Žmogaus socialinės raidos indeksas
Žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI; angl. Human Development Index, HDI) – Jungtinių Tautų valstybių gerovės indeksas. Nuo 1990 m. indeksas skelbiamas Jungtinių Tautų plėtros programos Žmogaus socialinės raidos ataskaitoje (angl. Human Development Report).
Sudarant socialinės raidos indeksą atsižvelgiama ne tik į bendrąjį vidaus produktą, bet ir vidutinę numatomą gyvenimo trukmę bei mokymosi trukmę (skaičiuojamą metais, kuriuos prasimokė 25 metų sulaukęs asmuo ir tikėtina mokymosi trukme pradėjus eiti į mokyklą). Dėl to šis rodiklis geriau atspindi gyventojų socioekonominę padėtį valstybėse ir jų išsivystymą nei vien tik BVP, kuris pradėtas taikyti po Antrojo pasaulinio karo masinės gamybos laikais.[1] Indeksą 1990 m. sukūrė pakistanietis Mahbub ul Haq, kuris artimai bendradarbiavo su Nobelio premijos laureatu indu Amartya Sen bei britų ekonomistu ir politiku Meghnad Desai.
Parametrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
ŽSRI matuoja tris pagrindinius valstybės gyventojų sociologinius parametrus:
- Gyvenimo trukmę;
- Žinias: raštingumo lygį, kuris sudaro 2/3 svorio ir aukštojo ir aukštesniojo išsimokslinimo lygį, kuris sudaro 1/3;
- Gyvenimo lygį, matuojama BVP, tenkančiu vienam žmogui.
Kiekvienais metais paskelbiamas atskaita, kurioje įvertinamos visos JT narės.
Alternatyvus indeksas – Žmogaus skurdo indeksas, kurio tikslas išmatuoti skurdą valstybėse.
Metodologija (galiojanti nuo 2010 metų)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

██ OECD ██ Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionas ██ Rytų Azija | ██ Pietų Azija |
Nuo 2010 m. paskelbtos ataskaitos skaičiuojant indeksą naudojamos trys dimensijos:
- gyvenimo trukmės indeksas
- išsilavinimo indeksas
- pajamų indeksas
Žmogaus socialinės raidos indeksas galiausiai išvedamas kaip geometrinis šitų trijų dimensijų vidurkis.
Iki 2010 m. galiojusi metodika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Indeksas, tarkim , gali svyruoti intervale nuo 0 iki 1. Indeksui apskaičiuoti naudojama formulė:
- -indeksas =
kur ir yra žemiausios ir aukščiausios kintamojo reikšmės.
Skaičiuojant žmogaus socialinės raidos indeksą (ŽSRI) nustatomi trys parametrai:
- Gyvenimo trukmės indeksas (GTI) =
- Švietimo indeksas (ŠI) =
- Raštingumo indeksas (RI) =
- Aukštojo ir aukštesniojo išsimokslinimo procentas (IP) =
- BVP indekas (BVPI) =
- GT: Gyvenimo trukmė
- RP: Raštingumo procentas
- SIP: Sudėtas aukštojo ir aukštesniojo išsimokslinimo procentas
- BVP: BVP vienam žmogui JAV dol.
