Kudirkos Naumiestis

Kudirkos Naumiestis
Kudirkos Naumiestis 54°46′30″N 22°52′0″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Marijampolės apskritis
Savivaldybė:	Šakių rajono savivaldybė
Gyventojų (2010):	1 911
Plotas:	4,03 km²
Tankumas (2010):	474 žm./km²
Altitudė:	52 m
Pašto kodas:	LT-71049
Vikiteka:	Kudirkos NaumiestisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Kudìrkos Naũmiestis Kilmininkas: Kudìrkos Naũmiesčio Naudininkas: Kudìrkos Naũmiesčiui Galininkas: Kudìrkos Naũmiestį Įnagininkas: Kudìrkos Naũmiesčiu Vietininkas: Kudìrkos Naũmiestyje
rus. Владиславовъ

Kudirkos Naumiestis (vok. Neustadt-Schirwindt, Neustadt, lenk. Władysławów, rus. Владиславовъ) – miestas Šakių rajone, 25 km į pietvakarius nuo Šakių ir 19 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio, įsikūręs Šešupės ir Širvintos santakoje.

2 km į pietvakarius nuo miesto stūkso piliakalnis. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (J. Bagdono, Baltkalnio ir Centro). Urbanistikos paminklas.

Yra Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir buvęs basųjų karmelitų vienuolynas, veikia Vinco Kudirkos gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas (LT-71049). Miesto centrinėje aikštėje stovi paminklas rašytojui, tautinio atgimimo skleidėjui Vincui Kudirkai, aplinkui aikštę yra parkas.

Istorija

Šešupė ties Kudirkos Naumiesčiu

XVI a. iškirtus girią, dabartinio miesto vietoje įkurtas Duliebaičių kaimas, pirmąkart minimas 1561 m. spalio 12 d. Jurbarko seniūnijos ir Nova Volios (Virbalio) inventoriuje (gyveno 8 valstiečiai, tarp jų ir G. Duliebaitis). 1639 m. čia įkurtas Vladislavovas, kuris 1643 m. kovo 26 d. gavo Magdeburgo teises ir herbą. 1900 m. miestas vadinamas Naumiesčiu, tuo tarpu kiti šaltiniai miestą vadina Vladislavovu iki pat 1917 m.

1934 m. suteiktas dabartinis pavadinimas. Priešais Kudirkos Naumiestį, kitame Šešupės krante buvo Širvintos miestas, sugriautas II pasaulinio karo metu ir nebeatstatytas.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Kudirkos Naumiestis tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu mieste veikė linų fabrikas. 1993 m. patvirtintas dabartinis Kudirkos Naumiesčio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vidurys	Naujosios Valios vaitystė	Jurbarko seniūnija
1561–1643 m.	?
1837–1867 m.	?	Marijampolės apskritis	Augustavo gubernija
1867–1915 m.	?	Naumiesčio apskrities centras	Suvalkų gubernija
1915–1919 m.	?
1919 m.	Kudirkos Naumiesčio valsčiaus centras	Šakių apskritis
1919–1950 m.	apskrities pavaldumo miestas
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Naumiesčio rajono centras	Kauno sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Būblelių apylinkės centras	Šakių rajonas
nuo 1995 m.	Kudirkos Naumiesčio seniūnijos centras	Šakių rajono savivaldybė	Marijampolės apskritis

Pavadinimo kilmė

Pirmasis kaimo vardas buvo Duliebaičiai (arba Duoliebaičiai, nuo vieno pirmųjų kaimo savininkų G. Duliebaičio, kurio pavardė kilusi nuo rytų slavų genties dulebų vardo), minimi 1561 m. Vėliau, 1639 m. karaliaus Vladislovo IV žmona Cecilija Renata, valdžiusi Jurbarko seniūniją, savo vyro garbei pavadino Vladislavovu (lenk. Władysławów; kai kuriais šaltiniais šis vardas priimtas tik 1643 m. kartu su herbu ir miesto teisėmis). Tačiau šis pavadinimas nelabai prigijo ir liaudyje žmonės vadino jį Naumiesčiu arba Naujamiesčiu („naujas miestas“, dar vadintas tiesiog Miestu; vok. Neustadt, lenk. Nowe Miasto).

XIX a. caro valdžia bandė sugrąžinti Vladislavovo vardą, kurį dar XVIII a. pabaigoje „nurungė“ Naumiestis, tačiau nepavyko, nors oficialiai miestas Vladislavovu vadintas nuo 1837 m. iki I pasaulinio karo. XIX a. pabaigoje Vincas Kudirka minimi miestą kaip Naupilė (satyroje „Cenzūros klausimas“; plg. tuomet Marijampolė vadinta Senapile). 1934 m. miestui suteiktas Kudirkos Naumiesčio vardas, rašytojo ir Lietuvos himno autoriaus V. Kudirkos garbei.

