Dusetos
-
Kitos reikšmės – Dusetos (reikšmės).
| Dusetos | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Dusetos
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Utenos apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Zarasų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Įkūrimo data: | 1519 m. | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 794 | |||||||||||||||
| Altitudė: | 120 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-32029 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
DusetosVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Dusetos – miestas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, 25 km į vakarus nuo Zarasų, Sartų regioniniame parke, prie Šventosios upės (aukštupy vadintos Duseta), Sartų ežero pietinėje pakrantėje. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Kregždynės ir Šeškamiesčio). Dusetų urbanistinis draustinis (specifinė ilga, paežere išsidėsčiusi planinė ir erdvinė struktūra, architektūros paminklai).
Veikia Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija (su kraštotyros muziejumi nuo 1975 m.), Dusetų specialioji mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), muzikos mokykla, paštas, skulptūrų parkas (įrengtas 2008 m. vasarą prie seniūnijos), žirgynas. Ant ežero nuo 1905 m. kasmet vyksta žirgų lenktynės, yra hipodromas. Įkurtas Dusetų kraštovaizdžio draustinis.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Dusetos upė minima XIII a. kryžiuočių kronikose. Dusetos minimos nuo 1519 m. Išaugo iš Radvilų dvarui priklausančio kaimo (dabar Didžiadvaris), 1580 m. (kitais šaltiniais[2] – 1585 m., kai nusipirko iš Jurgio Radvilos) atiteko Motiejui Rudaminai, nuo XVIII a. pabaigos iki 1831 m. priklausė Pliateriams. Miesteliu vadinamos nuo XVI a. pradžios, nuo 1686 m. vadinamos miestu. Nukentėjo per švedų karus. 1530 m. minima Dusetų žydų bendruomenė. 1806 m., 1862 m., 1868 m., 1905 m. ir 1910 m. Dusetos degė.
1519 m. pastatyta medinė bažnyčia (perstatyta 1774 m.). 1530 m. įsteigta parapinė mokykla. 1776 m. mokyklai pastatytas pastatas, bet 1825 m. jis sudegė. 1825 m. pastatytas naujas parapinės mokyklos pastatas, išlikęs iki mūsų dienų. 1823 m. Dusetose buvo 3 skyrių mokykla, nuo 1865 m. valdinė pradžios mokykla, nuo 1928 m. 6 skyrių pradinė mokykla, nuo 1940 m. progimnazija, nuo 1951 m. vidurinė mokykla.
1831 m. ir 1863 m. Dusetų apylinkėse veikė sukilėliai. 1831 m. Dusetų dvaras priklausė Cezariui Plateriui, kuris buvo E. Platerytės pusbrolis, ir pastaroji būtent Dusetose pradėjo savo sukilėlės veiklą. Nuslopinusi sukilimą caro valdžia iš Pliaterų atėmė Dusetas ir sugriovė dvaro rūmus. XIX a. pabaigoje buvo platinama draudžiamoji lietuvių spauda, įsteigta slaptų lietuvių mokyklų (1883 m. vienoje jų mokėsi 30 mokinių). 1896 m. atidarytas paštas. 1905 m. susikūrė ginkluotas valstiečių raitelių ir pėstininkų būrys. 1919 m. ties Dusetomis vyko vietos partizanų ir Lietuvos kariuomenės kovos su Raudonosios armijos daliniais.
1935 m. veikė pieninė, 2 garo malūnai, saldainių fabrikėlis. Dusetiškiai dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, sukilėliai birželio 23 užėmė miestelį. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse kovojo Vytauto apygardos Lokio rinktinės Lietuvos partizanai. Miesto teises Dusetos gavo 1950 metais. 1937 m. įkurta biblioteka, 1947 m. įsteigta ligoninė, 1981 m. ambulatorija, vaistinė, 1951 m. atidaryti kultūros namai.[3]
1980 m. prie Sartų ežero kranto užfiksuotas didžiausias paros kritulių kiekis šalyje (250 mm). 1999 m. patvirtintas Dusetų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XX a. tarpukaris | Dusetų valsčiaus centras | Zarasų apskritis | |
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Duseto rajono centras | Vilniaus sritis |
| 1953–1959 m. | |||
| 1959–1995 m. | Zarasų rajonas | ||
| nuo 1995 m. | Dusetų seniūnijos centras | Zarasų rajono savivaldybė | Utenos apskritis |
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Miesto vardas – hidroniminis, nuo Dusetos upės daugiskaitos (Duseta buvo vadinamas Šventosios aukštupys). XX a. tarpukariu minimos kaip Dusėtos.
Liaudyje pasakojame, kad kartą pas dvarponį atvažiavęs bičiulis arklių pirkti. Jis liepęs tarnui paduoti svečio arkliams kviečių ėsti. Kadangi dvarponio būta godaus, jis liepęs grūdus į vieną sietą supilti. Tarnas, pamatęs kad arkliai ėsdami pjaunąsi, įpylęs grūdus į du sietus. Tai pamatęs dvarponis įtūžęs ir išvaręs tarną iš namų. Tuomet šis apsigyvenęs netoliese, sukūręs šeimą, kuri vis didėjo ir pagaliau išaugusi gyvenvietė. Kai tarną paklausdavę už ką šis buvęs išvarytas, tas sakydavęs „Už du sietus“, tad ir naująją gyvenvietę pavadinę Dusetomis.
