Baltoji Vokė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis straipsnis yra apie miestą Šalčininkų rajone. Apie kaimą Vilniaus rajone žr. Baltoji Vokė (Vilnius).


Baltoji Vokė
   Herb Białej Waki.svg   
Baltoji voke Salcininku 2011.jpg

Baltoji Vokė
54°27′30″N 25°7′20″E / 54.45833°N 25.12222°E / 54.45833; 25.12222 (Baltoji Vokė)Koordinatės: 54°27′30″N 25°7′20″E / 54.45833°N 25.12222°E / 54.45833; 25.12222 (Baltoji Vokė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Šalčininkų rajono savivaldybė
Gyventojų (2012): 1 030
Pašto kodas: LT-17035
Commons-logo.svg Vikiteka: Baltoji VokėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Baltóji Vókė
Kilmininkas: Baltõsios Vókės
Naudininkas: Báltajai Vókei
Galininkas: Báltąją Vókę
Įnagininkas: Baltą́ja Vóke
Vietininkas: Baltõjoje Vókėje

liet. Naujoji Žagarinė

Baltoji Vokė – miestas Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Rūdninkų, 30 km į šiaurės rytus nuo Šalčininkų ir beveik tiek pat į pietus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, yra 4 seniūnaitijos.

Yra 2 vidurinės mokyklos („Šilo“ ir E. Ožeškovos), biblioteka, paštas, ambulatorija, vaistinė, tuberkuliozinės ligoninės skyrius.

Urbanistika ir architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto struktūra susiformavo pagal pokario miesto tipo gyvenviečių projektą. Urbanistinė struktūra aiški, vyrauja perimetrinis – taškinis užstatymas. Pagrindinė – Vilniaus gatvė. Miestelis pasižymi savita socialistinio istorizmo retrospektyvine architektūra, pabrėžtinas užstatymo stilistikos kompleksiškumas ir vieningumas (Vilniaus g. ir T. Kosciuškos g.). Svarbesni pavyzdžiai: Baltosios Vokės miestelio pramogų centras su dorėninio orderio kolonomis ir frontonu, seniūnijos, mokyklos, parduotuvių pastatai, mūriniai daugiabučiai su erkeriais.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Baltoji Vokė išsidėsčiusi Rūdninkų girios girios pakraštyje, Vokės dešiniajame krante, į pietus nuo Baltosios Vokės durpyno, prie kelių  106  Naujoji VilniaRudaminaPaneriai ,  176  PirčiupiaiJašiūnai  ir  202  KirtimaiPagiriaiBaltoji Vokė . Pro miestą eina Papio kanalas, jungiantis Merkį su Papio ežeru (2 km į šiaurę nuo miesto). Baltosios Vokės pelkė (40 km²) – viena didžiausių Lietuvoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Prieš Antrąjį pasaulinį karą pelkėje pradėta kasti durpes, kurias po karo naudojo Vilniaus šiluminė elektrinė. 19501952 m. pelkės pietiniame pakraštyje prie Žagarinės kaimo pastatyta durpių įmonė, o šalia kanalo ir durpyno, išretintame Rūdninkų girios plote pradėjo kurtis darbininkų gyvenvietė, iš pradžių vadinta Naująja Žagarine. 1958 m. gegužės 15 d. gavo miesto tipo gyvenvietės teises ir dabartinį pavadinimą. Buvo statomi XX a. šeštajam dešimtmečiui būdingi vieno ir dviejų aukštų gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai. [1]

2009 m. patvirtintas Baltosios Vokės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19581962 m. miesto tipo gyvenvietė Šalčininkų rajonas
19621972 m. Eišiškių rajonas
19721995 m. Šalčininkų rajonas
nuo 1995 m. Baltosios Vokės seniūnijos centras Šalčininkų rajono savivaldybė Vilniaus apskritis


Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2012 m.
1959 m.sur.[2] 1970 m.sur. 1974 m.[3] 1979 m.sur. 1985 m.[4]
1 086 1 065 1 086 1 009 1 000
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
1 128 1 073 1 075 1 074 1 067
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. 2012 m.
1 073 1 063 1 064 1 047 1 030


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 1 101 žmonės:[5]

2001 m. gyveno 1 073 žmonės:[6]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Stanislovas Buchaveckas, Vidmantas Daugirdas. Baltoji Vokė 1. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 572 psl.
  2. Baltoji Vokė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 167 psl.
  3. Baltoji Vokė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 622 psl.
  4. Baltoji Vokė 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 191 psl.
  5. 2011 m. surašymo duomenys
  6. 2001 m. surašymo duomenys

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]