Kauno botanikos sodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kauno botanikos sodo šiltnamiai, kuriuose auginami tropinio klimato augalai
Priekiniame plane – vilkdalgių kolekcija
Spygliuočių medžių ir krūmų kolekcija


Kauno botanikos sodas (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas) yra Aukštojoje Fredoje, Kaune. Veikia 2 skyriai – Ekspozicijų ir kolekcijų bei Mokslo. Mokslo skyriuje yra dendrologijos, fitoekologijos, pomologijos ir vaistinių augalų grupės.

Sode auga 8653 augalų rūšys, veislės ir formos. Veikia botanikos muziejus, biblioteka, herbariumas, 3 laboratorijos (Biochemijos, Augalų apsaugos ir Sėklų mainų), oranžerijos (510 m²), šiltnamiai (360 m²).

2005 m. dirbo 83 darbuotojai, iš jų 11 mokslo darbuotojų. Šiuo metu VDU Kauno botanikos sodas užima 62,5 ha plotą. Visuomenės lankymui atviros ekspozicijos užima apie 30 ha plotą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kauno botanikos sodas įkurtas 1923 m. prie Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universiteto Matematikos-gamtos fakulteto kaip Lietuvos botanikos mokslų centras. Jam parinkta 70 ha žemės plotas Aukštojoje Fredoje, į kurį pateko buvusio Juozo Godlevskio dvaro parkas su tvenkiniais ir dalis Kauno tvirtovės gynybinių įrenginių. Vadovauti botanikos sodui iš Tartu universiteto pakviestas prof. Konstantinas Regelis.

Su kitų botanikos sodų pagalba, ypač Berlyno, Karaliaučiaus ir Sankt Peterburgo, Kauno botanikos sodas kūrėsi labai sparčiai ir kvalifikuotai. 1923 m. vasario 15 d. oficialiai paskirta teritorija, o tų pačių metų liepos 8 d. botanikos sodas iškilmingai pašventintas, prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai. 1925 m. pastatytuose dviejuose šiltnamiuose imta auginti atogrąžų augalus, tarp jų ir karališkąją viktoriją, riešutinį lotosą.

Per kelerius metus botanikos sodas tapo ne tik biologijos, medicinos ir farmacijos studentų mokomąja baze, bet ir svarbiu botanikos mokslo centru. Daug dėmesio buvo skiriama augalų aklimatizacijos, introdukcijos, paveldimumo, ligų, sistematikos ir kitiems klausimams nagrinėti. 1926 m. botanikos sodo kolekcijose buvo 4650 rūšių augalų, 1932 m. – 5987, 1934 m. – 7180, 1936 m. – 7200 rūšių. 1937 m. pastatyta 12,2 m aukščio palmėms auginti skirta oranžerija su baseinu.

1940 m. sodo įkūrėjas ir pirmasis vedėjas K. Regelis pasitraukė į Šveicariją. 1941 m. įsteigus Lietuvos mokslų akademiją (MA), botanikos sodas perėjo jos žinion. Antrojo pasaulinio karo metais sodas gana stipriai nukentėjo. Žuvo dalis augalų oranžerijose, sunaikinta rožių kolekcija, sumažėjo dekoratyviųjų augalų. Po karo, nuo 1946 m., Kauno botanikos sodas tapo MA Biologijos instituto, po 1959 m. reorganizacijos – Botanikos instituto sudėtine dalimi.

Didelės centrinės dalies rekonstrukcija prasidėjo nuo 1974 m., pagal kraštovaizdžio architektės Dainoros Juchnevičiūtės 1972 m. parengtą projektą. Buvo įrengti nauji gėlynai, takai, laistymo sistema. 19831986 m. pastatyti eksperimentiniai šiltnamiai su laboratorijų bloku. 1989 m. Kauno botanikos sodas tapo Botanikos instituto filialu, 1990 m. – savarankiška Lietuvos MA įstaiga, 1992 m. sausio 31 d. įjungtas į atkurtą Vytauto Didžiojo universitetą.

1997 m. botanikos sode įrengta unikali ekspozicija akliesiems ir silpnaregiams, kurioje auginamus vaistinius, uoginius, prieskoninius augalus galima liesti, uostyti, o pavadinimai parašyti Brailio raštu.

Direktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]