Pereiti prie turinio

Nacionalinis Kauno dramos teatras

Koordinatės: 54°53′49″š. pl. 23°54′38″r. ilg. / 54.896957°š. pl. 23.910621°r. ilg. / 54.896957; 23.910621 (Nacionalinis Kauno dramos teatras)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio NKDT)
Nacionalinis Kauno dramos teatras
Įėjimas į teatrą
Nacionalinis Kauno dramos teatras
Nacionalinis Kauno dramos teatras
54°53′49″š. pl. 23°54′38″r. ilg. / 54.896957°š. pl. 23.910621°r. ilg. / 54.896957; 23.910621 (Nacionalinis Kauno dramos teatras)
Vieta Kaunas, Laisvės al. 71
Savininkas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Atidarymas 1920 m.
Paskirtis Teatras

Nacionalinis Kauno dramos teatras (Kauno dramos teatras) – pirmasis profesionalus stacionarus dramos teatras Lietuvoje.[1]

Skulptūros II teatro aukšte

Pirmasis spektaklis – Hermano Sudermanno „Joninės“ (1920 m. gruodžio 19 d., režisierius Juozas Vaičkus), suvaidintas Kauno miesto teatro rūmuose (dab. Kauno muzikinis teatras).

Teatro trupės branduolį sudarė 1918 m. Sankt Peterburge J. Vaičkaus įkurtos privačios dramos studijos auklėtiniai: Viktoras Dineika, Petras Kubertavičius, Ona Kurmytė-Mazurkevičienė, Juozas Stanulis, vėliau pradėjo vaidinti aktoriai Aleksandras Kupstas, Juozas Laucius, Stasys Pilka, Ona Rymaitė, Juozas Siparis, Ipolitas Tvirbutas, Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė, Antanina Vainiūnaitė-Kubertavičienė, Petronėlė Vosyliūtė-Dauguvietienė, Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė.

19241933 m. (su pertrauka) prie teatro veikė Vaidybos mokykla.

Išskirtiniu teatro laikotarpiu laikomi 1929–1933 m., kai teatre režisavo ir jam vadovavo Andrius Oleka-Žilinskas. Jis pirmasis lietuvių teatre realizavo Stanislavskio sistemos principus, išugdė naują režisierių kartą (Romualdas Juknevičius, Algirdas Jakševičius).

1940 m. teatre atkurta vaidybos studija (veikė iki 1950 m.).

1952 m. teatro trupę papildė Lunačiarskio valstybinio teatro meno instituto Maskvoje Lietuvių studijos 24 absolventai: A. Gabrėnas, K. Genys, V. Eidukaitis, L. Noreika, B. Raubaitė, G. Tolkutė, R. Varnaitė, L. Zelčius ir kiti.

2012 m. spalio 31 d. Kauno valstybiniam dramos teatrui už nacionalinės dramaturgijos puoselėjimą, produktyvų bendradarbiavimą su lietuvių dramaturgais, nuoseklią edukacinę veiklą ir išskirtinio kūrybinio braižo repertuarą suteiktas Nacionalinio Kauno dramos teatro statusas.[2]

Pavadinimų kaita

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 1920–1922 m. – Dramos vaidykla
  • 1922–1925 m. – Lietuvos Valstybės drama
  • 1925–1940 m. – Valstybės teatras
  • 1940–1941 m. – Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras
  • 1941–1944 m. – Kauno didysis teatras
  • 1944–1949 m. – Kauno valstybinis dramos teatras
  • 1949–1959 m. – Kauno valstybinis dramos ir muzikos teatras, vėliau – Kauno valstybinis muzikinis dramos teatras
  • 1959–1990 m. – Kauno valstybinis dramos teatras
  • 1990–2004 m. – Kauno valstybinis akademinis dramos teatras
  • 2004–2012 m. – Kauno valstybinis dramos teatras
  • nuo 2012 m. spalio 31 d. – Nacionalinis Kauno dramos teatras[3]

Teatro pastatas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinis pastatas nėra pirmieji šio teatro namai. 1928 m. pastatytas kino teatras „Metropolitain“ pagal archit. Vladimiro Dubeneckio projektą. 1959 m. kino teatras rekonstruotas, išplečiant iki dramos teatro (archit. Kazimieras Bučas). Vėlesnės rekonstrukcijos: 2004 m. ir nuo 2009 m. (archit. Algimantas Kančas).[4]

Nacionalinio dramos teatro pastatas Laisvės alėjos užstatyme išsiskiria fasado aukščiu. Suprojektuoto pagal socialistinio realizmo kanonus pastato priekį puošia 4 charakteringos Romano Kazlausko skulptūros. Tai du vaikinai ir dvi merginos, apsirengę idealizuotais liaudiškais drabužiais, laikantys paprastus muzikos instrumentus[5] Statiniui išskirtinumo suteikia pirmame aukšte gilyn įtraukta pastato dalis. Pailga erdvė už paradinių durų – buvusi įvaža į vidinį kiemą, vedusi pro 1929 m. čia iškilusį pastatą. Teatro kavinės bei rūbinės vietoje prieškaryje veikė alaus baras „Pale Ale“, parduotuvės. Pagrindinės teatro salės išvaizda ir struktūra atspindi pirminę kino teatro formą, tik su vėlesniais patobulinimais. Šiandieninė teatro salė talpina beveik 500 žmonių, tai yra 200 mažiau, nei kino teatre „Metropolitain“.

Dideliame, kompleksiškame teatro pastate yra 5 erdvės: Didžioji salė, Rūtos salė, Ilgoji salė, Mažoji scena, Didžiosios scenos fojė.[1]

  1. 1,0 1,1 Nacionalinis Kauno dramos teatras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  2. Kauno dramos teatro vadovas: turime pateisinti šį vardą. // Kauno diena, 2013 m. sausio 11 d. [1]
  3. Kauno valstybiniam dramos teatrui suteiktas nacionalinio teatro statusas http://www.lrkm.lt/go.php/lit/IMG/3140 Archyvuota kopija 2015-06-10 iš Wayback Machine projekto.
  4. „Kauno valstybinio dramos teatro pastatas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  5. .Nacionalinis Kauno dramos teatras lithuaniantheatre.com