Trakai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Trakai
   Trakai (Lithuania) CoA.svg   
Trakai-Troki.jpg
Galvės ežero saloje stovinti pilis

Trakai
54°38′20″N 24°56′10″E / 54.63889°N 24.93611°E / 54.63889; 24.93611 (Trakai)Koordinatės: 54°38′20″N 24°56′10″E / 54.63889°N 24.93611°E / 54.63889; 24.93611 (Trakai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Trakų rajono savivaldybė
Gyventojų (2011): 4 933
Plotas: 11,5 km²
Tankumas (2011): 429 žm./km²
Altitudė: 155 m
Pašto kodas: LT-21001
Commons-logo.svg Vikiteka: TrakaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Trãkai
Kilmininkas: Trãkų
Naudininkas: Trãkams
Galininkas: Trakùs
Įnagininkas: Trãkais
Vietininkas: Trãkuose

Trakai – miestas Vilniaus apskrityje, už 30 km į vakarus nuo Vilniaus centro. Trakų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Naujasodžio, Pietinė ir Šiaurinė).

Pietinėje Trakų dalyje veikia kultūros namai, Trakų rajono centrinė ligoninė ir poliklinika, paštas. Urbanistikos paminklas (nuo 1969 m.). Miesto dalys:

Gamta ir geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Traku nacionalinis parkas.png

Miestas apsuptas ežerų, kuriuose gausu įvairaus dydžio salų (šiaurinį miesto pakraštį skalauja Galvė, rytinį – Lukos, arba Bernardinų ežeras, pietinį – Gilužis, vakarinį – Totoriškių ežeras). Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

Trakai – viena mėgstamiausių trumpalaikio poilsio vietų. Čia tinkamos sąlygos pasimaudyti, galima pažvejoti, paplaukioti jachtomis, valtimis, platus įvairių kitų poilsio formų pasirinkimas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Trakų salos pilis apie 1877 m. (Napoleono Ordos akvarelė)

Seniausios archeologams žinomos gyvenvietės dabartinių Trakų vietoje gyvavo jau I tūkstm. pr. m. e. Tačiau pats Trakų vardas iš pradžių veikiausiai priklausė ne dabartiniams, bet Seniesiems Trakams – už 4 km į pietryčius nuo Trakų (minimi nuo 1337 m., tuo metu jau galėjusi būti kunigaikštystė). 19941997 m. archeologiniai tyrimai parodė, kad Senieji Trakai buvo įkurti apie XIII a. pabaigoje, tada tikriausiai paties Ldk Gedimino nurodymu visiškai „kultūriškai tuščioje“ vietoje iškirtus mišką ir sumūrijus gardinio tipo pilį. Tikėtina, kad būtent į šiuos Trakus 1321 m. Gediminas iš Kernavės ar kurios kitos vietos perkėlė savo kaip LDK monarcho sostinę, pastatydamas pilį (tiesa, jau 1322 m. perkeldamas sostinę į Vilnių). Tuo tarpu dabartiniai, arba Naujieji Trakai antruoju po Vilniaus LDK politiniu administraciniu centru (bet ne Lietuvos sostine) tapo tik apie 1375 m., LDK submonarchui Kęstučiui įsikūrus XIV a. II ketvirtyje ar viduryje pradėtoje statyti Trakų pusiasalio pilyje (pirmojoje Trakų pilyje), kuri buvo baigta XIV 8-ajame dešimtmetyje, tačiau sugriauta 13821383 m. vidaus kovų metu. 1409 m. baigta statyti Trakų salos pilis (antroji pilis Trakuose) buvo stipriausia ir didingiausia LDK. Ji iš karto tapo svarbiausia kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija.

