Utenos apskritis

Utenos apskritis

Herbas

Apskritis

ISO 3166-2

LT-UT

Pagrindinė informacija

Administracinis centras

Utena

Plotas

7 201 km² (5 vieta)

Gyventojų skaičius

133,481 (7 vieta)

Tankumas

22,7 žm./km²

Procentaliai

5,2 %

Apskrities žemėlapis

Utenos apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje. Centras – Utena.

Apskrityje yra 6 savivaldybės:

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadaise dabartinės apskrities teritorijoje gyveno sėliai – viena iš baltų genčių. Jie nepaliko jokių rašto paminklų. Išliko tik kalbos liekanų, kurios yra lietuvių ir latvių kalbose. Dalis Lietuvos teritorijoje gyvenusių sėlių ilgų kovų su kalavijuočiais metu buvo išnaikinta, kiti gyvendami mišriai su lietuviais – sulietuvėjo, o šiauriniai sėliai – sulatgalėjo arba sulatvėjo. Archeologiniai tyrimai leidžia tvirtinti, kad sėliai vertėsi žemdirbyste ir gyvulių auginimu.

Kuriantis Lietuvos valstybei Utena ar bent jos apylinkių dalis tikriausiai priklausė Nalšios žemei, kurios paskutinis kunigaikštis Daumantas (1240–1299) 1263 m. vidaus karo metu pabėgo į Pskovą. Po to Nalšia atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui. Jai valdyti buvo skiriami seniūnai (tiksliai žinomi tik nuo XV a. pabaigos).

Po 1564–1566 m. teismų ir administracinės reforms didesnė dabartinės apskrities dalis atiteko Vilniaus vaivadijos Vilkmergės apskričiai, o šiaurinis kampas – Breslaujos apskričiai. Rusijos imperijos laikotarpiu šioje teritorijoje buvo Utenos ir kiti valsčiai, priklausę Utenos ir Zarasų (tuometinio Novoaleksandrovsko) apskritims.

XX amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Utenos apskrities kaip atskiro teritorinio-administracinio vieneto ištakos siekia I pasaulinį karą, kai vokiečių okupacinė valdžia 1915 m. gruodžio 4 d. sudarė atskirą Utenos administracinį vienetą (apskritį), kuris 1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Pirmąją lietuvišką Utenos apskrities administraciją 1918 m. gruodžio viduryje pabandė sukurti inžinierius ir Nepriklausomybės signataras Steponas Kairys (1879–1964), tačiau netrukus Uteną užėmė nuo Daugpilio pusės įsiveržusi Raudonoji armija. Apskritį pavyko sudaryti 1919 m. birželio pradžioje, jau išvijus bolševikus. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą.

1947 m. 3 valsčiai perduoti naujai Anykščių apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. Utenos apskritis pertvarkyta į Utenos rajoną (40 apylinkių), dalis teritorijos perduota Anykščių rajonui (5 apylinkės), Dusetų rajonui (12 apylinkių), Molėtų rajonui (30 apylinkių) ir Švenčionėlių rajonui (1 apylinkė).

Iš naujo Utenos apskritis suformuota 1994 m. 2004 m. patvirtintas Utenos apskrities herbas. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1917	1550	43 010
1919			13 valsčių: Alantos valsčius, Anykščių valsčius, Daugailių valsčius, Debeikių valsčius, Kuktiškių valsčius, Leliūnų valsčius, Molėtų valsčius, Pakalnių valsčius, Skiemonių valsčius, Tauragnų valsčius, Utenos valsčius, Užpalių valsčius, Vyžuonų valsčius
1923 (išsamiau)	3090	108 960	14 valsčių: Alantos valsčius, Anykščių valsčius, Daugailių valsčius, Debeikių valsčius, Joniškio valsčius, Kuktiškių valsčius, Leliūnų valsčius, Linkmenų valsčius, Molėtų valsčius, Skiemonių valsčius, Tauragnų valsčius, Utenos valsčius, Užpalių valsčius, Vyžuonų valsčius	17 miestelių 927 kaimai 4 bažnytkaimiai 149 dvarai ir palivarkai 1003 vienkiemiai 11 kitų gyvenviečių
1933			14 valsčių
1939	2519
1940		114 120		1 miestas: Utena
1942		91 900
1943	2680
1949 (suskirstymas)	2134		12 valsčių (88 apylinkės)	1 miestas 8 miesteliai
1950			88 apylinkės
2001	7201	185 962	6 savivaldybės: Anykščių rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Visagino miesto savivaldybė, Zarasų rajono savivaldybė	10 miestų 3823 kaimai

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2017 m.

2001 m.^sur.

2005 m.

2011 m.^sur.

185 962

178 977

152 004

2012 m.

2013 m.

2014 m.

147 500

145 760

142 564

2015 m.

2016 m.

2017 m.