Architektūra ir kultūra

Vytauto paminklas

• Paminklas Vincui Kudirkai (pastatytas 1934 m., skulptorius Vincas Grybas)
• Vinco Kudirkos muziejus
• Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1783 m., barokas)
• Vinco Kudirkos kapas miesto kapinėse
• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas
• Pranas Sederevičiaus skulptūros
• Kudirkos Naumiesčio gimnazijos muziejus
• Vinco Kudirkos tiltas. Manoma, kad šis tiltas per Šešupę, vedantis link Mažosios Lietuvos žemių, yra minimas V. Kudirkos satyroje „Lietuvos tilto atsiminimai“.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1857 m. ir 2001 m.
1857 m.	1892 m.*	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1974 m.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
5 516	9 000	4 595	3 067	2 574	2 486	2 300	2 100	2 090	2 061	1 997
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 1 732 žmonės: Lietuviai - 98,72% (1710); Rusai - 0,8% (14); Kiti - 0,46% (8).

2001 m. gyveno 1 997 žmonės: Lietuviai - 98,99% (1977); Rusai - 0,6% (12); Kiti - 0,4% (8).

1923 m. gyveno 3 067 žmonės: Lietuviai - 58,39% (1791); Žydai - 32,31% (991); Vokiečiai - 7,56% (232); Rusai - 0,88% (27); Lenkai - 0,61% (19); Kiti - 0,22% (7).

1897 m. gyveno 4 595 žmonės: Žydai - 45,52% (2092); Lietuviai - 22,3% (1025); Vokiečiai - 8,94% (411); Rusai - 8,77% (403); Lenkai - 7,66% (352); Ukrainiečiai - 6% (276); Kiti - 0,78% (36).

Žymūs žmonės

Paminklas V. Kudirkai

Skulptoriaus Prano Sederavičiaus skulptūrų sodas

• Kudirkos Naumiestyje 1895–1899 m. gyveno dr. Vincas Kudirka (1858–1899), čia ir palaidotas. Paskutinius mėnesius jis praleido namelyje, kuris stovėjo dabartinės V. Kudirkos mokyklos vietoje.
• Zev Hirsch Bernstein (1847-1907) - žydų kilmės JAV rašytojas, žurnalistas.
• Juozas Čepukaitis (1870–1923) - rašytojas.
• Lee Shubert (1871-1953) - žydų kilmės JAV teatrų savininkas ir režisierius.
• Herman Bernstein (1876-1935) - žydų kilmės JAV rašytojas, žurnalistas, vertėjas, poetas, diplomatas.
• Aleksandras Grigaitis (1877-1955) - Lietuvos kunigas, daktaras, apaštališkasis protonotaras.
• Sam S. Shubert (1878-1905) - žydų kilmės JAV teatrų savininkas ir režisierius.
• Jacob J. Shubert (1879-1963) - žydų kilmės JAV teatrų savininkas ir režisierius.
• Zigmas Skirgaila (1882-1962) - vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius.
• Abba Hillel Silver (1893-1963) - JAV žydų rabinas ir sionistas.
• Jonas Pakalka (1894–1982) - kooperatininkas, visuomenės veikėjas.
• Jadvyga Oškinaitė-Sutkuvienė (1895-1964) - aktorė.
• Antoni Hałko (1896-1967) - lenkų politikas, publicistas.
• Antanas Adomaitis (1902-1936) - kunigas, muzikos profesorius, daktaras.
• Juozas Olinardas Penčyla (1908-1979) - Lietuvos dailininkas, vienas žymiausių tarpukario Lietuvos šaržistų ir karikatūristų.
• Vladimiras Gavriušinas (g. 1951) - fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• Virginija Kirvelienė (g. 1955) - dailininkė tekstilininkė.
• Juozas Sodaitis – rašytojas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius, dailininkas grafikas.
• Vytautas Bakula - lietuvių dainininkas (bosas).
• Saulius Grinkevičius - Kėdainių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Marius Mačiulis - Lietuvos aktorius ir laidų vedėjas.

Sportas

• FK Sklypas Kudirkos Naumiestis (futbolas)

Susisiekimas

Kudirkos Naumiesčio pagrindinis kelias yra  138  Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai .

Literatūra

• Kudirkos Naumiestis (sud. Danutė Lisauskaitė). – Kaunas: Adaksita, 2004. – 16 p.: iliustr. – ISBN 9955-631-02-3

Nuorodos

• Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
• Kudirkos Naumiestis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 333 psl.
• Kudirkos Naumiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 419 psl.
• Žemėlapiai
• Heritage.lt
• Buvęs karmelitų vienuolynas

Svarbiausios gyvenvietės Šakių rajone

Barzdai | Gelgaudiškis | Griškabūdis | Kiduliai | Kriūkai | Kudirkos Naumiestis | Lekėčiai | Lukšiai | Plokščiai | Sintautai | Slavikai | Sudargas | Šakiai | Žemoji Panemunė | Žvirgždaičiai