Rusai
| Rusai (русские) | |
|---|---|
 Rusų valstietės (XX a. pradžia)
| |
| Gyventojų skaičius | 134 mln.[1] |
| Populiacija šalyse |  Rusija:117 319 000[2]
|
| Kalba (-os) | rusų |
| Religijos | stačiatikybė, sentikybė |
| Giminingos etninės grupės | baltarusiai, ukrainiečiai |
.svg){kind=small}
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąją dalį (apie 79,8 %[9]) Rusijos Federacijos gyventojų.
Skaičius ir paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didelę dalį gyventojų rusai taip pat sudaro Ukrainoje, Baltarusijoje (8,3 %), Kazachstane (18,4 %), Uzbekistane, Latvijoje (24,5 %), Kirgizijoje (6,2 %), Estijoje (24,3 %), Lietuvoje (4,5 %), Moldavijoje. 1989 m. už Rusijos sienų gyveno 25,3 mln. rusų. Bendras rusų skaičius pasaulyje sudaro apie 134 mln. milijonų, iš kurių Rusijoje – 117 milijonų.[10]. Buvusiose tarybinėse respublikose gyvenantys rusai dažnai kartu su kitų tautybių gyventojais, kurių gimtoji kalba yra rusų, jungiami į „rusakalbių“ kategoriją.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rusų tautos ir vienkart valstybės pavadinimas (sen. rusų k. рѹсь) pradžijoje reiškė „variagai“ ir buvo kilęs iš senovės skandinavų kalbos žodžio rōþr (irklininkas)[11]. Taip pat yra slavų, iraniečių etimologijos teorijos. XVIII–XIX a. literatūrinėje kalboje rusai buvo vadinami didžiarusiai. Terminas atsirado, norint atskirti rusus nuo baltarusių, mažarusių (Rusijos imperijoje vartotas oficialus ukrainiečių tautos vardas).
Žodis „русский“ (russkij) yra kilęs iš žodžių junginio „русские люди“ (russkije liudi, rusų žmonės) būdvardis.
Kalba, raštas ir literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rusai kalba rusų kalbą. Rašant rusų k. nuo X a. naudojamasi iš bažnytinės slavų kalbos perimta kirilika. Seniausias žinomas rusiškas rankraštinis tekstas užrašytas apie XI a. (Naugardo kodeksas)[12]. Knygos rusų žemėse rašomos nuo XI a. vidurio. Pirmoji rankraštinė knyga — Ostromiro evangelija. Pirmoji išspausdinta rusiška knyga „Apaštalas“ išleista 1564 m. Autoriai – Ivanas Fiodorovas ir Petras Mstislavecas. Biblija į rusų k. pirmą kartą išversta XIX a. Iki to (stačiatikių bažnyčioje iki šiol) tikintieji skaitė bažnytine slavų kalba. Rusų bendrinė kalba susiformavo XVII–XIX a. Pirmasis reguliarus rusiškas periodinis leidinys („Sankt Petergurgo žiniaraštis“) pasirodė 1703 m.[reikalingas šaltinis]
Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kijevo Rusia priėmė krikščionių (stačiatikių) tikėjimą 988 m. iš Bizantijos imperijos. Net ir po krikšto gyvavo slavų pagonybės elementai. 1448 m. Rusijos stačiatikių bažnyčia gavo autokefaliją. XVII a. dalis tikinčiųjų ir dvasininkų atsisakė priimti bažnyčios apeigų reformą. Nuo to laiko senųjų apeigų išpažinėjai, kurie, savo ruožtu, naująsias apeigas ir tradicijas laikė erezija, buvo nuožmiai persekiojami visoje Rusijos carystėje. Nemažai sentikių įsikūrė Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Sovietmetyje valdžia vykdė ateizmo politiką, daug bažnyčių buvo uždarytos arba sunaikintos, o dvasininkai persėkiojami. XXI a. rusai yra vieni iš nereligingiausių tautų pasaulyje[13].
Skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skaičiaus kitimas[14][15][16][17][18][19]:
| Metai | Skaičius | Pokytis, % |
|---|---|---|
| 1646 | 7 000 000* | … |
| 1719 | 11 000 000* | +57,00 |
| 1795 | 20 000 000* | +82,00 |
| 1843 | 36 000 000* | +80,00 |
| 1896 | 55 667 469 | +54,63 |
| 1926 | 77 791 124 | +39,74 |
| 1939 | 99 591 520 | +28,02 |
| 1959 | 114 113 579 | +14,58 |
| 1970 | 129 015 140 | +13,06 |
| 1979 | 137 397 089 | +6,50 |
| 1989 | 145 155 489 | +5,65 |
| 2002 | 115 889 107** | −3,32** |
| 2010 | 111 016 896** | ???? |
*Apytikriai.