140 170

137 193

133 481

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 152 004 žmonės:^[1]

Lietuviai – 79,12% (120260);
Rusai – 12,44% (18905);
Lenkai – 4,03% (6126);
Baltarusiai – 1,9% (2882);
Ukrainiečiai – 0,96% (1452);
Totoriai – 0,15% (233);
Latviai – 0,09% (139);
Vokiečiai – 0,08% (119);
Kiti – 1,24% (1888).

2001 m. gyveno 185 962 žmonės:^[2]

Lietuviai – 77,08% (143340);
Rusai – 13,42% (24962);
Lenkai – 4,53% (8428);
Baltarusiai – 1,97% (3668);
Ukrainiečiai – 1,07% (1982);
Totoriai – 0,19% (346);
Latviai – 0,11% (203);
Vokiečiai – 0,09% (175);
Kiti – 1,54% (2858).

1923 m. gyveno 108 960 žmonės:^[3]

Lietuviai – 82,68% (90091);
Žydai – 7,38% (8043);
Lenkai – 5,14% (5605);
Rusai – 4,52% (4923);
Baltarusiai – 0,06% (65);
Vokiečiai – 0,04% (46);
Latviai – 0,04% (43);
Kiti – 0,13% (144).

Valsčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Alantos valsčius	1919, 1921–1950	Alanta
Anykščių valsčius	1919–1947	Anykščiai
Daugailių valsčius	1919–1950	Daugailiai
Debeikių valsčius	1919–1947	Debeikiai
Inturkės valsčius	1947–1950	Inturkė
Joniškio valsčius	1922–1923, 1927–1940	Joniškis
Kuktiškių valsčius	1919, 1921–1950	Kuktiškės
Leliūnų valsčius	1919–1950	Leliūnai
Linkmenų valsčius	1919–1940	Saldutiškis
Molėtų valsčius	1919, 1921–1950	Molėtai
Pakalnių valsčius	1919, 1921–1922, 1940	Pakalniai
Skiemonių valsčius	1919–1947	Skiemonys
Skudutiškio valsčius	1947–1950	Skudutiškis
Tauragnų valsčius	1919, 1921–1950	Tauragnai
Utenos valsčius	1919–1950	Utena
Užpalių valsčius	1919–1950	Užpaliai
Videniškių valsčius	1947–1950	Videniškiai
Vyžuonų valsčius	1919–1950	Vyžuonos

Miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrityje yra 10 miestų, iš kurių didžiausi:

Tarptautinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrities viršininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 – 1919 m. - Balys Sližys
1919 06 03 iki 1919 08 10 Pranas Gineitis
1919 08 10 iki 1919 12 17 Juozas Sadula
1919 12 17 iki 1920 05 15 Konstantinas Bražėnas
1920 05 16 iki 1922 08 15 Juozas Vaišnys.
1922 08 28 iki 1922 10 10 Bonifacas Petrūnas - Petrauskas
1923 06 15 iki 1925 06 12 - Antanas Nevodničėnas
1925 06 12 iki 1934 05 01 Jonas Motiejūnas - Valevičius
1934 05 06 iki 1935 10 01 - Alfonsas Sinkevičius
1935 10 01 iki 1939 07 01 - Jonas Motiejūnas - Valevičius.
1939 07 01 iki 1940 07 14 - Bronius Stosiūnas
1940 07 14 iki 1940 08 26 - Stasys Brašiškis
1941 06 25 iki 1941 11 14 - Pranas Grėbliauskas
1943 07 01 iki 1943 10 16 - Jonas Žukas (žuvo medžioklės metu)
1995 m. – Milda Petrauskienė
1997 m. – Rimantas Dijokas
2000 m. – Jeronimas Balčiūnas
2001 m. – Vilius Cibulskas
2004 m. – Ričardas Sargūnas
2006 m. – Angelė Kaušylienė
2009–2010 m. – Petras Marcinkevičius

Apskrities policijos (iki 1924 m. milicijos) vadai

1919 06 10 - 1920 05 15 Zigmas Pakalnis

1919 06 20 - Mykolas Kunigėlis ( į tarnybą atvyko pavėluotai, todėl vadu toliau liko Z. Pakalnis)

1920 05 15 - 1922 07 15 - Kostas Bajoras

1922 07 15 - 1925 08 - Antanas Monkevičius.

1925 08 16 - 1934 02 01 - Kostas Steponėnas

1934 02 01 - 1934 03 01 - Antanas Iškauskas

1934 03 01 - 1940 06 26 - Antanas Senkevičius -

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Utenos apskritis: albumas (fotografas Jonas Danauskas; tekstų autorius Petras Panavas). – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2007. – 112 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-488-28-6
Tūkstantmečio kelias Utenos apskrityje: fotoalbumas (vertė Lina Stašinskienė). – Vilnius: Sorre, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95133-0-0
Žurnalas "Savivaldybė" 1923 - 1940 m.
Žurnalas "Policija " (įsakymai ir biografijos) 1927 - 1940 m.