Babtai
| Babtai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis | ||||||||||||||||
| Savivaldybė | Kauno rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Babtų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 2 455 (2010 m.) | |||||||||||||||
| BabtaiVikiteka | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Babtai – miestelis Kauno rajone, 1 km į vakarus nuo automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , kairiajame Nevėžio krante. Ties Babtais į Nevėžį įteka Gynia. Seniūnijos centras.
Turinys |
Infrastruktūra [taisyti]
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
medinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1853 m.)
kapinės
paminklas lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti (pastatytas 1933 m., nugriautas 1965 m., atstatytas 1989 m. liepos 16 d. ant Stabaunyčios kalno)
koplytstulpiai: parapijos 250 m. jubiliejui bažnyčios šventoriuje, miestelio 600 m. jubiliejui (abiejų autorius A. Sakalauskas), Lietuvos tremtiniams Kauno g.
ąžuolinė knygnešio skulptūra (atidengta 1999 m. gegužės 7 d.)
žydų genocido aukų kapai (Babtų šile)
- VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
- ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
- Babtų gimnazija
- Babtų pradinė mokykla
- mokykla-darželis
biblioteka (nuo 1937 m.)- ⚛ Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas (vienintelis Baltijos šalyse vaisių ir daržovių mokslinių tyrimų institutas, čia kuriamos naujos sodų ir daržų kultūrų veislės, naujos technologijos)
- KULTŪROS ĮSTAIGOS
- LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
- ♫ moterų vokalinis ir folklorinis ansamblis „Vėrupė“ (nuo 1987 metų)
- ♫ kultūros centro orkestras „Algupys“ (įsikūręs 1970 m. Kaniūkuose)
šokių studija- Roko grupė „Laikas“
Geografija [taisyti]
Prie Babtų telkšo Bernakampės ir Vagos ežerai.
Aplinkinės gyvenvietės [taisyti] |
|||||||||||
![]() |
PANEVĖŽIUKAS – 5 km | KĖDAINIAI - 24 km | PAGYNĖ – 2 km | ![]() |
|||||||
|
|
VANDŽIOGALA – 12 km | ||||||||||
| Sitkūnai – 5 km KAUNAS – 24 km |
|||||||||||
Istorija [taisyti]
Babtai minimi 1394 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose kaip tėvonija (kiemas Baptindorf), nors galima manyti, kad ir 1386 m. kryžiuočių žvalgų aprašymo ištraukoje von dannen czu Bapto j mile rašoma apie Babtus. 1394 m. čia buvusios šešios sodybos (šeimynos), buvo dideli vartai. XV a. pabaigoje – XVIII a. Babtai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda. XVI a.–XVII a. Babtai tapo judriu prekybiniu miesteliu. XVII a. gavo miesto teises. 1672 m. pastatyta pirmoji Babtų bažnyčia, 1777 m. jau veikė parapinė mokykla. 1732 m. suteikta savaitinio turgaus ir trijų prekymečių privilegija, 1792 m. suteiktos miesto teisės ir Babtų herbas. Miestelis ne kartą smarkiai degė.
Nuo 1774 m. minima pašto stotis, kuri veikė iki XX a. pradžios. Nuo XVIII a. antrosios pusės su pertraukomis veikė parapinė mokykla, 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, nuo 1950 m. vidurinė mokykla. 1955 m. įsteigtas kultūros centras, biblioteka, kraštotyros muziejus.
1919 m. balandį kai kurie prolenkiški Babtų gyventojai buvo paskelbę vadinamąją Babtų respubliką. Nuo 1950 m. kolūkio centras, nuo 1960 m. Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties, nuo 1987 m. Lietuvos vaisių ir daržovių Mokslo tyrimų instituto eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė.
Vietos gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime (aktyvus A. Mackevičiaus būrys), daugelis buvo ištremta. Spaudos draudimo metu aktyviai veikė knygnešiai. 1941 m. birželio mėn. ir 1945–1952 m. sovietų valdžia iš Babtų ištrėmė 34 žmones. Per nacių okupaciją 1941 m. rugpjūčio 31 d. Babtų šile sušaudyti 85 žydai. 1944 m. miestelis apgriautas, po karo atstatytas.[4]
1994 m. patvirtintas naujasis Babtų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1861–1919 m. | Babtų valsčiaus centras | ? |
| 1919–1948 m. | Kauno apskritis | |
| 1948–1950 m. | Vilkijos apskritis | |
| 1950–1995 m. | Babtų apylinkės centras | Vilijampolės rajonas |
| 1955–1995 m. | Kauno rajonas | |
| 1995– | Babtų seniūnijos centras | Kauno rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Babtų pavadinimą paaiškinti sunku, kadangi nei lietuvių, nei latvių ar prūsų kalbose nėra panašiose šaknies žodžių (babt- ar bapt). Labiausiai tikėtina, kad tai būsiąs asmenvardinės kilmės vietovardis. Deja, šiais laikais nėra išlikę Babto ar Bapto pavardžių, tačiau turint omenyje, kad miestelis atsirado ne vėliau kaip XIV a. 2-ojoje pusėje, todėl asmenvardis galėjo būti visai individualus, savotiškas, o palaipsniui išnyko.
Gyventojai [taisyti]
| Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2001 m. | ||||||||
| 1862 m.*[3] | 1868 m. | 1891 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1913 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[5] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 700 | 699 | 1 000 | 657 | 1 300 | 770 | 464 | ||
| 1970 m.sur. | 1974 m.[6] | 1979 m.sur. | 1984 m.[7] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | - | ||
| 381 | 1 162 | 1 352 | 1 431 | 1 765 | 1 715 | - | ||
|
||||||||
|
||||||||
Žymūs žmonės [taisyti]
- Ričardas Mikutavičius, kunigavo Babtuose.
- Vladas Nagevičius, įsteigė pavyzdinį ūkį.
- Kazys Puida, gyveno netoliese.
- Jonas Dauguvietis, nuo 1958 m. kultūros namų meno vadovas.
- Stasys Selemenavičius, gimė Babtuose.
- Babtai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 349 psl.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Бобты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 4 (7) : Битбург — Босха. С.-Петербургъ, 1891., 137 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Бобты. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 274 psl. (rus.)
- ↑ Kazys Misius, Vidmantas Daugirdas. Babtai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 415 psl.
- ↑ Babtai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 139 psl.
- ↑ Babtai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 557 psl.
- ↑ Babtai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 159 psl.
Nuorodos [taisyti]
Akademija | Babtai | Bubiai | Čekiškė | Domeikava | Ežerėlis | Garliava | Giraitė | Kačerginė | Karmėlava | Kluoniškiai | Kulautuva | Lapės | Linksmakalnis | Mastaičiai | Neveronys | Noreikiškės | Piliuona | Raudondvaris | Ringaudai | Rokai | Samylai | Užliedžiai | Vandžiogala | Vilkija | Zapyškis

