Žmogaus socialinės raidos indeksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
2019: Žmogaus socialinės raidos indeksas pagal šalis (paskelbta 2020 m. gruodį)

██ ≥0,900

██ 0,850–0,899

██ 0,800–0,849

██ 0,750–0,799

██ 0,700–0,749

██ 0,650–0,699

██ 0,600–0,649

██ 0,550–0,599

██ 0,500–0,549

██ 0,450–0,499

██ 0,400–0,449

██ ≤0,399

██ nėra duomenų

Žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI; angl. Human Development Index, HDI) – Jungtinių Tautų valstybių gerovės indeksas. Nuo 1990 m. indeksas skelbiamas Jungtinių Tautų plėtros programos Žmogaus socialinės raidos ataskaitoje (angl. Human Development Report).

Sudarant socialinės raidos indeksą atsižvelgiama ne tik į bendrąjį vidaus produktą, bet ir vidutinę numatomą gyvenimo trukmę bei mokymosi trukmę (skaičiuojamą metais, kuriuos prasimokė 25 metų sulaukęs asmuo ir tikėtina mokymosi trukme pradėjus eiti į mokyklą). Dėl to šis rodiklis geriau atspindi gyventojų socioekonominę padėtį valstybėse ir jų išsivystymą nei vien tik BVP, kuris pradėtas taikyti po Antrojo pasaulinio karo masinės gamybos laikais.[1] Indeksą 1990 m. sukūrė pakistanietis Mahbub ul Haq, kuris artimai bendradarbiavo su Nobelio premijos laureatu indu Amartya Sen bei britų ekonomistu ir politiku Meghnad Desai.

Parametrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ŽSRI matuoja tris pagrindinius valstybės gyventojų sociologinius parametrus:

  • Gyvenimo trukmę;
  • Žinias: raštingumo lygį, kuris sudaro 2/3 svorio ir aukštojo ir aukštesniojo išsimokslinimo lygį, kuris sudaro 1/3;
  • Gyvenimo lygį, matuojama BVP, tenkančiu vienam žmogui.

Kiekvienais metais paskelbiamas atskaita, kurioje įvertinamos visos JT narės.

Alternatyvus indeksas – Žmogaus skurdo indeksas, kurio tikslas išmatuoti skurdą valstybėse.

Metodologija (galiojanti nuo 2010 metų)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ŽSRI tendencijos 1975-2004

██ OECD

██ Europa ir NVS

██ Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionas

██ Rytų Azija

██ Arabų valstybės

██ Pietų Azija

██ Afrikos valstybės

Nuo 2010 m. paskelbtos ataskaitos skaičiuojant indeksą naudojamos trys dimensijos:

  • gyvenimo trukmės indeksas
  • išsilavinimo indeksas
  • pajamų indeksas

Žmogaus socialinės raidos indeksas galiausiai išvedamas kaip geometrinis šitų trijų dimensijų vidurkis.

Iki 2010 m. galiojusi metodika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Indeksas, tarkim , gali svyruoti intervale nuo 0 iki 1. Indeksui apskaičiuoti naudojama formulė:

  • -indeksas =

kur ir yra žemiausios ir aukščiausios kintamojo reikšmės.

Skaičiuojant žmogaus socialinės raidos indeksą (ŽSRI) nustatomi trys parametrai:

  • Gyvenimo trukmės indeksas (GTI) =
  • Švietimo indeksas (ŠI) =
    • Raštingumo indeksas (RI) =
    • Aukštojo ir aukštesniojo išsimokslinimo procentas (IP) =
  • BVP indekas (BVPI) =

  • GT: Gyvenimo trukmė
  • RP: Raštingumo procentas
  • SIP: Sudėtas aukštojo ir aukštesniojo išsimokslinimo procentas
  • BVP: BVP vienam žmogui JAV dol.

