Skaudvilė
| Skaudvilė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
 |
||||||||||||||||
  Skaudvilė
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Tauragės apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Tauragės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 1 884 | |||||||||||||||
| Plotas: | 3,890 km² | |||||||||||||||
| Tankumas : | 484 žm./km² | |||||||||||||||
| Altitudė: | 119 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-73028 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
SkaudvilėVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Skaudvilė – radialinio plano miestas Tauragės rajone, Žemaičių aukštumos pietinėse nuokalnėse, 26 km į šiaurės rytus nuo Tauragės išsidėstęs daugiausia kairiajame Ančios krante. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Urbanistikos paminklas.
Stovi medinė Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia (nuo 1797 m.; su XIX a. varpine) ir medinė Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia, veikia Skaudvilės gimnazija, specialioji mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Manoma, kad Skaudvilei pradžią davė XIII a. įkurtas Skaudvilės dvaras, kuris minimas nuo 1645 metų. Skaudvilės miestelis minimas nuo 1760 m., nors gyvenvietės būta ir anksčiau. XVIII a. vykdavo prekymečiai, kurių metų prekeivių atvykdavo net iš Anglijos ir Švedijos. 1884 m. įkurta Skaudvilės vaistinė. Sparčiausiai miestelis augo XIX a. nutiesus geležinkelį Ryga-Tilžė ir Rygos-Karaliaučiaus plentą.
Po baudžiavos panaikinimo Skaudvilė tapo valsčiaus centru, įsteigta policija, pradinė mokykla, vėliau teismas ir paštas (už 2 km Pužų kaime). 1915 m. Skaudvilė tapo Skaudvilės apskrities (kreizo) centru, įkurtas karinis aerodromas, nuo Lauksargių nutiestas siaurasis geležinkelis, vėliau, paplovus šį geležinkelį ties Batakiais, nutiestas platusis geležinkelis, kuris jau aplenkė Skaudvilę.
1936 m. miesto centre rastas Skaudvilės lobis – sidabro lobis, beveik 2 kg įvairių juvelyrinių dirbinių ir sidabro lydinių. Spėjama, kad lobis siekia XIV a.
1950 m. Skaudvilė tapo miestu ir rajono centru. 1952 m. atidaryta ligoninė su poliklinika. Po trejų metų sudarytas generalinis miesto planas: išplečiamas gatvių tinklas, pastatyta vidurinė mokykla, nauji kultūros namai, universalinė parduotuvė, restoranas, administracinis pastatas ir daug individualiųjų ir daugiabučių namų. 1962 m. panaikintas Skaudvilės rajonas. Sovietmečiu mieste veikė „Jiesios“ eksperimentinės dailiosios keramikos gamyklos, „Šatrijos“ siuvimo įmonių susivienijimo ir Tauragės sūrių gamyklos cechai. 1975 m. prie Skaudvilės sutyvuliavo 25 ha dydžio Skaudvilės tvenkinys.
2005 m. gruodžio 20 d. Prezidento dekretu patvirtintas Skaudvilės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1645 m. | Batakių valsčius | ||
| 1861–1915 m. | Skaudvilės valsčiaus centras | Raseinių apskritis? | |
| 1916–1919 m. | valsčiaus centras? | Skaudvilės apskrities centras | |
| 1919–1950 m. | Skaudvilės valsčiaus centras | Tauragės apskritis | |
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Skaudvilės rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1994 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Skaudvilės apylinkės centras | Tauragės rajonas | |
| nuo 1994 m. | Skaudvilės seniūnijos centras | Tauragės rajono savivaldybė | Tauragės apylinkė |
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Miesto vardas yra asmenvardinės kilmės, nuo pavardės Skaudvilis (ar Skaudvilas, Skaudvila), kuri minima 1645 m. Batakių valsčiaus dokumentuose 19 kartų; pavardė aptinkama ir dabar. Gali būti, kad ilgą laiką gyvenvietės vardas buvo daugiskaitinis – Skaudvilai (minimas dar XIX a. pabaigoje), ir tik vėliau susiformavo lytis Skaudvilė.
[taisyti] Gyventojai
 |
|||||||
| 1846 m. | 1868 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1900 m.*[1] | 1923 m.sur. | 1938 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 442 | 712 | 1 390 | 1 413 | 1 362 | 2 800 | ||
| 1970 m.sur.[3] | 1976 m.[4][5] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | - | ||
| 2 661 | 2 600 | 2 465 | 2 436 | 2 140 | - | ||
|
|||||||
|
|||||||
[taisyti] Žymūs žmonės
- Jonas Fledžinskas (1885–1965), kooperatininkas, politinis veikėjas.
[taisyti] Gamta ir geografija
Šiauriniu ir vakariniu miesto pakraščiu teka Ančia, miestas daugiausia išsidėstęs kairiajame jos krante. Šiauriau miesto į ją įteka Suvirkštė, į Skaudvilės tvenkinį įteka Inkstilas. Pietiniu Skaudvilės pakraščiu teka Klūpys, kiek toliau į rytus – Trišiūkštė.
Šiaurės rytinėje miesto dalyje yra Skaudvilės atodanga, dar toliau ta pačia kryptimi, jau už miesto stūkso du Ivangėnų piliakalniai, dar vadinami Karšuvos vardu. Skaudvilės rytuose stūkso Nosaičių piliakalnis – dar vadinamas Skaudvilės piliakalniu. Pietvakarinis Skaudvilės pakraštys ribojasi su Ančios geomorfologiniu draustiniu.
[taisyti] Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 Скавдиле. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 30 (59) : Сим — Слюзка. С.-Петербургъ, 1900., 157 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Скавдвиле. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 617 psl. (rus.)
- ↑ Skaudvilė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 215 psl.
- ↑ Skaudvilė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 210 psl.
- ↑ Skaudvilė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 21 psl.
[taisyti] Literatūra
- Iš Skaudvilės krašto žmonių gyvenimo (sud. Eugenija Krencienė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. – 220 p. – ISBN 978-9955-18-236-8
- Nuo Skaudvilės aukštumų pažvelgus (sud. Eugenija Krencienė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. – 184 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-18-526-0
[taisyti] Nuorodos
- Skaudvilė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 165 psl.
- Apie Skaudvilę
Batakiai | Gaurė | Lauksargiai | Mažonai | Pagramantis | Skaudvilė | Tauragė | Žygaičiai
