Pereiti prie turinio

Pavasaris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pavasaris: Ventos upė Mažeikių rajone

Pavasaris – vienas iš keturių metų laikų vidutinio klimato zonose. Pavasarį pražysta dauguma augalų, sugrįžta migruojantys paukščiai. Prieš pavasarį būna žiema, po jo eina vasara. Viena svarbiausių pavasario švenčių Velykos pagonybės laikais būdavo visos gamtos atgimimo šventė.

Astronomiškai pavasaris prasideda pavasario lygiadieniu (apie kovo 20 d. Šiaurės pusrutulyje ir rugsėjo 23 d. Pietų pusrutulyje). Meteorologiniu požiūriu, Šiaurės pusrutulyje pavasariu laikomi kovo, balandžio ir gegužės mėnesiai, o Pietų pusrutulyje – rugsėjis, spalis ir lapkritis. Bet airiškame kalendoriuje pavasariu laikomi vasaris, kovas ir balandis.

Pavasario pradžia ir pabaiga fiksuojama priklausomai nuo kriterijų:[1]

Lietuviškas pavasario pavadinimas siejamas su paskesnio metų laiko „vasaros“ pavadinimu, prie kurio pridedamas priešdėlis pa-, reiškiantis buvimą šalia.

Kalendorinio pavasario mėnesiais, nuo kovo iki gegužės aukščiausia temperatūra buvo 2018 m. gegužės 30 d. Druskininkuose +32,7 °C, žemiausia – 1964 m. kovo 8 d. Varėnoje -37,5 °C.[2]

MėnuoŽemiausia temperatūraAukščiausia temperatūraEkstremalūs įvykiai
Kovas-37,5 °C (1964-03-08, Varėna)+25,5 °C (2024-03-31, Druskininkai)1931 m. – storiausia sniego danga (94 cm, Laukuva).
Balandis-17,6 °C (1941-04-03, Utena)+31,0 °C (2012-04-29, Alytus)2025-04-18 pasiektas +29,1 °C rekordas 4 miestuose.
Gegužė-6,8 °C (1965 ir 1995, Varėna)+32,7 °C (2018-05-30, Druskininkai)1981 m. – viesulas Širvintose (70 m/s).

Pavasaris mene gretinamas su gimimu, atgimimu.