Vokiečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vokiečiai
(iš kairės į dešinę): Mozart • Goethe • Bismarck • Kepler
(iš kairės į dešinę): MozartGoetheBismarckKepler
Gyventojų skaičius ~75 milijonai[1]150 milijonų
Populiacija šalyse Vokietija Vokietija:
67 000 0000 - 75 000 000[2][3]

Jungtinės Amerikos Valstijos JAV:
50 000 000[4]
Brazilija Brazilija:
5 000 000 [5]
AustrijaAustrija:
4.000 000
ŠveicarijaŠveicarija:
3 400 000[6]
Kanada Kanada:
3 000 000[7]
Prancūzija Prancūzija:
1 500 000[8][9]
RusijaRusija:
1 000 000
AustralijaAustralija:
742 212[10]
Argentina Argentina:
600 000[11]
Čilė Čilė:
500 000–600 000[12]
Nyderlandai Nyderlandai:
320 000[13]
Italija Italija:
290 000[14][15]
Jungtinė Karalystė Didžioji Britanija:
266 136[16] (tik gimę Vokietijoje)
Ispanija Ispanija:
208 349[17]
Lenkija Lenkija:
150 000
VengrijaVengrija:
62 233–220 000[18]
RumunijaRumunija:
60 000[19]
Namibija Namibija:
20 000[20]

Kalba (-os) vokiečių
Religijos Vyrauja katalikai. Egzistuoja protestantų mažumos.
Giminingos etninės grupės Germanai
Vokiečių tautos paplitimas pagal 1910 metų surašymo duomenis, su to meto valstybių sienomis. Beveik nepasikeitęs vokiečių išplitimas buvo išlikęs iki 1945 metų masinio vokiečių žemių etninio valymo (Lenkijoje (dalis išžudyta ir prievarta išstumta apie 8,5-9 milijonai vokiečių, o jų žemės apgyvendinantos lenkais), Čekijoje (išžudyta ir dauguma prievarta iš savo žemių į likusą Vokietiją buvo išvaryta apie 3 milijonus Sudetų vokiečių) ir Rusijai priklausiančioje Kaliningrado srityje (išnaikinta ir išvaryta į likusią Vokietiją apie 1 milijoną vokiečių, neįskaitant lietuvininkų)), kurį palaikė antrąjį pasaulinį karą prieš Vokietiją laimėjusios šalys, siekdamos fiziškai ir morališkai ją sužlugdyti.
Palyginimui (paveiksliukas pagal XX amžiaus vidurio duomenis, su orientacinėmis, dabartinėmių valstybių sienomis): vokiečiai ir jų kalbos paplitimas po vokiečių žemių etninio valymo, kuris prasidėjo antrojo pasaulinio karo pabaigoje, į Vokietiją ir vokiečių žemes įžengus sąjungininkų kariuomenėms (šviesiai žalia spalva reiškia labai nežymias, negausias vokiškai kalbančias išlikusias, bet ir toliau nykstančias bendruomenes)

Vokiečiai (vok. Deutsche) – etnine prasme germanų tauta, teisine prasme – Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiai. Kalba vokiečių kalba. Būti pripažintais de jure vokiečiais turi teisę šie asmenys:

  • a) VFR piliečių vaikai,
  • b) iki 1937 metų gruodžio 31 d. gyvenę Vokietijos Reicho teritorijoje,
  • c) etnine prasme save laikantys vokiečiais (vartoja vokiečių kalbą, vaikus auklėja pagal vokiškas tradicijas ir pan.).

Iki 1945 metų vokiečiais buvo laikomi ir Austrijos piliečiai, dabar – tai austrų tautybę turintys gyventojai.

Šiuo metu vokiečiai paplitę visame pasaulyje (žiūr. lentelę), kompaktiškai gyvena Danijos pietuose, Lenkijos vakaruose, Italijos šiaurėje (Pietų Tirolio gyventojai) ir kt.

