Ramygala

Ramygala
Ramygalos panorama
Ramygala 55°30′40″N 24°18′10″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Panevėžio apskritis
Savivaldybė:	Panevėžio rajono savivaldybė
Gyventojų (2010):	1 643
Altitudė:	69 m
Pašto kodas:	LT-38031
Vikiteka:	RamygalaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Ramýgala Kilmininkas: Ramýgalos Naudininkas: Ramýgalai Galininkas: Ramýgalą Įnagininkas: Ramýgala Vietininkas: Ramýgaloje
rus. Ремигола

Ramygala – vienintelis miestas Panevėžio rajono savivaldybėje, išsidėstęs prie kelio Panevėžys–Kėdainiai, 24 km į pietus nuo Panevėžio. Seniūnijos centras, Ramygalos seniūnaitija.

Stovi neogotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1914 m.), šalia jos – juodo granito paminklas savanoriams, žuvusiems 1919 m. kovose su bolševikais. Mieste veikia Ramygalos gimnazija (su istorijos muziejumi), biblioteka (nuo 1937 m.), ligoninė, paštas (nuo 1895 m.), vaistinė (nuo 1888 m.), socialinės globos namai (nuo 2006 m.), kultūros centras, galerija „Voras“, kirpykla, pirtis, du bankai, gaisrinė, veikia tarpukariu statytas motorinis malūnas.

Ramygalos senamiestis – urbanistikos paminklas, kuriam būdingas savitas gatvių tinklas, jų užstatymo elementai, radialinis aikštės planas. Centrinėje aikštėje stovi paminklas stalinizmo genocido aukoms atminti (skulpt. Kazys Kisielis). Kapinėse yra Lietuvos partizanų kapai, II pasaulinio karo karių kapai.

Miestas įsikūręs Upytės kairiajame krante. Prie miesto yra Ramygalos viensėdis, Ramygalos telmologinis draustinis (346 ha), stūkso Ramygalos akmuo.

Istorija

Ramygalos vardas istoriniuose šaltiniuose buvo minimas nuo XIII amžiaus (kaip Remigale). Prieš 1492 m. (kitais šaltiniais, 1431–1500 m.) pastatyta pirmoji Ramygalos bažnyčia. Pats miestelis paminėtas 1503 m., 1525 m. minimas Ramygalos valsčius, o 1540 m. ir Ramygalos dvaras. Čia buvo parduotuvės, bažnyčia, kalėjimas, keliai vedė į Kėdainius, Raguvą, Šeduvą, Panevėžį, Ukmergę. Miestelis ir apylinkės nuo seno garsėjo ožkomis, čia vykdavo ožkų turgūs.

1888 m. Ramygaloje atidaryta vaistinė, 1895 m. – paštas.

1956 m. gruodžio 28 d. suteiktos miesto teisės. Iki sovietinės melioracijos Ramygalą supo Liūnų, Pikšros, Uslajos ir Žarčių pelkės bei durpynai. Sovietmečiu Ramygala buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2010 m. Ramygala paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Čia įvyko ožkų grožio konkursas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1525 m.	Ramygalos valsčiaus centras
1584 m.	?	Upytės apskritis
carmetis	Ramygalos valsčiaus centras
1918–1950 m.		Panevėžio apskritis
1950–1953 m.	Ramygalos apylinkės centras	Ramygalos rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1956 m.
1956–1962 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Ramygalos apylinkės centras
1962–1995 m.		Panevėžio rajonas
1995–	Ramygalos seniūnijos centras	Panevėžio rajono savivaldybė	Panevėžio apskritis

Pavadinimo kilmė

Ramygalos vardas iš pradžių, matyt, reiškė „ramus galas, rami vieta“, kadangi jos pavadinimą sudaro du sandai: ram- (nuo ramus – „tylus, be triukšmo, jaukus“) ir -gala („kraštas, pakraštys, sritis“). Mažiau tikėtina versija, kad vietovardis kilęs nuo asmenvardžio Ramys (pvz., kaip Vytogala ar Ariogala), tačiau toks asmenvardis dabar neaptinkamas.

Miesto simbolika

Miesto herbo ir vėliavos etalonus sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.

Herbas

Ramygalos herbas patvirtintas 2003 m. sausio 13 d. prezidento dekretu. Herbo žaliame fone yra vaizduojamas stovintis ant vienos kojos gandras.

Vėliava

Vėliavos žaliame fone – gandras, stovintis ant vienos kojos. Kampuose išdėstytos pasagos. Vėliavos kraštai apvesti raudonu apvalaus pjūvio apvadu. Dėka savo oficialių simbolių – herbo ir vėliavos – Ramygala buvo priimta į Europos gandrų miestų asociaciją.

Architektūra

Ligoninė ir vaistinė

Ramygalos bažnyčia

Ramygalos gimnazija 2005 m.

Ramygalos bažnyčia ir mokykla – vieni seniausių pastatų mieste, turintys istorinę vertę.

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Mieste veikia vienintelė – šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Manoma, kad jos vietoje pirmoji Ramygalos bažnyčia buvo pastatyta tarp 1431 ir 1500 m., priklausė Vilniaus vyskupijai. Architektas – K. E. Strandmanas. Istoriniuose šaltiniuose, 1500 m. bažnytėlė buvo minima kaip Ramygalos altarista. Ne vieną šimtmetį bažnyčia buvo apleista, o XVIII a. viduryje bažnyčią suniokojo gaisras. 1781 m. atstatyta nauja medinė, šiaudais dengta bažnyčia. Tuo metu joje buvo 5 altoriai. 1842 m. pastatyta varpinė.

Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pradėta statyti 1897 m., pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą. Bažnyčios architektūra – neogotikinė, vienabokštė. Viduje – 3 navos ir 3 altoriai. Šventoriaus tvora sumūryta iš akmenų.

Ramygalos gimnazija

Ramygaloje mokyklos būta jau XVII a. Nuo 1781 m. veikė parapinė mokykla. 1918 m. mokyklai suteiktas progimnazijos statusas. Nuo 1949 m. ji veikė kaip vidurinė mokykla. 2005 m. kovo 16 d. mokykla gavo Ramygalos gimnazijos vardą. Gimnazijoje veikia krašto istorijos muziejus.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2001 m.
1868 m.*	1899 m.*	1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
1 116	2 500	2 113	2 200	2 302	2 018	1 733
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Ramygaloje gimė dailininkas keramikas Mykolas Vrubliauskas (1919-1998), aktorius Saulius Mykolaitis (1966-2006). Kapinėse yra poeto Jono Graičiūno, knygnešio Adomo Laduko kapai.

Nuorodos

• Ramygalos puslapis
• Ramygalos seniūnija
• Ramygala. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 655 psl.

Svarbiausios gyvenvietės Panevėžio rajone

Geležiai | Karsakiškis | Krekenava | Miežiškiai | Naujamiestis | Paįstrys | Raguva | Ramygala | Smilgiai | Šilai | Upytė | Vadokliai | Velžys