Aerodromas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie Tauragės mikrorajoną žr. Aerodromas (Tauragė).
Paraparaumu oro uostas Naujojoje Zelandijoje
Aerodromas su susikertančiais kilimo ir tūpimo takais
Skrydžių valdymo bokštas

Aerodromas (aero + gr. dromos 'bėgimo vieta') – oro uosto dalis arba atskiras žemės arba vandens paviršiaus plotas, skirtas orlaiviams tūpti, kilti, manevruoti, stovėti ir aptarnauti[1][2]. Aerodromams taip pat priskiriami lėktuvnešių kilimo – tūpimo takai.

Aerodromo dalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausios aerodromo dalys:

  • Skridimo zona:
    • Kilimo ir tūpimo takai;
    • Riedėjimo takai (jungia kilimo ir tūpimo takus, jais iki pastarųjų juda arba velkami orlaiviai);
    • Stovėjimo aikštelės;
    • Šoninės saugos juostos (išlyginti žemės plotai, skirti riedėti orlaiviams, jei jie nukryptų nuo tako į šoną);
    • Galinės saugos juostos (padeda išvengti avarijos, jei orlaivis nusileistų nepasiekęs tako, arba jei nespėtų pakilti, taip pat avariniam stabdymui);
  • Skraidymo zona (aerotorija) – virš aerodromo esanti oro erdvė.

Taip pat aerodrome gali būti angarai, skrydžių valdymo bokštas ir kita navigacijos įranga. Keleivių ir krovinių terminalai, orlaivių techninio aptarnavimo ir remonto įranga priskiriami oro uosto infrastruktūrai.

Kilimo–tūpimo takas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kilimo ir tūpimo takas.

Kilimo ir tūpimo takas yra nustatytas stačiakampio formos aerodromo plotas, parengtas orlaiviams tūpti ir kilti, kuris paprastai būna 300–5000 m ilgio ir 10–100 m pločio. Pagal dangą kilimo ir tūpimo takai skirstomi į tvirtos dangos (betonas, gelžbetonis, asfaltbetonis, iš surenkamų metalinių plokščių) ir gruntinius (žolė, skalda, žvyras, gruntas, sutvirtintas rišamosiomis medžiagomis).

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aerodromai pagal paskirtį skirstomi į:

Vandens lėktuvų (hidroplanų) aerodromas vadinamas vandens aerodromu (hidroaerodromu).

Civiliniai aerodromai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Frankfurto (Vokietija) oro uostas.

Civiliniai aerodromai privalo turėti sertifikatą, kurį vietinio susisiekimo oro uostams išduoda valstybinė aviacijos inspekcija, tarptautiniams – Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO – International Civil Aviation Organization).

Pagal naudojimo trukmę skirstomi į nuolatinius ir laikinuosius, pagal dangą – į gruntinius ir dirbtinės dangos. Dirbtinės dangos aerodromai skirstomi pagal tūpimo–kilimo tako ilgį į 4 kategorijas nuo 1 iki 4 (1 kategorija – trumpiausias, 4 – ilgiausias), pagal plotį į 5 kategorijas, žymimas raidėmis A, B, C, D, E (A – siauriausias, E – plačiausias).

Pagal skrydžių pobūdį būna pritaikyti tūpti orientuojantis vizualiai ar pagal prietaisų rodmenis. Pagal tūpimą pagal prietaisus dar skirstomi į tris klases – A, B, C: A ir B klasės aerodromuose, atitinkamą įrangą turintys orlaiviai gali tūpti kai matomumas labai blogas, C klasės aerodromuose – visiško nematomumo sąlygomis.

Kariniai aerodromai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karinis aerodromas yra aerodromas, tinkamas naudoti kariniams orlaiviams, oficialiai pripažintas ginkluotųjų pajėgų institucijų (pvz., turintis tinkamumo naudoti karinei aviacijai pažymėjimą, išduotą kariuomenės vado).

Pagal įrengimą, naudojimo pobūdį skirstomi į:

  • Pagrindinius;
  • Atsarginius;
  • Netikruosius (klaidinančius priešą).

Pagal paskirtį – pagrindinius (nuolat aviacijos vienetams dislokuotis), operatyvinius (aviacijos grupuotėms sudaryti ir kovos veiksmams vykdyti), išsklaidymo (laikinai aviacijos vienetams išsidėstyti), užnugario (aviacijos vienetams sudaryti, orlaivių įguloms rengti, aviacinei technikai remontuoti ir kt.), pajėgų įlaipinimo (išlaipinimo) ir krovinių krovimo (iškrovimo) į transporto orlaivius, mokomuosius, specialiuosius (orlaiviams ir ginkluotei bandyti) ir kt.

Pagal techninius rodiklius, kilimo–tūpimo takų ilgį, dangą skirstomi į 3 klases:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A Dictionary of Aviation, David W. Wragg. ISBN 10: 0850451639 / ISBN 13: 9780850451634, 1st Edition Published by Osprey, 1973 / Published by Frederick Fell, Inc., NY, 1974 (1st American Edition.), Page 29.
  2. Aerodromas (VLE)

Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]