Kudirkos Naumiestis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kudirkos Naumiestis
   Kudirkos Naumiestis COA.gif   
Knaumiestis baznycia.jpg

Kudirkos Naumiestis
54°46′30″N 22°52′0″E / 54.775°N 22.86667°E / 54.775; 22.86667 (Kudirkos Naumiestis)Koordinatės: 54°46′30″N 22°52′0″E / 54.775°N 22.86667°E / 54.775; 22.86667 (Kudirkos Naumiestis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Šakių rajono savivaldybė
Gyventojų (2013): 1 666
Plotas: 4,03 km²
Tankumas (2013): 413 žm./km²
Altitudė: 52 m
Pašto kodas: LT-71049
Commons-logo.svg Vikiteka: Kudirkos NaumiestisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kudìrkos Naũmiestis
Kilmininkas: Kudìrkos Naũmiesčio
Naudininkas: Kudìrkos Naũmiesčiui
Galininkas: Kudìrkos Naũmiestį
Įnagininkas: Kudìrkos Naũmiesčiu
Vietininkas: Kudìrkos Naũmiestyje
  • vok. Neustadt-Schirwindt, Neustadt
  • rus. Владиславовъ[1]

Kudirkos Naumiestis – miestas Šakių rajone, 25 km į pietvakarius nuo Šakių ir 19 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio, įsikūręs Šešupės ir Širvintos santakoje.

2 km į pietvakarius nuo miesto stūkso piliakalnis. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (J. Bagdono, Baltkalnio ir Centro). Urbanistikos paminklas.

Yra Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir buvęs basųjų karmelitų vienuolynas, veikia Vinco Kudirkos gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas (LT-71049). Miesto centrinėje aikštėje stovi paminklas rašytojui, tautinio atgimimo skleidėjui Vincui Kudirkai, aplinkui aikštę yra parkas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Šešupė ties Kudirkos Naumiesčiu

XVI a. iškirtus girią, dabartinio miesto vietoje įkurtas Duliebaičių kaimas, pirmąkart minimas 1561 m. spalio 12 d. Jurbarko seniūnijos ir Nova Volios (Virbalio) inventoriuje (gyveno 8 valstiečiai, tarp jų ir G. Duliebaitis). 1639 m. čia įkurtas Vladislavovas, kuris 1643 m. kovo 26 d. gavo Magdeburgo teises ir herbą. 1900 m. miestas vadinamas Naumiesčiu, tuo tarpu kiti šaltiniai miestą vadina Vladislavovu iki pat 1917 m.

1934 m. suteiktas dabartinis pavadinimas. Priešais Kudirkos Naumiestį, kitame Šešupės krante buvo Širvintos miestas, sugriautas II pasaulinio karo metu ir nebeatstatytas.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Kudirkos Naumiestis tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu mieste veikė linų fabrikas. 1993 m. LR prezidento dekretu patvirtintas dabartinis Kudirkos Naumiesčio herbas. [2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vidurys Naujosios Valios vaitystė Jurbarko seniūnija
15611643 m.  ?
18371867 m.  ? Marijampolės apskritis Augustavo gubernija
1867–1915 m.  ? Naumiesčio apskrities centras Suvalkų gubernija
1915–1919 m.  ?
1919 m. Kudirkos Naumiesčio valsčiaus centras Šakių apskritis
1919–1950 m. apskrities pavaldumo miestas
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Naumiesčio rajono centras Kauno sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Būblelių apylinkės centras Šakių rajonas
nuo 1995 m. Kudirkos Naumiesčio seniūnijos centras Šakių rajono savivaldybė Marijampolės apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmasis kaimo vardas buvo Duliebaičiai (arba Duoliebaičiai, nuo vieno pirmųjų kaimo savininkų G. Duliebaičio, kurio pavardė kilusi nuo rytų slavų genties dulebų vardo), minimi 1561 m. Vėliau, 1639 m. karaliaus Vladislovo IV žmona Cecilija Renata, valdžiusi Jurbarko seniūniją, savo vyro garbei pavadino Vladislavovu (lenk. Władysławów; kai kuriais šaltiniais šis vardas priimtas tik 1643 m. kartu su herbu ir miesto teisėmis). Tačiau šis pavadinimas nelabai prigijo ir liaudyje žmonės vadino jį Naumiesčiu arba Naujamiesčiu („naujas miestas“, dar vadintas tiesiog Miestu; vok. Neustadt, lenk. Nowe Miasto).

XIX a. caro valdžia bandė sugrąžinti Vladislavovo vardą, kurį dar XVIII a. pabaigoje „nurungė“ Naumiestis, tačiau nepavyko, nors oficialiai miestas Vladislavovu vadintas nuo 1837 m. iki I pasaulinio karo. XIX a. pabaigoje Vincas Kudirka minimi miestą kaip Naupilė (satyroje „Cenzūros klausimas“; plg. tuomet Marijampolė vadinta Senapile). 1934 m. miestui suteiktas Kudirkos Naumiesčio vardas, rašytojo ir Lietuvos himno autoriaus V. Kudirkos garbei.

Architektūra ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Vytauto paminklas
V. Kudirkos kapas

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1857 m. ir 2013 m.
1857 m. 1892 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1974 m.[4]
5 516 9 000 4 595 3 067 2 574 2 486 2 300
1976 m.[5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2013 m. -
2 100 2 090 2 061 1 997 1 732 1 666 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

1897 m. gyveno 4 595 žmonės:[6]

1923 m. gyveno 3 067 žmonės:[7]

2001 m. gyveno 1 997 žmonės:[8]

  • Lietuviai – 98,99% (1977);
  • Rusai – 0,6% (12);
  • Kiti – 0,4% (8).

2011 m. gyveno 1 732 žmonės:[9]

  • Lietuviai – 98,72% (1710);
  • Rusai – 0,8% (14);
  • Kiti – 0,46% (8).

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Paminklas V. Kudirkai
Skulptoriaus Prano Sederavičiaus skulptūrų sodas

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kudirkos Naumiesčio pagrindinis kelias yra  138  VilkaviškisKudirkos NaumiestisŠakiai .

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Владиславовъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 658 psl. (rus.)
  2. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3263
  3. Vincas Kudirka: poezija, proza, publicistika. – Kaunas: Šviesa, 1990. – 432 psl.
  4. Kudirkos Naumiestis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 230 psl.
  5. Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Kudirkos Naumiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 419 psl.
  6. 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
  7. 1923 m. surašymo duomenys
  8. 2001 m. surašymo duomenys
  9. 2011 m. surašymo duomenys

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kudirkos Naumiestis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 333 psl.
  • Kudirkos Naumiestis: monografija. – Vilnius: Mintis, 1990. – 347 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00530-4
  • Dr. Vinco Kudirkos muziejus. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 1998. – 183 p.: iliustr. – ISBN 9986-9202-5-6
  • Kudirkos Naumiestis: istorija ir architektūra / Algimantas Miškinis. – Vilnius: Džiugas, 1998. – 350 p.: iliustr. – ISBN 9986-29-035-X
  • Kudirkos Naumiestis / Danutė Lisauskaitė. – Kaunas: Adaksita, 2004. – 16 p.: iliustr. – ISBN 9955-631-02-3
  • Lietuvos himno gimtinė: albumas / Romas Treideris. – Vilnius, 2011. – 98 p.: iliustr. – ISBN 978–609-408-169-9

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]