Vokiečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vokiečiai
{{{paveikslelis}}}
Iš viso pasaulyje:	150 milijonų
Pasiskirstymas pasaulyje:	Vokietija: 72 000 000 JAV: 42 800 000 Brazilija: 12 000 000 Austrija: 7 250 000 Šveicarija: 4 700 000 Kanada: 3 000 000 Rusija: 1 000 000 Australija: 1 000 000 Vengrija: 300 000 Namibija: 150 000 Lenkija: 150 000 Rumunija: 200 000 Likęs Pasaulis: 1 000 000
Kalba:	vokiečių, anglų, rusų, lenkų.
Religija:	Vyrauja katalikai. Egzistuoja protestantų mažumos.
Giminingos tautos:	Germanai

Vokiečiai (Deutsche) – etnine prasme germanų tauta, teisine prasme - Vokietijos Federatyvinės Respublikos piliečiai. Kalba vokiečių kalba. Būti pripažintais de jure vokiečiais turi teisę šie asmenys:

a) VFR piliečių vaikai,

b) iki 1937 metų gruodžio 31 d. gyvenę Vokietijos Reicho teritorijoje,

c) etnine prasme save laikantys vokiečiais (vartoja vokiečių kalbą, vaikus auklėja pagal vokiškas tradicijas ir pan.).

Iki 1945 metų vokiečiais buvo laikomi ir Austrijos piliečiai, dabar - tai austrų tautybę turintys gyventojai.

Šiuo metu vokiečiai paplitę visame pasaulyje (žiūr. lentelę), kompaktiškai gyvena Danijos pietuose, Lenkijos vakaruose, Italijos šiaurėje (Pietų Tirolio gyventojai) ir kt.

Su Lietuva sietinos keleta vokiečių grupių : Klaipėdos krašto vokiečiai (Vokietijoje vadinami memelenderiais); Lietuvos vokiečiai - kitoje šalies teritorijoje gyvenę vokiečiai iki 1941 metų; Baltijos vokiečiai - Šiaurės Lietuvoje ūkininkavę stambūs žemvaldžiai, kilę iš Kuršo ir Livonijos; Rytprusiečiai, gyvenę Mažojoje Lietuvoje; Rusijos vokiečiai, persikėlę į Lietuvos SSR po Antrojo pasaulinio karo; naujieji rytprūsiečiai - po antrojo Lietuvos-Lenkijos padalijomo į Suvalkiją atsikraustę kolonistai ir kt.

[taisyti] Istorija

Pirmaisiais mūsų eros amžiais senosios vokiečių gentys susimaišė su keltais ir retais. Etninį vokiečių pagrindą sudarė susikūrusios frankų, saksų, bavarų, alemanų, langobardai, gotai, nemetai, švabai ir kitų genčių sąjungos. Į pradedančios susidaryti vokiečių tautybės sudėtį įėjo dalis X-XIII a. vokiečių feodalų užkariautų Palabio slavų ir baltų (prūsų, lietuvių) genčių. Vokiečių tautybės konsolidaciją stabdė ilgai trukęs feodalinis susiskaldymas ir šalies dalių ekonominis atskirumas. Galutinai vokiečių tautybė susidarė tik po 1871 m., kai buvo suvienyta Vokietija.

[taisyti] Pavadinimas

Lietuvių kalboje ir jos tarmėse nuo seno buvo paplitę keli vokiečių pavadinimai. Vienas seniausių buvo niemčiai, vėliau vartotas germanai, tačiau galiausiai įsigalėjo vokiečių pavadinimas.