Petrašiūnai

Koordinatės: 54°53′31″š. pl. 23°59′49″r. ilg. / 54.892°š. pl. 23.997°r. ilg. / 54.892; 23.997 (Petrašiūnai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Petrašiūnai
Vietovė prijungta prie miesto 1946 m.
{{#if:
Pramonės įmonės
Petrašiūnai
Petrašiūnai
54°53′31″š. pl. 23°59′49″r. ilg. / 54.892°š. pl. 23.997°r. ilg. / 54.892; 23.997 (Petrašiūnai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybės vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Petrašiūnų seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Petrašiū́nai
Kilmininkas: Petrašiū́nų
Naudininkas: Petrašiū́nams
Galininkas: Petrašiū́nus
Įnagininkas: Petrašiū́nais
Vietininkas: Petrašiū́nuose

PetrašiūnaiKauno miesto dalis rytiniame jo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante.[2] Stovi Kauno Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia, veikia biblioteka, Petrašiūnų kapinės, Petrašiūnų šiluminė elektrinė, Petrašiūnų Černobylio tiltas.

Petrašiūnų bažnyčia

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje yra ir daugiau kaimų, turinčių pavadinimą Petrašiūnai (Jonavos, Pakruojo, Rokiškio ir Ukmergės raj.). Tokio pavadinimo kilmė, kaip ir Berčiūnai, Tamošiūnai ir pan., yra pavardinė, o pavardė Petrašiūnas kilusi iš vardo Petrašius (lenkiškas vardo Petras variantas Pietrasz) + tėvavardinė lietuviška priesaga -ūnas.

Liaudies etimologija minima Broniaus Kviklio, neva XVIII a. pradžioje caras Petras I čia įsteigęs šunidę, kurioje laikęs skalikus, su kuriais medžiodavęs Lietuvos miškuose. Tie šunys buvę Petro šunes.[3] Petras Kežinaitis šią etimologiją iš dalies argumentavo ir istoriniais faktais, kad nuo senų laikų čia veikė šunų gaudykla, kurion būdavo atvežami benamiai šunys iš Kauno miesto.[4]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietinė gyvenvietės dalis anksčiau buvo vadinama Žemieji Petrašiūnai, šiaurinė – Aukštieji Petrašiūnai. Žemieji Petrašiūnai buvo įsikūrę žemutinėje Nemuno terasoje, o Aukštieji Petrašiūnai – ties VI fortu aukštutinėje terasoje. Dalis Petrašiūnų priklauso Kauno marių regioniniam parkui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas holokausto aukoms Žemuosiuose Petrašiūnuose

Petrašiūnai minimi nuo 1601 m., Petrašiūnų dvaras – nuo XVIII a. pradžios. 19201941 m. Žemųjų Petrašiūnų archeologinę gyvenvietę tyrinėjo K. Jablonskis.[5]

Per II pasaulinį karą Petrašiūnuose nužudyti 125 vietos žydai. Holokausto vieta pažymėta atminties paminklu.

1946 m. Petrašiūnai prijungti prie Kauno. Rajonas išaugo po 1959 m. pastačius Kauno hidroelektrinę. Sovietmečiu Petrašiūnuose veikė Juliaus Janonio popieriaus fabrikas, silikatinių plytų gamykla „Bitukas“, šiluminė elektrinė, metalo dirbinių gamykla „Nemunas“, 1962 m. atidaryta Kauno ketaus liejykla.[6]

1994 m. įsteigtas pirmasis Lietuvoje Petrašiūnų bendruomenės centras. 2008 m. atidaryta laikinoji Kauno geležinkelio stotis, veikusi iki 2010 m. pradžios.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. 1-oji pusė – 1945 m. Pažaislio valsčiaus centras Kauno apskritis
19451946 m. Petrašiūnų valsčiaus centras
19461995 m. Panemunės rajonas Kauno miestas
19952000 m. Kauno miesto savivaldybė
2000 Petrašiūnų seniūnija

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1902 m. Aukštuosiuose Petrašiūnuose gyveno 132, Žemuosiuose Petrašiūnuose – 206 gyventojai.[7] 1923 m. buvo kaimas Pažaislio valsčiuje su 181 gyventoju ir miestelis su 605 gyventojais.[8]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. „Žemėlapis koordinatėmis 54.89 ir 24.00“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
  3. Petrašiūnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 300 psl.
  4. Petras Kežinaitis. Kauno apylinkės. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. // psl. 24.
  5. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 13
  6. Petras Kežinaitis. Aplink Kauną. – Vilnius, Mintis, 1966. // psl. 11.
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.