Su Lietuva sietinos keleta vokiečių grupių : Klaipėdos krašto vokiečiai (Vokietijoje vadinami memelenderiais (vok. Memelländer)); Lietuvos vokiečiai – kitoje šalies teritorijoje gyvenę vokiečiai iki 1941 metų; Baltijos vokiečiai – Šiaurės Lietuvoje ūkininkavę stambūs žemvaldžiai, kilę iš Kuršo ir Livonijos; rytprūsiai, gyvenę Mažojoje Lietuvoje; Rusijos vokiečiai, persikėlę į Lietuvos TSR po Antrojo pasaulinio karo; naujieji rytprūsiai – po Antrojo ATR padalijomo į Suvalkiją atsikraustę kolonistai ir kt.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmaisiais mūsų eros amžiais senosios vokiečių gentys susimaišė su keltais ir retais. Etninį vokiečių pagrindą sudarė susikūrusios frankų, saksų, tiuringų, bavarų, alemanų, langobardų, gotų, nemetų, švabų ir kitų genčių sąjungos. Į pradedančios susidaryti vokiečių tautybės sudėtį X-XIII a. įėjo vokiečių feodalų užkariautų didžioji dalis Polabės slavų, pamarėnų, sileziečių bei prūsų genčių. Taip pat dalis jotvingių, kuršių, mažesne dalimi žemaičių, lyvių, estų genčių. Taip pat dalis kitų tautų, kaip kad fryzų, danų ir net švedų. Vokiečių tautybės konsolidaciją stabdė ilgai trukęs feodalinis susiskaldymas ir šalies dalių ekonominis atskirumas. Galutinai vokiečių tautybė susidarė tik po 1871 m., kai buvo suvienyta Vokietija.

Pavadinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvių kalboje ir jos tarmėse nuo seno buvo paplitę keli vokiečių pavadinimai. Vienas seniausių buvo niemčiai, vėliau vartotas germanai, tačiau galiausiai įsigalėjo vokiečių pavadinimas. Vokiškoji žodžio lytis deutch kildintina iš senvokiškojo teute, mums žinomo kaip „teutonai“, indoeuropiečių prokalbėje (arba lietuvių kalboje) reiškiančio tautai, tautiečiai. Pažymėtina, kad slaviškoji (Senosios Rusios) lytis nemcy XII amžiuje pakeitė naudotą žodį variagi, varangi (varingiai).

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. mažiausiai 75 milijonai, 67 milijonai vokiečių Vokietijoje ir 5-10 milijonų vokiškai kalbančių ir vokiečių kilmės žmonių visam pasauly be Austrijos ir Šveicarijos. Deutsche Welle: 2005 German Census figures;Languages spoken in the US;Ethnologue: German
  2. Deutsche Welle: 2005 German Census figures
  3. CIA World Factbook - Germany: People
  4. 49.2 million German Americans as of 2005 according to the "US demographic census." Nuoroda tikrinta 2007-08-02.; see also Languages in the United States#German.
  5. A Imigração Alemã no Brasil | Brasil | Deutsche Welle | 25.09.2009
  6. CIA World Factbook - Switzerland
  7. 2001 Canadian Census gives 2,742,765 total respondents stating their ethnic origin as partly German, with 705,600 stating "single-ancestry".
  8. France
  9. Alsatians
  10. Australian Bureau of Statistics|424 KiB}} reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census. German is spoken by ca. 135,000 [1], about 105,000 of them Germany-born.
  11. The Embassy claims there are 600,000 people of German descent and 50,000 German citizens.
  12. German Embassy in Chile.
  13. CBS, as of 2006
  14. Microsoft Word – Siz_2006-eng
  15. German in Italy
  16. United Kingdom: Stock of foreign-born population by country of birth, 2001
  17. INE(2006)
  18. German in Hungary
  19. German minority
  20. Amid Namibia’s White Opulence, Majority Rule Isn’t So Scary Now

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Portal
Vikisritis: Vokietija


Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose