Babtai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Babtai

Babtai

Koordinatės

55°05'30″ š. pl.
23°47'40″ r. ilg.

Savivaldybė

Kauno rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Bãbtai
Kilmininkas:	Bãbtų
Naudininkas:	Bãbtams
Galininkas:	Babtùs
Įnagininkas:	Bãbtais
Vietininkas:	Bãbtuose

Babtai – miestelis Kauno rajone, 1 km į vakarus nuo automagistralės Vilnius–Klaipėda, ant kairiojo Nevėžio kranto. Ties Babtais į Nevėžį įteka Gynia, netoliese yra Babtų kaimas. Babtai – seniūnijos centras.

Turinys

1 Infrastruktūra
2 Istorija
- 2.1 Gyventojai
- 2.2 Pavadinimo kilmė
3 Žmonės
4 Aplinkinės gyvenvietės
5 Šaltiniai
6 Nuorodos

[taisyti] Infrastruktūra

statiniai, atminimo objektai:
- medinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1853 m.)
- paminklas lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti (pastatytas 1933 m., nugriautas 1965 m., atstatytas 1989 m. ant Stabaunyčios kalno)
- koplytstulpiai (parapijos 250 m. jubiliejui bažnyčios šventoriuje, miestelio 600 m. jubiliejui, Lietuvos tremtiniams (Kauno gatvėje)
- žydų genocido aukų kapai (Babtų šile)
visuomeninės paskirties objektai:
- paštas (LT-54059)
- ambulatorija
- 2 vaistinės
- šeimos medicinos centras
švietimo ir mokslo įstaigos:
- Babtų gimnazija
- pradinė mokykla
- mokykla-darželis
- biblioteka
- sodininkystės ir daržininkystės institutas (vienintelis Baltijos šalyse vaisių ir daržovių mokslinių tyrimų institutas, čia kuriamos naujos sodų ir daržų kultūrų veislės, naujos technologijos)
kultūros įstaigos:
- kraštotyros muziejus (įkurtas 1958 m., virš 6500 eksponatų)
- kultūros centras (veikia dailės parodos)
laisvalaikis:
- moterų vokalinis ir folklorinis ansamblis „Vėrupė“ (nuo 1987 metų)
- kultūros centro orkestras „Algupys“ (įsikūręs 1970 m. Kaniūkuose)
- šokių studija

[taisyti] Istorija

Babtai minimi 1394 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose kaip tėvonija (kiemas Baptindorf), nors galima manyti, kad ir 1386 m. kryžiuočių žvalgų aprašymo ištraukoje von dannen czu Bapto j mile rašoma apie Babtus. 1394 m. čia buvusios šešios sodybos (šeimynos), buvo dideli vartai. XV a. pabaigoje - XVIII a. Babtai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda. XVI a.–XVII a. Babtai tapo judriu prekybiniu miesteliu. 1672 m. pastatyta pirmoji Babtų bažnyčia, 1777 m. jau veikė parapinė mokykla. 1732 m. suteikta savaitinio turgaus ir trijų prekymečių privilegija, 1792 m. suteiktos miesto teisės ir herbas.

1861-1950 m. miestelis buvo valsčiaus centras. 1919 m. balandžio mėn. kai kurie prolenkiški Babtų gyventojai buvo paskelbę vadinamąją Babtų respubliką. Nuo 1950 m. apylinkės ir kolūkio centras, nuo 1960 m. Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties, nuo 1987 m. Lietuvos vaisių ir daržovių Mokslo tyrimų instituto eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė.

Nuo 1774 m. minima pašto stotis, kuri veikė iki XX a. pradžios. Nuo XVIII a. antrosios pusės su pertraukomis veikė parapinė mokykla, 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, nuo 1950 m. vidurinė mokykla. 1955 m. įsteigtas kultūros centras, biblioteka, kraštotyros muziejus.

Vietos gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, daugelis buvo ištremta. Spaudos draudimo metu aktyviai veikė knygnešiai. 1941 m. birželio mėn. ir 1945-1952 sovietų valdžia iš Babtų ištrėmė 34 žmones. Per nacių okupaciją 1941 m. rugpjūčio 31 d. Babtų šile sušaudyti 85 žydai. 1944 m. miestelis apgriautas, po karo atstatytas. ^[1]

1994 m. gegužės 23 d. Prezidento dekretu patvirtintas naujasis Babtų herbas.

[taisyti] Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2002 m.
1868 m.	1897 m.	1913 m.	1923 m.	1959 m.	1970 m.	1979 m.	1989 m.	2001 m.	2002 m.
699	657	1300	770	464	381	1352	1765	1715	1800

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Babtų pavadinimą paaiškinti sunku, kadangi nei lietuvių, nei latvių ar prūsų kalbose nėra panašiose šaknies žodžių (babt- ar bapt). Labiausiai tikėtina, kad tai būsiąs asmenvardinės kilmės vietovardis. Deja, šiais laikais nėra išlikę Babto ar Bapto pavardžių, tačiau turint omenyje, kad miestelis atsirado ne vėliau kaip XIV a. 2-ojoje pusėje, todėl asmenvardis galėjo būti visai individualus, savotiškas, o palaipsniui išnyko.

[taisyti] Žmonės

Ričardas Mikutavičius, kunigavo Babtuose
Vladas Nagevičius, įsteigė pavyzdinį ūkį
Kazys Puida, gyveno netoliese
Jonas Dauguvietis, nuo 1958 m. kultūros namų meno vadovas
Stasys Selemenavičius, gimė Babtuose
Romas Majauskas, 1990–1995 m. Babtų apylinkės tarybos pirmininkas
Česlovas Paulauskas, visuomenės veikėjas

[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės

PANEVĖŽIUKAS – 5 km

PAGYNĖ – 2 km


	BABTAI

VANDŽIOGALA – 12 km

Sitkūnai – 5 km
KAUNAS – 24 km

[taisyti] Šaltiniai

↑ Kazys Misius, Vidmantas Daugirdas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. T.2: Arktis-Beketas., 415 psl.