Kai kas mano, kad Dusetų vardas kilęs nuo to, kad statant šioje vietoje bažnyčią buvusios tik dvi gryčios arba dvi sėtos. Yra tokių, kurie pavadinimą kildina nuo žodžio „dusinti“ ir pasakoja istoriją apie užpultą plėšikų poną ir jo dusinimą, nelaimėlio išsigelbėjimą ir po to pono lėšomis pastatytą bažnyčią ir Dusetomis pavadintą miestelį.
[taisyti] Architektūra
Miesto planas radialinis: pastatai stovi palei gatves, kurios sueina į išplėstos gatvės pavidalo aikštę. Plentai Dusetas jungia su Utena, Zarasais, Svėdasais, Obeliais, Užpaliais, Švenčionėliais.
Mieste stovi 1888 m. pastatyta Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia su varpine (architektas Ustinas Golinevičius). Išlikusi XVIII a. barokinė varpinė (architektas A. Paraka). 1928 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas, 1949 ar 1952 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas. Yra paminklai kraštiečiams poetui Pauliui Širviui, kalbininkui Kazimierui Būgai (1985 m., skulptorius Bronius Vyšniauskas), I. Užkurnio stogastulpis-paminklas P. Širviui (nuo 1995 m.). Veikia dailės galerija (atidaryta 1995 m.).
[taisyti] Žirgų lenktynės
Nuo XIX a. pradžios žiemą Dusetose ant Sartų ežero vyksta žirgų lenktynės. Nuo 1905 metų jos vyksta kasmet, 1955 m. paskelbtos respublikinėmis. Žiūrovų patogumui važiuotojai pradėjo lenktyniauti ratu, o nuo 1933 metų lenktynių takas įrengiamas kaip hipodrome – elipsės formos. Kartais dėl prastų meteorologinių sąlygų jos organizuojamos ne ant Sartų ežero ledo, o šalia esančiame hipodrome. Šventė sutraukia po keliasdešimt tūkstančių žiūrovų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.
Sovietmečiu lenktynių nugalėtojams buvo skiriamas kosmonauto A. Leonovo įsteigtas TSRS lakūnų kosmonautų prizas.
Šventės ant Sartų ledo tradiciškai organizuojamos nuo 1905 metų, tačiau žinoma, kad pirmosios jų buvo surengtos dar XIX amžiuje. Pasakojama, kad lenktynių ant Sartų ežero pradžia buvusi tokia: Dusetose gyvenęs piktas ponas. Kartą pas jį atėjęs baudžiauninkas su gražuole nuotaka. Ponui ji patikusi, ir jis sugalvojęs paveržti merginą. Ponas pasiūlęs vaikinui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo. Varžybų nugalėtojui turėjo atitekti mergina. Ponas pasikinkė savo eikliausius žirgus, o vaikinas lenktyniavo su sena kumele, kuria ir buvo atvažiavęs miestelin. Nežinia, kaip ten buvę, bet vaikinas laimėjo. Ponas baisiai perširdęs ir liepęs nugalėtoją nuplakti. Tačiau tuo metu ežero ledas po pono kojomis lūžęs ir gelmė jį prarijusi kartu su rogėmis ir žirgais.
[taisyti] Gyventojai
 |
|||||||
| 1811 m. | 1865 m.*[1] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 907 | 450 | 1 278 | 1 164 | 1 806 | 1 600 | ||
| 1974 m.[5] | 1976 m.[6] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | ||
| 1 500 | 1 500 | 1 357 | 1 184 | 914 | 824 | ||
|
|||||||
|
|||||||
[taisyti] Žymūs žmonės
Dusetose gimė arba gyveno:
- Elena Aižinienė-Atkočiūnaitė, chorvedė
- Albertas Broga, dailininkas
- Kazimieras Būga, kalbininkas
- Algimantas Vladas Garsys, JAV jūrų pėstininkų pulkininkas
- Antanas Gruodis, Lietuvos energetikos sistemos kūrėjas
- Antanas Ilčiukas, choro dirigentas, kompozitorius
- Justinas Kibirkštis, karinis veikėjas, 1918 m. organizavo Dusetų valsčiaus savivaldybę
- Kęstutis Macijauskas, karininkas, flotilės admirolas
- Romualdas Malakauskas, pedagogas ir chorvedys
- Antanas Petravičius, Dusetų klebonas
- Emilija Pliaterytė, 1831 m. kovo 29 d. Dusetų bažnyčioje paskelbė sukilimo pradžią
- Benjaminas Sakalauskas, 1990–1995 m. Dusetų miesto ir apylinkės tarybos pirmininkas
- Algimantas Petras Dieninis, 1989–1994 m. Dusetų miestelio viršaitis. Aktyvus sąjūdžio dalyvis. Organizuodavo Sartų lenktynes.
- Dusetų pagrindinėje mokykloje mokėsi poetas Paulius Širvys (1920–1979).
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Дусяты. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 145 psl. (rus.)
- ↑ Сцыпіёны і Ліманты
- ↑ Dusetos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 229 psl.
- ↑ Dusetos. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 448 psl.
- ↑ Dusetos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 202 psl.
- ↑ Dusetos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, 474 psl.
- Dusiaty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 230 psl. (lenk.)
- Dusiaty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 454 psl. (lenk.)
- Dusetos. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 580 psl.
