Miško plukdymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sielių plukdymas Vilniuje (apie 1870-1880 metus).

Miško plukdymas (dažn. Sielių plukdymas) – medienos transportavimo būdas rąstus plukdant vandens telkiniu. Tai pats pigiausias ir kartais vienintelis įmanomas medienos gabenimo iš kirtaviečių į apdirbimo vietas būdas. Daugelyje miškingų vietų nėra kelių ir geležinkelių, atstumai dideli todėl patogiausia paleisti medieną plaukti pasroviui vandeningomis upėmis.

Skiriami trys pagrindiniai sielių plukdymo būdai:

  • Palaidas – dažniausiai vykdomas per pavasario poplūdį. Naudojamas ten, kur nepraplaukia kitos vandens transporto priemonės. Rąstai plukdomi nesujungti tarpusavyje. Jiems valdyti upės vagoje įrengiamos specialios užtvaros (bonai). Rąstų grūstis ardo iš paskos plaukiantys sielininkai. Tačiau tokiu būdu plukdant dalis rąstų nuskęsta, be to, visiškai užpildoma upės vaga.
  • Sielinis – mediena surišama į grupes, kurios suformuoja sielius (tūris iki 27 tūkst. m³). Jie buksyruojami motoriniais laivais, todėl toks būdas įmanomas tik laivuojamose upėse. Ties užtvankomis būna įrengiami specialūs kanalai sieliams nuleisti.
  • Tinklinis – mediena nesurišama tarpusavyje. Ją gabena motoriniai laivai, apimdami rąstus specialiais tinklais. Toks būdas taikomas ežeruose.

Seniau TSRS kasmet būdavo nuplukdoma 105–120 mln. m³ medienos, o plukdomųjų kelių ilgis siekė 80 000 km. Dabar dažniausiai mediena gabenama patikimesniais būdais: geležinkeliais, miškovežiais arba krovininiais laivais.