Vilniaus apskritis

Kitos reikšmės – Vilniaus apskritis (reikšmės).

Vilniaus apskritis


(Išsamiau)	(Išsamiau)

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Administracinis centras

Vilnius

Savivaldybių skaičius

8

Įkūrimo data

1994 m.

Gyventojų

810 797 (1)^[1]

Plotas

9 731 km² (1)

Tankumas

83 žm./km²

ISO 3166-2

LT-VL

Vikiteka

Vilniaus apskritisVikiteka

Vilniaus apskritis – valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas pietryčių Lietuvoje, aplink Vilniaus miestą, tiek pagal teritoriją, tiek ir pagal gyventojų skaičių didžiausia iš dešimties Lietuvos apskričių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Vilniaus apskritis (Rusija).

Istorinė Vilniaus apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Vilniaus pavietas, Vilniaus ujezdas) egzistavo nuo 1566 m. (su pertraukomis 1925–1939 m. ir 1950–1994 m.) tačiau jos teritorija daug kartų keitėsi. Dabartinė Vilniaus apskritis įkurta 1994 m. gruodžio 30 d., Vilniaus apskrities herbas patvirtintas 1999 metais. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrityje yra 8 savivaldybės:

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1989 m. ir 2021 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2005 m.

2011 m.^sur.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

905 694

850 064

848 555

854 555

806 308

806 106

807 523

805 380

805 173

2018 m.

2019 m.

2021 m.^sur.^[2]

-

805 493

810 538

810 797

-

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 810 403 žmonės:^[3]

Lietuviai – 59,41% (481 453);
Lenkai – 22,98% (186 192);
Rusai – 10,28% (83 281);
Baltarusiai – 3,29% (26 672);
Ukrainiečiai – 0,86% (6 997);
Žydai – 0,27% (2 205);
Totoriai – 0,19% (1 517);
Čigonai – 0,1% (814);
Kiti – 2,62% (21 272).

2001 m. gyveno 850 064 žmonės:^[4]

Lietuviai – 54,85% (466 296);
Lenkai – 25,41% (216 012);
Rusai – 11,62% (98 790);
Baltarusiai – 3,59% (30 491);
Ukrainiečiai – 1,07% (9 055);
Žydai – 0,34% (2 896);
Totoriai – 0,2% (1 678);
Čigonai – 0,1% (874);
Kiti – 2,82% (23 972).

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrityje yra net trys Lietuvos sostinės – dabartinė sostinė Vilnius, senoji sostinė Trakai su įspūdinga pilimi ežerų apsuptyje, taip pat legendinė sostinė Kernavė, apsupta piliakalnių.

Taip pat apskrityje yra vienas iš apskaičiuotų Europos centrų, pritraukiantis turistus. Netoli Europos centro įsikūręs Europos parkas – skulptūrų muziejus po atviru dangumi.

Neries krante yra nemažai šventųjų pagonių vietų – ąžuolų girelių, pilkapių.

Pramonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrityje išplėtota mašinų gamybos ir metalo apdirbimo, chemijos ir farmacijos, elektronikos, energetikos, statybinių medžiagų, baldų ir popieriaus, lengvoji ir maisto, kitos pramonės šakos.