2019 m. indeksas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2019 m. indeksas paskelbtas 2020 m. gruodžio 15 d.[2] Sąraše pateikiamos šalys ir teritorijos, kurių žmogaus socialinės raidos indeksas yra labai aukštas:
= Pakilo
= Nepakito
= Smuko
Vieta | Šalis arba teritorija | Indeksas | |||
---|---|---|---|---|---|
2019 duomenys (paskelbti 2020)[3] | Pokytis per 5 metus (2014)[4] | 2019 duomenys (paskelbti 2020)[3] | Vidutinis pokytis (2010-2019)[4] | ||
Labai aukštas žmogaus socialinės raidos indeksas | |||||
1 | ![]() |
![]() |
0.957 | ![]() | |
2 | ![]() |
![]() |
0.955 | ![]() | |
2 | ![]() |
![]() |
0.955 | ![]() | |
4 | ![]() |
![]() |
0.949 | ![]() | |
4 | ![]() |
![]() |
0.949 | ![]() | |
6 | ![]() |
![]() |
0.947 | ![]() | |
7 | ![]() |
![]() |
0.945 | ![]() | |
8 | ![]() |
![]() |
0.944 | ![]() | |
8 | ![]() |
![]() |
0.944 | ![]() | |
10 | ![]() |
![]() |
0.940 | ![]() | |
11 | ![]() |
![]() |
0.938 | ![]() | |
11 | ![]() |
![]() |
0.938 | ![]() | |
13 | ![]() |
![]() |
0.932 | ![]() | |
14 | ![]() |
![]() |
0.931 | ![]() | |
14 | ![]() |
![]() |
0.931 | ![]() | |
16 | ![]() |
![]() |
0.929 | ![]() | |
17 | ![]() |
![]() |
0.926 | ![]() | |
18 | ![]() |
![]() |
0.922 | ![]() | |
19 | ![]() |
![]() |
0.919 | ![]() | |
19 | ![]() |
![]() |
0.919 | ![]() | |
19 | ![]() |
![]() |
0.919 | ![]() | |
22 | ![]() |
![]() |
0.917 | ![]() | |
23 | ![]() |
![]() |
0.916 | ![]() | |
23 | ![]() |
![]() |
0.916 | ![]() | |
25 | ![]() |
![]() |
0.904 | ![]() | |
26 | ![]() |
![]() |
0.901 | ![]() | |
27 | ![]() |
![]() |
0.900 | ![]() | |
28 | ![]() |
![]() |
0.895 | ![]() | |
29 | ![]() |
![]() |
0.892 | ![]() | |
29 | ![]() |
![]() |
0.892 | ![]() | |
31 | ![]() |
![]() |
0.890 | ![]() | |
32 | ![]() |
![]() |
0.888 | ![]() | |
33 | ![]() |
![]() |
0.887 | ![]() | |
34 | ![]() |
![]() |
0.882 | ![]() | |
35 | ![]() |
![]() |
0.880 | ![]() | |
36 | ![]() |
![]() |
0.868 | ![]() | |
37 | ![]() |
![]() |
0.866 | ![]() | |
38 | ![]() |
![]() |
0.864 | ![]() | |
39 | ![]() |
![]() |
0.860 | ![]() | |
40 | ![]() |
![]() |
0.854 | ![]() | |
40 | ![]() |
![]() |
0.854 | ![]() | |
42 | ![]() |
![]() |
0.852 | ![]() | |
43 | ![]() |
![]() |
0.851 | ![]() | |
43 | ![]() |
![]() |
0.851 | ![]() | |
45 | ![]() |
![]() |
0.848 | ![]() | |
46 | ![]() |
![]() |
0.845 | ![]() | |
47 | ![]() |
![]() |
0.838 | ![]() | |
48 | ![]() |
![]() |
0.829 | ![]() | |
49 | ![]() |
![]() |
0.828 | ![]() | |
50 | ![]() |
![]() |
0.826 | ![]() | |
51 | ![]() |
![]() |
0.825 | ![]() | |
52 | ![]() |
![]() |
0.824 | ![]() | |
53 | ![]() |
![]() |
0.823 | ![]() | |
54 | ![]() |
![]() |
0.820 | ![]() | |
55 | ![]() |
![]() |
0.817 | ![]() | |
56 | ![]() |
![]() |
0.816 | ![]() | |
57 | ![]() |
![]() |
0.815 | ![]() | |
58 | ![]() |
![]() |
0.814 | ![]() | |
58 | ![]() |
![]() |
0.814 | ![]() | |
60 | ![]() |
![]() |
0.813 | ![]() | |
61 | ![]() |
![]() |
0.812 | ![]() | |
62 | ![]() |
![]() |
0.810 | ![]() | |
62 | ![]() |
![]() |
0.810 | ![]() | |
64 | ![]() |
![]() |
0.806 | ![]() | |
64 | ![]() |
![]() |
0.806 | ![]() | |
66 | ![]() |
![]() |
0.804 | ![]() |
Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2011 m. Lietuva užėmė 40 vietą tarp 187 valstybių turėdama žmogaus socialinės raidos indeksą lygų 0,810 ir pirmą kartą šalies istorijoje buvo priskirta prie itin aukšto socialinio lygio valstybių.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „VŽ paaiškina: kodėl BVP yra ydingas rodiklis“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-06-22.
- ↑ Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). United Nations Development Programme. 15 December 2020. pp. 343–350. ISBN 978-92-1-126442-5. Nuoroda tikrinta 2020-12-17.
- ↑ 3,0 3,1 Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). United Nations Development Programme. 15 December 2020. pp. 343–346. ISBN 978-92-1-126442-5. Nuoroda tikrinta 2020-12-15.
- ↑ 4,0 4,1 Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). United Nations Development Programme. 15 December 2020. pp. 343–346. ISBN 978-92-1-126442-5. Nuoroda tikrinta 2020-12-15.