Ledo ritulys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ledo ritulio varžybos

Ledo ritulys – komandinis žaidimas, žaidžiamas ant ledu padengtos aikštelės. Žaidimo esmė: čiuožykloje dvi komandos stengiasi ritmušomis (lazdomis) įmušti ritulį į viena kitos vartus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ledo ritulys buvo išrastas Kanadoje XIX a. viduryje. Pirmosios užfiksuotos varžybos vyko Kingstone 1855 m. Po dvidešimt ketverių metų Makgilo universiteto Monrealyje studentai susistemino taisykles, ir visoje Kanadoje susikūrė daugybė klubų bei lygų. Rungtis sparčiai vystėsi, 1917 m. buvo įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NHL). Pirmaisiais jos egzistavimo metais penkios komandos sužaidė 22 rungtynes. Dabar NHL sudaro 30 Kanados ir JAV komandų, ji ir toliau plečiasi. Vyrų ledo ritulys tapo olimpine rungtimi 1920 m., moterų – 1998 m. Megėjų ledo rutulio čempionatai vyksta kasmet nuo 1930 m. Ledo ritulys žaidžiamas maždaug 30 šalių, jis populiariausias Šiaurės Amerikoje, Skandinavijoje ir Rusijoje.

Ledo ritulys Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas geriausiu Lietuvos ledo ritulininkų Darius Pliskauskas Didžiosios Britanijos Premier Ice Hockey Lygoje 2010 m.

Ledo ritulys Lietuvoje pradėtas žaisti 1922 m. Tais metais Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos nario Stepono Dariaus iniciatyva suorganizuota pirmoji Lietuvoje ledo ritulio komanda ir sužaistos pirmosios ledo ritulio rungtynės. Pirmasis Lietuvoje ledo ritulio čempionatas prasidėjo 1926 m. sausio 30 d. Jame dalyvavo keturios – LFLS, KSK, „Kovo“ ir „Makabi“ – komandos. Nugalėtojais tapo LFLS ledo ritulininkai. 1932 m. vasario 27 d. Rygoje sužaistos pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės Lietuva – Latvija (0:3). 1938 m. Lietuva tapo Tarptautinės ledo ritulio sąjungos nare ir pirmą kartą dalyvavo Europos ir Pasaulio ledo ritulio čempionate – Prahoje. Lietuva laimėjo prieš Rumuniją 1:0 (V. Ilgūno įvartis), tačiau pralaimėjo Lenkijai 1:8, Vengrijai 1:10 ir Šveicarijai 0:15. 1946/47 Lietuviai dalyvavo pirmame TSRS ledo ritulio čempionate. Kauno ledo ritulininkai (iš 12 komandų) užėmė 7 vietą. Zenonas Ganuskauskas (HC Kaunas) tapo vienu iš rezultatyviausiu čempionato bombardyru (7 įvarčiai).[1] 1977 m. atidaryta pirmoji dirbtinio ledo čiuožykla Elektrėnuose, mieste veikia vienintelis profesionalus Lietuvos ledo ritulio klubas „Energija“, dalyvaujantis stipresniame atvirajame Latvijos ledo ritulio čempionate. Lietuvoje kasmet rengiamas vyrų suaugusiųjų ledo ritulio čempionatas, taip pat vyksta jaunių ir vaikų pirmenybės. Vyrų rinktinė dalyvauja Pasaulio čempionatuose.[2] 2010 m. balandžio mėn. Tilburge, Olandijoje vykusiame Pasaulio I diviziono A grupės čempionate Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė užėmė penktąją vietą.[3] 2011 m. Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė užima 24 vietą Tarptautinės ledo ritulio federacijos reitinge.[4]

Aikštelė[taisyti | redaguoti kodą]

Tarptautinės ledo ritulio federacijos ir NHL taisyklėse ledo ritulio aikštelės dydžiai šiek tiek skiriasi. IIHF taisyklėse numatyta, kad pageidautini aikštelės matmenys yra: 58 m ilgis ir 34 m plotis, tačiau ilgis gali siekti iki 61 m, o plotis 27 m. NHL nustatytas aikštelės dydis yra 200 pėdų ilgis ir 85 pėdų plotis, t. y. 60,96 m ilgis ir 25,90 m plotis. Ledo ritulio aikštelės kampai turi būti suapvalinti. Visa aikštelė turi būti apjuosta plastikiniais arba mediniais nuo 1 m iki 1,22 m aukščio bortais. Aikštelės galuose įrengiami dveji vartai, kurių aukštis 1,2 m (4 pėdos), plotis 1,83 m (6 pėdos). Aikštelė padalinta į tris zonas: 17,23 m nuo abiejų vartų linijos nubrėžiamos mėlynos zonų linijos, aikštės viduryje - raudona linija, dalijanti aikštelę į dvi dalis. Raudonos linijos centre - ritulio išmetimo zona. Dar keturios ritulio išmetimo zonos, po dvi abiejose aikštelės pusėse, įrengiamos 6 m atstumu nuo vartų. Visas ritulio išmetimo zonas juosia 4,5 m skersmens apskritimai.