XIV a. susiklostė linijinis miesto planas. Apie XV a. pradžią Trakams tapus nemažu miestu, 1409 m. jiems buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės, atidaryta parapinė mokykla [3]; šiek tiek vėliau tokias pačias teises – atskirai nuo krikščioniškosios miesto dalies – gavo ir Trakų karaimų bendruomenė. Miesto klestėjimo laikotarpiu laikomi XV ir XVI a., XV a. pastatyta rotušė.

Iki XVI a. pradžios Trakuose buvo saugomas LDK archyvas – Lietuvos Metrika. XVI–XVII a. Trakų kaip svarbaus politinio, prekybos ir kultūros centro reikšmė sunyko. Miestas labai nukentėjo XVII a. viduryje, vykstant Maskvos karui, kuomet Trakus kelerius metus niokojo Rusijos okupacinė kariuomenė, – būtent šio karo metu abidvi Trakų pilys virto griuvėsiais. 16541667 m. miestas apiplėštas ir sudegintas, 17001721 m. Šiaurės karo metu taip pat degė.

1915 m. vokiečių kariuomenės artilerijos apšaudymai sunaikino miesto centrą. 1924 m. lenkų valdžia įteigė Mokytojų seminariją, rengusią pedagogus Vilnijos krašto pradžios mokykloms. 1938 m. įkurtas karaimų muziejus.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1954 m. dalis miesto teritorijos prijungta prie Senųjų Trakų apylinkės. 1960 m. įsteigtas Trakų kraštovaizdžio draustinis, 1991 m. – Trakų istorinis nacionalinis parkas. Sovietmečiu veikė turizmo bazė, kempingas, jachtų klubas, 2 irklavimo bazės. Pastatyti kultūros namai (architektas A. Paulauskas). 1996 m. patvirtintas dabartinis Trakų herbas. 2008 m. suteiktas kurortinės teritorijos statusas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
Iki 1413 m.  ?  ? Trakų kunigaikštystės sostinė
1413–1496 m.  ?  ? Trakų vaivadijos centras
1496–1795 m.  ? Trakų apskrities centras
1795–1796 m.  ? Vilniaus gubernija Rusijos imperija
1796–1801 m.  ? Lietuvos gubernija
1801–1839 m.  ? Vilniaus gubernija
1839–1842 m.  ?  ?
1842–1915 m.  ? Trakų apskrities centras
1915–1918 m.  ?  ?  ? Vokietija
1918–1920 m. Trakų valsčiaus centras Trakų apskrities centras Lietuva
19251939 m. Vilniaus-Trakų apskritis Vilniaus vaivadija Lenkija
1939–1940 m. Vilniaus apskritis Lietuva
1940–1950 m. Trakų apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Trakų apylinkės centras Trakų rajono centras Vilniaus sritis
1953–1995 m.
nuo 1995 m. Trakų seniūnijos centras Trakų rajono savivaldybė Vilniaus apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto vardo kilmė aiški – jis kilęs nuo žodžio trãkas („pakilesnė vieta miške, iškirsta ar išdegusi miško vieta; visuma krūmų veislių, sudaranti žemutinį miško ardą“) daugiskaitos.

Architektūra ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pilies muziejaus kiemas
Trakų bažnyčia
Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis miesto sankryžoje
Karaimų etnografinės parodos pastatas
Karaimų gatvė Trakuose

Gyvenamas lietuvių (60 proc.), lenkų (20 proc.), karaimų ir kitų tautybių atstovų. Trakų senamiestis yra vienas iš 5 valstybės saugomų Lietuvos senamiesčių (169 ha), saloje stovi pagrindinė miesto įžymybė – Trakų salos pilis. Įdomi ir informatyvi Trakų istorijos muziejaus ekspozicija Salos pilyje. Unikali karaimų etnografinė paroda. Yra Trakų alkakalnis.

Pačioje miesto šiaurėje, Galvės ežero Pilies saloje išlikusi gotikinė Trakų salos pilis (statyta nuo XIV a. II pusės iki Vytauto valdymo pabaigos), kurioje nuo 1962 m. veikia Trakų istorijos muziejus. 1977 m. per Galvę pėstiesiems nutiestas Trakų pilies tiltas.