**Tik Rusijoje.
Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Russian“. Joshua Project. Nuoroda tikrinta 10 August 2020.
- ↑ „Russian in Russia“. Joshua Project. Nuoroda tikrinta 11 August 2020.
- ↑ „Всеукраїнський перепис населення 2001. Русская версия. Результаты. Национальность и родной язык“.
- ↑ Prezentacija «Об итогах переписи населения 2009 года» Archyvuota kopija 2012-05-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Selected Social Characteristics in the United States: 2009“. U.S. Census American Community Survey. 2009. Suarchyvuotas originalas 2020-02-11. Nuoroda tikrinta 2011-05-09.
- ↑ Итоги переписи населения Беларуси 2019 г. Национальный состав. Archyvuota kopija 2021-04-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ "Immigration and Ethnocultural Diversity Highlight Tables". statcan.gc.ca. 25 October 2017.
- ↑ http://data1.csb.gov.lv/pxweb/en/iedz/iedz__iedzrakst/IRG070.px/table/tableViewLayout1/?rxid=d8284c56-0641-451c-8b70-b6297b58f464
- ↑ Всероссийская перепись населения 2002 г. Национальный состав Archyvuota kopija 2016-02-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Russian in Russia“. Joshua Project. Nuoroda tikrinta 11 August 2020.
- ↑ Варяги / Е. А. Мельникова // Большой Кавказ — Великий канал [Электронный ресурс]. — 2006. — С. 621—622. — (Большая российская энциклопедия : [в 35 т.] / гл. ред. Ю. С. Осипов ; 2004—2017, т. 4). — ISBN 5-85270-333-8.
- ↑ Древнерусский язык / Крысько В. Б. // Динамика атмосферы — Железнодорожный узел [Электронный ресурс]. — 2007. — С. 339—340. — (Большая российская энциклопедия : [в 35 т.] / гл. ред. Ю. С. Осипов ; 2004—2017, т. 9). — ISBN 978-5-85270-339-2.
- ↑ "Арена: Атлас религий и национальностей" [Arena: Atlas of Religions and Nationalities] (PDF). Среда (Sreda). 2012. See also the results' main interactive mapping and the static mappings: "Religions in Russia by federal subject" (Map). Ogonek. 34 (5243). 27 August 2012. Archived from the original on 21 April 2017. The Sreda Arena Atlas was realised in cooperation with the All-Russia Population Census 2010 (Всероссийской переписи населения 2010), the Russian Ministry of Justice (Минюста РФ), the Public Opinion Foundation (Фонда Общественного Мнения) and presented among others by the Analytical Department of the Synodal Information Department of the Russian Orthodox Church. See: "Проект АРЕНА: Атлас религий и национальностей" [Project ARENA: Atlas of religions and nationalities]. Russian Journal. 10 December 2012.
- ↑ Е. Ф. Зябловский. Статистическое описаніе Россійской имперіи в нынѣшнем ея состояніи. http://books.google.com/books?id=8EwNAQAAIAAJ&pg=PA106#v=onepage&q&f=true С.-Петербург,1808}}
- ↑ П. Й. Шафáрик. Славянское народописание. http://books.google.com/books?id=5WTxAAAAMAAJ&pg=PA12#v=onepage&q&f=false Москва,1843}}
- ↑ Указатель Русской этнографической выставки. http://books.google.com/books?id=ZydBAAAAcAAJ&pg=PA42#v=onepage&q&f=false Москва,1867}}
- ↑ Кабузан В.М. Народы России в XVIII в.: Численность и этнический состав. http://www.utug.tv/2010/10/skolko-russkix/%7Cместо[neveikianti nuoroda] = М., 1990}}
- ↑ Priedas Демоскоп Weekly
- ↑ Миронов Б. Н. Социальная история России периода империи (XVIII - начало XX в.). Генезис личности, демократической семьи, гражданского общества и правового государства. В 2-х тт. http://pms.orthodoxy.ru/demogra/00040.htm Archyvuota kopija 2007-01-24 iš Wayback Machine projekto. СПб.,1999, том = 1
| ||||||||||||||||||||||||||