2019 m. indeksas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. indeksas paskelbtas 2020 m. gruodžio 15 d.[2] Sąraše pateikiamos šalys ir teritorijos, kurių žmogaus socialinės raidos indeksas yra labai aukštas:

  • Didėjimas = Pakilo
  • Pastovu = Nepakito
  • Mažėjimas = Smuko
Vieta Šalis arba teritorija Indeksas
2019 duomenys (paskelbti 2020)[3] Pokytis per 5 metus (2014)[4] 2019 duomenys (paskelbti 2020)[3] Vidutinis pokytis (2010-2019)[4]
Labai aukštas žmogaus socialinės raidos indeksas
1 Pastovu Norvegijos vėliava Norvegija 0.957 Didėjimas 0.20%
2 Didėjimas (7) Airijos vėliava Airija 0.955 Didėjimas 0.65%
2 Pastovu Šveicarijos vėliava Šveicarija 0.955 Didėjimas 0.16%
4 Didėjimas (7) Honkongo vėliava Honkongas 0.949 Didėjimas 0.54%
4 Didėjimas (4) Islandijos vėliava Islandija 0.949 Didėjimas 0.62%
6 Mažėjimas (3) Vokietijos vėliava Vokietija 0.947 Didėjimas 0.24%
7 Mažėjimas (3) Švedijos vėliava Švedija 0.945 Didėjimas 0.41%
8 Mažėjimas (2) Australijos vėliava Australija 0.944 Didėjimas 0.17%
8 Mažėjimas (1) Nyderlandų vėliava Nyderlandai 0.944 Didėjimas 0.32%
10 Mažėjimas (6) Danijos vėliava Danija 0.940 Didėjimas 0.28%
11 Mažėjimas (2) Suomijos vėliava Suomija 0.938 Didėjimas 0.26%
11 Pastovu Singapūro vėliava Singapūras 0.938 Didėjimas 0.35%
13 Pastovu Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 0.932 Didėjimas 0.24%
14 Didėjimas (1) Belgijos vėliava Belgija 0.931 Didėjimas 0.25%
14 Didėjimas (3) Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija 0.931 Didėjimas 0.30%
16 Mažėjimas (1) Kanados vėliava Kanada 0.929 Didėjimas 0.34%
17 Mažėjimas (3) Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 0.926 Didėjimas 0.12%
18 Pastovu Austrijos vėliava Austrija 0.922 Didėjimas 0.22%
19 Didėjimas (1) Izraelio vėliava Izraelis 0.919 Didėjimas 0.29%
19 Didėjimas (2) Japonijos vėliava Japonija 0.919 Didėjimas 0.39%
19 Pastovu Lichtenšteino vėliava Lichtenšteinas 0.919 Didėjimas 0.18%
22 Didėjimas (2) Slovėnijos vėliava Slovėnija 0.917 Didėjimas 0.35%
23 Mažėjimas (1) Pietų Korėjos vėliava Pietų Korėja 0.916 Didėjimas 0.33%
23 Pastovu Liuksemburgo vėliava Liuksemburgas 0.916 Didėjimas 0.22%
25 Didėjimas (1) Ispanijos vėliava Ispanija 0.904 Didėjimas 0.40%
26 Mažėjimas (1) Prancūzijos vėliava Prancūzija 0.901 Didėjimas 0.28%
27 Mažėjimas (1) Čekijos vėliava Čekija 0.900 Didėjimas 0.38%
28 Didėjimas (2) Maltos vėliava Malta 0.895 Didėjimas 0.54%
29 Didėjimas (2) Estijos vėliava Estija 0.892 Didėjimas 0.51%
29 Mažėjimas (1) Italijos vėliava Italija 0.892 Didėjimas 0.16%
31 Didėjimas (6) Jungtinių Arabų Emyratų vėliava Jungtiniai Arabų Emyratai 0.890 Didėjimas 0.91%
32 Mažėjimas (3) Graikijos vėliava Graikija 0.888 Didėjimas 0.29%
33 Pastovu Kipro vėliava Kipras 0.887 Didėjimas 0.40%
34 Pastovu Lietuvos vėliava Lietuva 0.882 Didėjimas 0.66%
35 Pastovu Lenkijos vėliava Lenkija 0.880 Didėjimas 0.52%
