Skaudvilė

Skaudvilė
Skaudvilė 55°24′20″N 22°34′40″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Tauragės apskritis
Savivaldybė:	Tauragės rajono savivaldybė
Gyventojų (2010):	1 884
Plotas:	3,890 km²
Tankumas (2010):	484 žm./km²
Altitudė:	119 m
Pašto kodas:	LT-73028
Tinklalapis:	[1]
Vikiteka:	SkaudvilėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Skaudvìlė Kilmininkas: Skaudvìlės Naudininkas: Skaudvìlei Galininkas: Skaudvìlę Įnagininkas: Skaudvilè Vietininkas: Skaudvìlėje
rus. Скавдиле, rus. Скавдвиле

Skaudvilė – radialinio plano miestas Tauragės rajone, Žemaičių aukštumos pietinėse nuokalnėse, 26 km į šiaurės rytus nuo Tauragės, kelių  A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas  ir  198  Jurbarkas–Skaudvilė  sankryžoje, išsidėstęs daugiausia kairiajame Ančios krante. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Urbanistikos paminklas.

Stovi medinė Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia (nuo 1797 m.; su XIX a. varpine) ir medinė Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia, veikia Skaudvilės gimnazija, specialioji mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas.

Istorija

Skaudvilės policijos nuovada

Manoma, kad Skaudvilei pradžią davė XIII a. įkurtas Skaudvilės dvaras, kuris minimas nuo 1645 metų. Skaudvilės miestelis minimas nuo 1760 m., nors gyvenvietės būta ir anksčiau. XVIII a. vykdavo prekymečiai, kurių metų prekeivių atvykdavo net iš Anglijos ir Švedijos. 1884 m. įkurta Skaudvilės vaistinė. Sparčiausiai miestelis augo XIX a. nutiesus geležinkelį Ryga-Tilžė ir Rygos-Karaliaučiaus plentą.

Po baudžiavos panaikinimo Skaudvilė tapo valsčiaus centru, įsteigta policija, pradinė mokykla, vėliau teismas ir paštas (už 2 km Pužų kaime). 1915 m. Skaudvilė tapo Skaudvilės apskrities (kreizo) centru, įkurtas karinis aerodromas, nuo Lauksargių nutiestas siaurasis geležinkelis, vėliau, paplovus šį geležinkelį ties Batakiais, nutiestas platusis geležinkelis, kuris jau aplenkė Skaudvilę.

1936 m. miesto centre rastas Skaudvilės lobis – sidabro lobis, beveik 2 kg įvairių juvelyrinių dirbinių ir sidabro lydinių. Spėjama, kad lobis siekia XIV a.

1950 m. Skaudvilė tapo miestu ir rajono centru. 1952 m. atidaryta ligoninė su poliklinika. Po trejų metų sudarytas generalinis miesto planas: išplečiamas gatvių tinklas, pastatyta vidurinė mokykla, nauji kultūros namai, universalinė parduotuvė, restoranas, administracinis pastatas ir daug individualiųjų ir daugiabučių namų. 1962 m. panaikintas Skaudvilės rajonas. Sovietmečiu mieste veikė „Jiesios“ eksperimentinės dailiosios keramikos gamyklos, „Šatrijos“ siuvimo įmonių susivienijimo ir Tauragės sūrių gamyklos cechai. 1975 m. prie Skaudvilės sutyvuliavo 25 ha dydžio Skaudvilės tvenkinys.

2005 m. patvirtintas Skaudvilės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1645 m.	Batakių valsčius
1861–1915 m.	Skaudvilės valsčiaus centras	Raseinių apskritis?
1916–1919 m.	valsčiaus centras?	Skaudvilės apskrities centras
1919–1950 m.	Skaudvilės valsčiaus centras	Tauragės apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Skaudvilės rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1962 m.
1962–1994 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Skaudvilės apylinkės centras	Tauragės rajonas
nuo 1994 m.	Skaudvilės seniūnijos centras	Tauragės rajono savivaldybė	Tauragės apylinkė

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas yra asmenvardinės kilmės, nuo pavardės Skaudvilis (ar Skaudvilas, Skaudvila), kuri minima 1645 m. Batakių valsčiaus dokumentuose 19 kartų; pavardė aptinkama ir dabar. Gali būti, kad ilgą laiką gyvenvietės vardas buvo daugiskaitinis – Skaudvilai (minimas dar XIX a. pabaigoje), ir tik vėliau susiformavo lytis Skaudvilė.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1846 m. ir 2001 m.
1846 m.	1868 m.*	1897 m.sur.	1900 m.*	1923 m.sur.	1938 m.
442	712	1 390	1 413	1 362	2 800
1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	-
2 661	2 600	2 465	2 436	2 140	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Jonas Fledžinskas (1885–1965), kooperatininkas, politinis veikėjas.

Skaudvilės atodanga

Gamta ir geografija

Šiauriniu ir vakariniu miesto pakraščiu teka Ančia, miestas daugiausia išsidėstęs kairiajame jos krante. Šiauriau miesto į ją įteka Suvirkštė, į Skaudvilės tvenkinį įteka Inkstilas. Pietiniu Skaudvilės pakraščiu teka Klūpys, kiek toliau į rytus – Trišiūkštė.

Šiaurės rytinėje miesto dalyje yra Skaudvilės atodanga, dar toliau ta pačia kryptimi, jau už miesto stūkso du Ivangėnų piliakalniai, dar vadinami Karšuvos vardu. Skaudvilės rytuose stūkso Nosaičių piliakalnis – dar vadinamas Skaudvilės piliakalniu. Pietvakarinis Skaudvilės pakraštys ribojasi su Ančios geomorfologiniu draustiniu.

Literatūra

• Skaudvilė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 165 psl.
• Mūsų būties vieta – Skaudvilė (sud. Eugenija Krencienė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2004. – 240 p.: iliustr., nat., žml. – ISBN 9955-585-66-8
• Iš Skaudvilės krašto žmonių gyvenimo (sud. Eugenija Krencienė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. – 186 p.: iliustr., faks., nat. – ISBN 978-9955-18-236-8
• Nuo Skaudvilės aukštumų pažvelgus (sud. Eugenija Krencienė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. – 184 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-18-526-0

Nuorodos

• Apie Skaudvilę
• Tiltas per Ančia 1945.01.16 iš oro

Svarbiausios gyvenvietės Tauragės rajone

Batakiai · Gaurė · Lauksargiai · Mažonai · Pagramantis · Sartininkai · Skaudvilė · Tauragė · Žygaičiai

http://www.wwii-photos-maps.com/aerialmemel/GX2192SD-160145/slides/GX2192SD-160145-077.html