Be salos pilies, yra daug kitų architektūros paminklų:

Karaimų g. 22 veikia Serajos Šapšalo rinkinių pagrindu sudaryta Trakų muziejaus karaimų parodos ekspozicija. Ji, po remonto, buvo atidaryta 1997 m. birželio 28 d., švenčiant karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-ąsias metines.

Kultūra:

Mieste vyksta Amatų dienos, muzikos festivalis „Čia mūsų namai“, kamerinės muzikos vakarai Užutrakio dvare.

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1870 m. ir 2011 m.
1870 m.[2] 1897 m.sur. 1901 m.*[1] 1939 m.
2 191 2 800 2 390 3 100
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1976 m.[4] 1979 m.sur.
3 100 4 691 6 000 5 763
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
6 703 5 725 5 000 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Trakai žymūs čia gyvenančia karaimų bendruomene. 2011 m. gyveno 4933 žmonės:[5]

Partnerystės ryšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Irklavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Trakuose pravedama tarptautinė Galvės regata – tradicinės baidarių ir kanojų irklavimo varžybos. 2012 m. Trakuose vyks pasaulio iki 23 metų irklavimo čempionatas.

Buriavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vilniaus jachtklubo steigiamasis susirinkimas įvyko 1926 m. sausio 19 d. Vilniuje. Jachtklubo nariai buriavo Trakų ežeruose. 1930 m. buriuotojams buvo perduota dalis Trakų pusiasalio ir pastatytas naujas jachtklubo pastatas. 1939 m. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, Vilniaus jachtklubas su visu inventoriumi buvo perduotas Šaulių sąjungai. Po Antrojo pasaulinio karo Trakai tapo pagrindine buriavimo baze. Naudojantis išlikusiu prieškario inventoriumi buvo ruošiam­i pirmieji pokario buriuotojai, vyko Lietuvos buriavimo čempionatai. Vėliau įkurtas Vilniaus „Žalgirio“ jachtklubas. Išugdyta daug SSRS ir nepriklausomos Lietuvos čempionų. Pastoviai rengiamos miesto ir Lietuvos buriavimo regatos.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Троки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901., 887 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Троки. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 224 psl. (rus.)
  3. (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 26.
  4. Trakai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 329 psl.
  5. 2011 m. surašymo duomenys

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Trakai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 442 psl.
  • Garbingas atvaizdas senovės: Trakai poezijoje / Jadvyga Kulikienė. – Trakai: Trakų centrinė biblioteka, 1991. – 125 p.
  • Trakai: dabartis ir perspektyvos: sociologinis aspektas. – Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995. – 99 p.: schem. – ISBN 9986-526-06-0
  • Senieji Trakai istorijos verpetuose / Jonas Mišeikis. – Senieji Trakai, 2001. – 125 p.: iliustr. – ISBN 9955-425-80-6
  • Trakų krašto gamtos ir kultūros paveldas / Vidmantas Malinauskas, Jonas Kriaučiūnas, fotogr. Selemonas Paltanavičius, Vidmantas Malinauskas, Viktoras Neliubinas. – Vilnius: Daigai, 2005. – 94 p.: iliustr. – ISBN 9986-767-22-9
  • Trakai: praeities vaizdai / Vytautas Lisauskas. – Vilnius: Darlis, 2009. – 95 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-821-16-8
  • Kur dunkso Trakų pilys: publicistika (apie Trakų praeitį ir dabartį) / Juozas Vercinkevičius. – Trakai: Voruta, 2010. – 208 p.: iliustr. – ISBN 978–609-95018-3-3
  • Mes sveikinam Trakus: fotoalbumas / Neringa Mišeikienė, Arvydas Mišeikis, Dana Zacharevičienė. – Trakai: Voruta, 2011. – 94 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-510-42-0

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]


Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.