Rungtis[taisyti | redaguoti kodą]

Aikštės schema

Komandą sudaro mažiausiai 20 žaidėjų. Rungtynių metu arenoje yra po 6 žaidėjus iš kiekvienos komandos, žaidėjai keičiasi beveik kas minutę. Ledo ritulys žaidžiamas 3 kėlinius po 20 minučių, dvi pertraukos trunka po 15 minučių. Žaidimas dažnai stabdomas fiksuojamos nuošalės, skiriami baudiniai, žaidėjai patiria traumas – todėl paprastai trunka nuo 2 iki 3 valandų. Kas kėlinį komandos keičiasi pusėmis. Kai komanda žaidžia nepilna sudėtimi, ji privalo turėti savo arenoje mažiausiai 4 žaidėjus, įskaitant vartininką. Jei pasibaigus rungtynėms skirtam laikui rezultatas yra lygus, pridedamas papildomas 5–20 minučių laikas. Tarptautiniame ledo ritulyje, jei rezultatas yra lygus po papildomo laiko, seka baudiniai: po 5 žaidėjus iš kiekvienos komandos stengiasi įmušti įvartį įsibėgėdami nuo arenos vidurio, komandos keičiasi. Profesionalų ledo ritulyje žaidžiamas 5 minučių trukmės „staigios mirties“ papildomas laikas. NHL atkrintamosiose varžybose pratęsimai trunka 20 minučių. Reguliaraus sezono rungtynėse, jei po pratęsimo nei viena komanda neišsiveržė į priekį, fiksuojamos lygiosios.

Nuošalė[taisyti | redaguoti kodą]

Penkios skersai aikštės nubrėžtos linijos reguliuoja žaidimą. Kai fiksuojama nuošalė, šoninis teisėjas stabdo žaidimą ir nurodo, iš kurios vietos bus išmetamas ritulys: neutralioje zonoje, išmetimo taške, esančiame arčiausiai vietos, kur ritulys kirto liniją.

  • Nė vienas puolančios komandos žaidėjas negali kirsti kitos komandos mėlynos linijos anksčiau už ritulį. Kad žaidėjui būtų fiksuojama nuošalė, abi jo pačiūžos turi būti visiškai perėję į kitos komandos zoną. Šoninis teisėjas, kuris užfiksavo nuošalę, gali ją atšaukti ir leisti žaisti toliau, jei visi nuošalę padariusio žaidėjai apleidžia priešininkų komandos zoną nepalietę ritulio.
  • Nuošalė taip pat fiksuojama, kai žaidėjas perduoda ritulį komandos draugui per dvi linijas.
  • Ritulio nuošalė įvyksta, kai žaidėjas iš savosios aikštės pusės smūgiuoja ritulį taip, kad jis pereina priešininkų komandos vartų liniją (tačiau tai leidžiama, kai komanda žaidžia nepilna sudėtimi). Nuošalė nefiksuojama, jei tos pačios komandos žaidėjas pirmas paliečia ritulį arba jei ritulys, prieš kirsdamas vartų liniją įeina į vartų teritoriją.

Ledo ritulininkas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Ledo ritulys – šiurkštus žaidimas, reikalaujantis gero fizinio pasirengimo. Jis taip pat greičiausias iš visų komandinių rungčių: įsibėgėjęs žaidėjas gali čiuožti 27 km per valandą greičiu, o ritulys skrieti 193 km per valandą greičiu. Žaidėjai greitai pavargsta ir yra dažnai keičiami: arenoje jie išbūna nuo 45 sekundžių iki 2 minučių.
  • Ledo ritulininkui būtinos savybės yra fizinė ištvermė, aerobiniai sugebėjimai, raumenų jėga ir atsparumas, puiki nuovoka, žaibiškas sprendimų priėmimas ir kūno valdymas.
  • Ledo ritulininkai bėgioja gerindami greitį bei ištvermę, važiuoja dviračiu, kad būtų stipresnės kojos, čiuožia ledu arba vienaeilėmis pačiūžomis siekdami išlaikyti refleksus, mankštinasi bėgtakyje, mankština raumenis ir treniruoja smūgį.
  • Prieš rungtynes žaidėjai daro tempimo pratimus, kad išvengtų raumenų patempimo ar plyšimo. Jie repetuoja savo žaidimo techniką bei jiems skirtas užduotis.

Reikmenys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lazdos (ritmušos) – anksčiau buvo gaminamos iš vientisos medienos, dabar kotai daromi iš aliuminio, medienos, sudėtinių medžiagų, pvz., grafito ar kevlaro. Mentės, kurios anksčiau būdavo tiesios, dabar yra lenktos ir gaminamos iš medžio arba įvairių sudėtinių medžiagų, bet ne iš aliuminio (Mentės išlenkimas negali būti didesnis nei 1,5 cm). Padaryti pakeitimai padidino ritulio greitį ir leidžia jį geriau valdyti.

Taurės ir čempionatai[taisyti | redaguoti kodą]

Stenlio taurę dovanojo lordas Stanley iš Prestono, šeštasis Kanados generalgubernatorius. Iš pradžių taurė buvo daug mažesnė už dabartinę; vėliau prie jos pridėtas pjedestalas, kad būtų vietos įrašyti kasmetiniams NHL čempionams. Tai seniausias prizas, dovanojamas profesionalaus sporto komandai Šiaurės Amerikoje.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Atviras katalogas – lietuviškos interneto svetainės apie ledo ritulį.

Commons-logo.svg Vikiteka: Ledo ritulys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka