Vidurio Lietuvos žemuma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Lietuvos fizinės geografijos žemėlapis

Lietuvos Vidurio žemuma – žemuma Lietuvoje lanku nutįsusi nuo Latvijos (šiaurėje) iki Kaliningrado srities (pietvakariuose).

Šiaurės vakaruose žemuma siekia Linkuvos kalvagūbrį, Ventos vidurio žemumą, Rytų Žemaičių plynaukštę, Vilkyškių kalvagūbrį, pietryčiuose – Sūduvos, Dzūkų ir Aukštaičių aukštumas.

Didžiausias žemumos plotis apie 100 km, absoliutus aukštis viduryje 80-90 m, šiaurėje 50-60 m, vakaruose 35-40 m.

Lietuvos Vidurio žemumos vakarinę dalį sudaro Nemuno žemupio žemuma. Šiaurinė dalis apima Nevėžio ir Mūšos-Nemunėlio žemumas, Linkuvos kalvagūbrio atskirtas nuo Žiemgalos lygumos. Šiaurinės dalies atodangose į paviršių atsidengia dolomitingi, gipsingi viršutinio devono sluoksniai.

Lietuvos Vidurio žemumos šiaurėje iškrinta 500-600 mm kritulių (mažiausiai Lietuvoje).

Per Lietuvos Vidurio žemumą teka Mūša, Nemunėlis, Nevėžis, Šešupė, Mituva, Nemuno, Neries, Dubysos, Jūros žemupiai.

Miškų didžiausi masyvai Lietuvos Vidurio žemumoje yra Kazlų Rūdos, Karšuvos giria, Taujėnų, Biržų giria, Žalioji giria.