Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas tai 1795 metais įvykęs Lietuvos ir Lenkijos padalijimas, sunaikinęs šią valstybę.

Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

Pirmoji Padalijimo konvencija[taisyti | redaguoti kodą]

Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo kilo T.Kosciuškos sukilimas. Iš pradžių sukilėliams pavyko pasiekti keletą pergalių, tačiau Rusijos ir Prūsijos kariuomenės 1794 m. lapkričio 16 d. sukilimą numalšino.

Sukilimo pralaimėjimas pagreitino dar vieną, paskutinį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. 1795 m. spalio 24 d. Rusija, Austrija ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją del trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo. Didžiausia po antrojo padalijimo likusi LDK teritorijos dalis, t. y. etninės lietuvių žemės, ir Kuršo kunigaikštija atiteko Rusijai (iš viso 120 000 km² teritorija su 1,2 mln. gyventojų). Ši teritorija Rusijai priklausė iki I pasaulinio karo. Prūsija prisijungė Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“. Prūsijai ji priklausė iki 1806 m., kai Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštiją. 1815 m. Užnemunė, kaip dalis Vienos kongrese sukurtos autonominės Lenkijos karalystės, priklausančios Rusijai, atiteko Rusijai. Prūsijai taip pat atiteko nedidelė Naujosios Silezijos teritorija. Iš viso Prūsijai atiteko 55 000 km² teritorija su 1 mln. gyventojų. Austrija gavo 47 000 km² teritoriją su 1,2 mln. gyventojų bei Krokuvos ir Liublino miestais. Austrijai atiteko ir pietvakarinis LDK kampas (į vakarus nuo Bugo) su Radvilų Biala buvo prijungtas prie Austrijos (1815 m., kaip ir Užnemunė, atiteko Rusijai).

Antroji Padalijimo konvencija[taisyti | redaguoti kodą]

1795 m. sausio 26 d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą ir panaikino valstybingumo likučius; buvo nubrėžtos tikslios sienos. Prie konvencijos pridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas. Pasirašius šį aktą, 1795 m. lapkričio 25 d. Stanislovas Augustas ištremtas į Gardiną (po Kotrynos II mirties perkeltas į Peterburgą, ten ir mirė).

Padalijimo konvencijos panaikinimas[taisyti | redaguoti kodą]

1918 m. rugpjūčio 29 d. Rusijos imperijos teisių perėmėja Sovietų Rusija panaikino Abiejų Tautų Respublikos padalijimų aktus, tačiau valstybė jau neatsikūrė. Susidarė dvi naujos savarankiškos valstybės – Lietuva ir Lenkija. Kitose ATR priklausiusios teritorijos dalyse sukurtos Baltarusijos SSR, Ukrainos SSR ir Latvija.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]