Žiežmariai
-
Kitos reikšmės – Žiežmariai (reikšmės).
| Žiežmariai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
 |
||||||||||||||||
  Žiežmariai
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Kauno apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Kaišiadorių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 3 730 | |||||||||||||||
| Plotas: | 3,82 km² | |||||||||||||||
| Tankumas : | 976 žm./km² | |||||||||||||||
| Altitudė: | 73 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-56017 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
ŽiežmariaiVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Žiežmariai – miestas Kaišiadorių rajone, 6 km į pietus nuo Kaišiadorių, piečiau magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Miestas turi atskiros seniūnijos statusą, taip pat yra Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas (išlikusi XVI a. gatvių struktūra, XIX–XX a. statyti namai.
Stovi Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1924 m.), laisvės paminklas (atstatytas 1991 m.), medinė Žiežmarių sinagoga (XIX a. vidurys), yra Žiežmarių gimnazija, mokykla-darželis, paštas, girininkija (Triliškėse), biblioteka (nuo 1940 m.), Kaišiadorių meno mokyklos skyrius. Išlikęs Žiežmarių dvaras.
Pietiniu miesto pakraščiu teka Strėva.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pirmą kartą Žiežmariai minimi XIV a. kryžiuočių žygių aprašymuose. 1348 m. ties Žiežmariais prie Strėvos įvyko LDK kariuomenės, vadovaujamos Algirdo ir Kęstučio, mūšis su kryžiuočiais – Strėvos mūšis.
XV a. minimas Žiežmarių dvaras, 1487 m. minimas miestelis. Po kelių dešimtmečių pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta mokykla. Nuo XIX a. istorinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad Žiežmariai miesto teises gavo dar 1522 ar 1567 m. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Žiežmarius užrašė Barborai Radvilaitei. [3] XVI a. Žiežmariai ėmė sparčiai augti, kadangi buvo prie svarbaus prekybos kelio Vilnius–Kaunas. 1580 m. Žiežmariai dukart degė. XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą miestas nusiaubtas švedų, įsimetė maro epidemija.
Pasinaudoję Ketverių metų seimo nutarimais, miestiečiai išsirinko laisvojo miesto valdžios organus dar iki privilegijos gavimo (1791 m. rugpjūčio 1 d.), tačiau miesto teises ir herbą gavo po pusmečio – 1792 m. vasario 14 d. Privilegijos gavimo proga miestiečiai surengė puotą, kuri kaip ir daugelis to meto iškilmių pasibaigė miestiečių ir bajorų peštynėmis. Vėliau privilegija buvo atimta, po to savivalda vėl atgaivinta, bet 1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vėl panaikinta. XIX a. pradžioje Žiežmarius smarkiai nuniokojo Napoleono armija.
Po I pasaulinio karo prie Žiežmarių vyko kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė sulaikė bolševikų veržimąsi Kauno link. Miestelis nukentėjo per II pasaulinį karą, po jo vėl ėmė augti. 1958 m. gegužės 15 d. atgavo miesto teises kaip miesto tipo gyvenvietė. Sovietmečiu čia buvo Kaišiadorių sodininkystės tarybinio ūkio gyvenvietė, turėjusi didžiausias gėlių plantacijas Lietuvoje (per milijoną gėlių kasmet), buvo 300 ha sodas. Žiežmariuose buvo įsikūrę rajono melioratoriai ir kaimo statybininkai.
1998 m. patvirtintas dabartinis Žiežmarių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XV a. | Žiežmarių valsčiaus centras | ? | |
| XVI a. vidurys | ? | ||
| XIX a. – 1919 m. | ? | ||
| 1919–1946 m. | Trakų apskritis | ||
| 1946–1950 m. | Kaišiadorių apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Žiežmarių I apylinkės ir Žiežmarių II apylinkės centras | Žiežmarių rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1954 m. | |||
| 1954–1955 m. | Žiežmarių apylinkės centras | ||
| 1955–1958 m. | Kaišiadorių rajonas | ||
| 1958–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė, Žiežmarių apylinkės centras | ||
| 1995– | Žiežmarių seniūnija, Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras | Kaišiadorių rajono savivaldybė | Kauno apskritis |
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Manoma, kad miesto pavadinimas yra hidroniminės kilmės: į vakarus nuo miesto Strėvon įteka jos kairysis intakas – Žiežmara (arba Žiežmarė). Nors dabar miestas yra atokiau nuo upelio, tačiau ankstesnė gyvenvietė buvo būtent prie jo, tik neaišku, kodėl vėliau gyventojai išsikėlė kiek toliau.
[taisyti] Gyventojai
 |
|||||||||
| 1865 m.*[2] | 1894 m.*[1] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur. | 1981 m.[5] | 1987 m.[6] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 210 | 2 616 | 1 734 | 2 622 | 2 900 | 3 500 | 3 523 | 3 884 | ||
|
|||||||||
|
|||||||||
[taisyti] Žymūs žmonės
- Kazys Morkūnas (1925–), vitražistas.
- Vytautas Onaitis (1939–1968), poetas.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Жижморы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 11А (22) : Евреиновы — Жилон. С.-Петербургъ, 1894., 945 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Жижморы. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 227 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
- ↑ Žiežmariai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 912 psl.
- ↑ Žiežmariai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 526 psl.
- ↑ Žiežmariai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 674 psl.
- Žiežmariai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 490 psl.
- Żyżmory. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 927 psl. (lenk.)
- Žiežmariai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 674 psl.
[taisyti] Nuorodos
Kaišiadorys | Kruonis | Palomenė | Paparčiai | Pravieniškės II | Rumšiškės | Varkalės | Žasliai | Žiežmariai
