Pakruojis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pakruojis
   Coat of arms of Pakruojis (Lithuania).svg   
Pakruojis.JPG

Pakruojis
55°58′50″N 23°51′30″E / 55.98056°N 23.85833°E / 55.98056; 23.85833 (Pakruojis)Koordinatės: 55°58′50″N 23°51′30″E / 55.98056°N 23.85833°E / 55.98056; 23.85833 (Pakruojis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Pakruojo rajono savivaldybė
Gyventojų (2011): 5 139
Plotas: 4 km²
Tankumas (2011): 1 285 žm./km²
Altitudė: 76 m
Pašto kodas: LT-83001
Commons-logo.svg Vikiteka: PakruojisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Pakrúojis
Kilmininkas: Pakrúojo
Naudininkas: Pakrúojui
Galininkas: Pakrúojį
Įnagininkas: Pakrúoju
Vietininkas: Pakrúojyje

Pakruojis – miestas šiaurinėje Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 36 km į rytus nuo Šiaulių, Mūšos-Nemunėlio žemumoje. Savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Centro, Naujamiesčio, Senamiesčio ir Taikos).

Miestas įsikūręs prie Kruojos upės, netoli kelio Šiauliai-Pasvalys. Miesto centre Kruoja yra patvenkta, todėl rytinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, o miesto centre yra sala-pusiasalis. Prie miesto šliejasi Pakruojo kaimas.

Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), Pakruojo dvaras (žinomas nuo XVI a. pabaigos), centre yra dvi aikštės (Laisvės ir Vienybės), rajono centrinė ligoninė, kultūros namai, paštas (LT-83001), Pakruojo rajono apylinkės teismas, savivaldybės pastatas.

Pakruojo apylinkėse yra kasamas dolomito akmuo, kurio skalda yra naudojama kelių tiesimui. Kalnakasybos pramonė yra pagrindinė Pakruojo rajono pramonės šaka.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pakruojyje buvusį siauruką menantis lokomotyvas

Pakruojis su apylinkėmis įeina į žiemgalių genties gyvenamos teritorijos ribas. Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas 1585 m., kai buvo paminėtas miestelis ir Pakruojo dvaras. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas Algimantas Miškinis patikslino šią datą – jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas jau 1531 m. liepos 10 d. 1613 m. pastatyta pirmoji Pakruojo bažnyčia, Zigmantas Vaza leido rengti dvi metines muges.

Didelę įtaką miesto raidai turėjo dvarininkai fon Ropai, valdę Pakruojo dvarą nuo XIX a. pradžios.

1950 m. Pakruojui suteiktos miesto teisės. 1982 m. nuo Radviliškio nutiestas geležinkelis, siauri bėgiai pakeisti plačiais.

1993 m. patvirtintas Pakruojo herbas.[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga – XX a. pradžia Pakruojo valsčiaus centras
19191950 m. Šiaulių apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Pakruojo apylinkės centras Pakruojo rajono centras Šiaulių sritis
19531995 m.
nuo 1995 m. Pakruojo seniūnijos centras Pakruojo rajono savivaldybės centras Šiaulių apskritis


Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Ypatingą reikšmę gyventojų skaičiaus augimui turėjo netoli Pakruojo (Petrašiūnuose ir Klovainiuose) pradėti eksploatuoti dolomito karjerai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Pakruojyje gyveno apie 1500 gyventojų, 1959 metais – 2427, o 1976 m. – jau 4500 gyventojų.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[2] 1898 m.*[1] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur. 1976 m.[5][6] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
642 1 420 2 427 3 727 4 500 4 809 6 218 6 057 5 139
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 5 139 žmonės: [7]

  • Lietuviai – 98,6% (5067)
  • Rusai – 0,51% (26)
  • Kiti – 0,9% (46)

2001 m. gyveno 6 057 žmonės: [8]

  • Lietuviai – 99,03% (5998)
  • Rusai – 0,54% (33)
  • Kiti – 0,43% (26)

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

2009 m. pašto ženklas, skirtas Pakruojo herbui

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Покрой. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 252 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Покрой. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 159 psl. (rus.)
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3153
  4. Pakruojis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 741 psl.
  5. Pakruojis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 415 psl.
  6. Pakruojis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 273 psl.
  7. 2011 m. surašymo duomenys
  8. 2001 m. surašymo duomenys

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]