveno 810 403 žmonės:[6]
|
2001 m. gyveno 850 064 žmonės:[7]
|
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje yra net trys Lietuvos sostinės – dabartinė sostinė Vilnius, senoji sostinė Trakai su įspūdinga pilimi ežerų apsuptyje, taip pat legendinė sostinė Kernavė, apsupta piliakalnių.
Taip pat apskrityje yra vienas iš apskaičiuotų Europos centrų, pritraukiantis turistus. Netoli Europos centro įsikūręs Europos parkas – skulptūrų muziejus po atviru dangumi.
Neries krante yra nemažai šventųjų pagonių vietų – ąžuolų girelių, pilkapių.
Pramonė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje išplėtota mašinų gamybos ir metalo apdirbimo, chemijos ir farmacijos, elektronikos, energetikos, statybinių medžiagų, baldų ir popieriaus, lengvoji ir maisto, kitos pramonės šakos.
Tarptautinė partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skonė, Švedija
Gardino sritis, Baltarusija
Minsko sritis, Baltarusija
Kijevo sritis, Ukraina
Dnepropetrovsko sritis, Ukraina
Volynės sritis, Ukraina
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos apskričių ir savivaldybių gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- ↑ Vilniaus apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-07-25).
- ↑ Lietuvos miestų gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.