36 Mažėjimas (4) Andoros vėliava Andora 0.868 Didėjimas 0.40%
37 Didėjimas (3) Latvijos vėliava Latvija 0.866 Didėjimas 0.55%
38 Mažėjimas (1) Portugalijos vėliava Portugalija 0.864 Didėjimas 0.46%
39 Mažėjimas (2) Slovakijos vėliava Slovakija 0.860 Didėjimas 0.38%
40 Didėjimas (1) Vengrijos vėliava Vengrija 0.854 Didėjimas 0.30%
40 Mažėjimas (4) Saudo Arabijos vėliava Saudo Arabija 0.854 Didėjimas 0.60%
42 Didėjimas (6) Bahreino vėliava Bahreinas 0.852 Didėjimas 0.70%
43 Pastovu Čilės vėliava Čilė 0.851 Didėjimas 0.65%
43 Didėjimas (2) Kroatijos vėliava Kroatija 0.851 Didėjimas 0.48%
45 Pastovu Kataro vėliava Kataras 0.848 Didėjimas 0.19%
46 Mažėjimas (2) Argentinos vėliava Argentina 0.845 Didėjimas 0.21%
47 Mažėjimas (6) Brunėjaus vėliava Brunėjus 0.838 Didėjimas 0.15%
48 Didėjimas (2) Juodkalnijos vėliava Juodkalnija 0.829 Didėjimas 0.37%
49 Didėjimas (2) Rumunijos vėliava Rumunija 0.828 Didėjimas 0.31%
50 Mažėjimas (3) Palau vėliava Palau 0.826 Didėjimas 0.55%
51 Didėjimas (7) Kazachstano vėliava Kazachstanas 0.825 Didėjimas 0.86%
52 Didėjimas (1) Rusijos vėliava Rusija 0.824 Didėjimas 0.60%
53 Mažėjimas (4) Baltarusijos vėliava Baltarusija 0.823 Didėjimas 0.39%
54 Didėjimas (5) Turkijos vėliava Turkija 0.820 Didėjimas 1.16%
55 Didėjimas (1) Urugvajaus vėliava Urugvajus 0.817 Didėjimas 0.49%
56 Mažėjimas (2) Bulgarijos vėliava Bulgarija 0.816 Didėjimas 0.39%
57 Didėjimas (5) Panamos vėliava Panama 0.815 Didėjimas 0.58%
58 Mažėjimas (3) Bahamų vėliava Bahamos 0.814 Didėjimas 0.12%
58 Mažėjimas (6) Barbadoso vėliava Barbadosas 0.814 Didėjimas 0.23%
60 Mažėjimas (3) Omano vėliava Omanas 0.813 Didėjimas 0.43%
61 Didėjimas (7) Gruzijos vėliava Gruzija 0.812 Didėjimas 0.87%
62 Mažėjimas (3) Kosta Rikos vėliava Kosta Rika 0.810 Didėjimas 0.64%
62 Didėjimas (1) Malaizijos vėliava Malaizija 0.810 Didėjimas 0.54%
64 Mažėjimas (5) Kuveito vėliava Kuveitas 0.806 Didėjimas 0.25%
64 Didėjimas (3) Serbijos vėliava Serbija 0.806 Didėjimas 0.57%
66 Mažėjimas (2) Mauricijaus vėliava Mauricijus 0.804 Didėjimas 0.76%

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. Lietuva užėmė 40 vietą tarp 187 valstybių turėdama žmogaus socialinės raidos indeksą lygų 0,810 ir pirmą kartą šalies istorijoje buvo priskirta prie itin aukšto socialinio lygio valstybių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „VŽ paaiškina: kodėl BVP yra ydingas rodiklis“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-06-22. 
  2. Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). United Nations Development Programme. 15 December 2020. pp. 343–350. ISBN 978-92-1-126442-5. Nuoroda tikrinta 2020-12-17. 
  3. 3,0 3,1 Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). United Nations Development Programme. 15 December 2020. pp. 343–346. ISBN 978-92-1-126442-5. Nuoroda tikrinta 2020-12-15. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]