Briuselio sutartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Briuselio sutartis – 1948 m. kovo 17 d. pasirašyta sutartis tarp 5 Europos valstybių – Belgijos, Nyderlandų, Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos dėl ekonominio, socialinio ir kultūrinio bendradarbiavimo bei kolektyvinės savigynos.

Sutarties esmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalys buvo susirūpinusios ne tik išorinės karinės agresijos galimybe (vienas iš sutarties tikslų buvo „imtis visų reikalingų veiksmų, jei Vokietija atnaujintų agresyvią politiką“), bet ir ekonominio bei socialinio žlugimo valstybių viduje perspektyvomis. Nepaisant to, sutarties pagrindas buvo karinio bendradarbiavimo reglamentavimas. Pagal 4-ąjį straipsnį, jei būtų užpulta viena iš sutarties šalių, kitos turėtų suteikti jai visą įmanomą karinę ir kitokią pagalbą bei paramą. Sutartis turi galioti 50 metų.[1]

Sutartis įkūrė vadinamąją Vakarų Sąjungą ir tai tapo pirmuoju žingsniu Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) įkūrimo link. Briuselio sutartimi buvo sukurtos politinės struktūros ir įsteigtas karinis komitetas, suvaidinę svarbų vaidmenį derybose dėl NATO įkūrimo.

Kai 1954 m. prie Briuselio sutarties buvo pakviestos prisijungti Vokietija ir Italija, teko keisti nuostatą, jog vienas sutarties tikslų yra, kad valstybės imtųsi visų reikalingų priemonių, Vokietijai atnaujinus agresyvią politiką. Dabar buvo suformuluotas naujas tikslas – siekti Europos vienybės ir skatinti progresyvią jos integraciją.

1954 m. spalį prisijungus Vokietijai ir Italijai, Vakarų Sąjunga buvo pervadinta ir tapo Vakarų Europos Sąjunga.

Reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Briuselio sutartis buvo pirmas daugiašalis Vakarų Europos šalių regioninis susitarimas, paskatinę JAV įsitraukti į Europos saugumo reikalus, nes taip JAV Kongresui buvo pademonstruotas europiečių noras ir sugebėjimas organizuoti kolektyvinę savigyną.

Pasirašyta
Įsigaliojo
Dokumentas
1948
1948
Briuselio sutartis
1951
1952
Paryžiaus sutartis
1954
1955
Pakeista Briuselio sutartis
1957
1958
Romos sutartys
1965
1967
Sujungimo sutartis – Briuselio sutartis
1975
N/A
Europos Vadovų Tarybos išvados
1985
1985
Šengeno sutartis
1986
1987
Suvestinis Europos aktas
1992
1993
Mastrichto sutartis
1997
1999
Amsterdamo sutartis
2001
2003
Nicos sutartis
2007
2009
Lisabonos sutartis
                         
Europos Sąjungos ramsčiai  
Europos Bendrijos  
Europos atominės energetikos bendrija (EURATOM)
Europos anglių ir plieno bendrija Sutartis baigė galioti 2002 m. Europos Sąjunga (ES)
    Europos Bendrija
        Šengeno taisyklės   Europos Bendrija (EB)
    TREVI Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse  
  Policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose
          Europos politinis bendradarbiavimas Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)
Nekonsoliduoti organai Vakarų Europos Sąjunga (VES)    
Sutartis nutraukta 2011 m.  
                         

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]