Jurbarkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jurbarkas
   Jurbarkas COA.gif   
Jurbarkas 400.jpg
Magdeburgo teisių 400-ųjų metinių šventė

Jurbarkas
55°4′40″N 22°46′0″E / 55.07778°N 22.76667°E / 55.07778; 22.76667 (Jurbarkas)Koordinatės: 55°4′40″N 22°46′0″E / 55.07778°N 22.76667°E / 55.07778; 22.76667 (Jurbarkas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Tauragės apskritis Tauragės apskritis
Savivaldybė: Jurbarko rajono savivaldybė
Įkūrimo data: 1259
Meras: Ričardas Juška
Gyventojų (2011): 11 232
Plotas: 13,28 km²
Tankumas (2011): 846 žm./km²
Altitudė: 29 m
Pašto kodas: LT-74001
Commons-logo.svg Vikiteka: JurbarkasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė)
Vardininkas: Jùrbarkas
Kilmininkas: Jùrbarko
Naudininkas: Jùrbarkui
Galininkas: Jùrbarką
Įnagininkas: Jùrbarku
Vietininkas: Jurbarkè

lenk. Jurbork, vok. Georgenburg, rus. Юрбургъ[1][2]

Jurbarkas (žem. Jorbarks) – miestas pietvakarių Lietuvoje, Tauragės apskrityje, dešiniajame Nemuno krante, nuo Tauragės nutolęs 45 km į pietryčius, nuo Kauno – 86 km į vakarus. Jurbarko rajono savivaldybės centras, Jurbarko miesto seniūnija. Urbanistikos paminklas.

Mieste stovi Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1907 m.), Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia, buvusi pravoslavų Jurbarko cerkvė (XIX a. pabaiga), Vytauto paminklas, kultūros rūmai, paštas (LT-74001), krašto istorijos muziejus (Jurbarko dvaro teritorijoje, Vinco Grybo muziejus (įkurtas 1958 m., memorialinė sodyba), turizmo informacijos centras, rajono centrinė ligoninė. Senosios kapinės yra miesto centre, naujosios – pietvakariuose (Kalnėnuose).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Jurbarko medinė sinagoga 1872 m. Mykolo Elvyro Andriolio paveikslas

Jurbarko senamiestyje (rekonstruojant Kauno gatvę) rasta moters, palaidotos IV–V amžiuje, kapavietė: žalvarinio apgalvio fragmentas, likęs tik po kaukole, bei apyrankės.[3]

Pirmą kartą Jurbarkas minimas 1259 m. Petro Dusburgiečio kronikoje, kai Prūsijos ir Livonijos kryžiuočiai, atplaukę Nemunu, abiejų magistrų lygiomis lėšomis Karšuvos srityje, ant šv. Jurgio kalno (in terra Carsovie in monte Gergii) pastatė Georgenburgo pilį. Tai viena seniausių kryžiuočių pilių Lietuvoje, daug kartų minima ordinų kronikose. Vokiečių pilis pastatyta ant Bišpiliukų (Kalnėnų) piliakalnio. Kiek į šiaurės rytus, ant Bišpilio piliakalnio beveik tuo pat metu pilį pasistatė ir lietuviai.

1382 m. pavasarį puldamas kryžiuočių Jurgenburgo pilį Kęstutis pirmą kartą Lietuvos kariuomenės istorijoje panaudojo bombardas. [4] Kovos tarp lietuvių ir vokiečių pilių vyko iki XV amžiaus, kol po Žalgirio mūšio kryžiuočiai vietovę paliko.

Pasibaigus karams ėmė augti gyvenvietė. XIV a. Jurbarkas tapo karališkuoju dvaru, XV–XVI a. buvo prekybos centras su muitine prie Nemuno, XVI a. minimas Jurbarko valsčius. 1611 m. suteiktos Magdeburgo teisės ir Jurbarko herbas – trys lelijos raudoname skyde. XIX a. pastatyti dvaro rūmai.

1940 m. miestą nusiaubė gaisras, sudegė ~400 namų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Jurbarkas tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatyta statybinių medžiagų gamykla (skaldos, žvyro, smėlio ruoša), prie jos įrengtas upių uostas. Taip pat buvo statybinių medžiagų kombinatas (gelžbetonio ir keramzito plokštės), pieninė, duonos kepykla. Pastatyti kultūros rūmai (architektai D. Greblikienė ir V. Šileika), veikė liaudies teatras, muzikos mokykla.

Dabartinė „Mažeikių nafta“ tuometiniuose planuose turėjo būti pastatyta būtent Jurbarke, jis turėjo tapti šimtatūkstantiniu miestu, bet dėl svarių priežasčių (viena iš jų – didelis miško ploto iškirtimas) tai nebuvo padaryta. Buvo pateiktas viešas inteligentijos protestas prieš naftos perdirbimo kombinato steigimą, labiausiai apeliuojant į tikriausiai pablogėsiančią Nemuno ir Kuršių marių ekologinę būklę.

1993 m. sugrąžintas istorinis Jurbarko herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga – 1915 m. Jurbarko valsčiaus centras
1915–1917 m.  ? Jurbarko apskrities centras
19181947 m. Jurbarko valsčiaus centras Raseinių apskritis
1947–1950 m. Jurbarko apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Jurbarko rajono centras Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–2007 m. Jurbarko rajono savivaldybės centras Tauragės apskritis
nuo 2007 m. Jurbarko miesto seniūnija


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto vardas nelietuviškas, sudarytas iš vokiško vardo Georg (graikiškos kilmės) ir bendrinio žodžio Burg („pilis, tvirtovė“) – Georgenburg. Vokiečių žemaičių tarmėje ši forma pavirto Jurgenborg, o lietuviai ilgainiui šį pavadinimą prisitaikę pagal savo kalbą ir nusistovėjo Jurbarkas.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Yra nemažai užsiėmimų: aktyvi skautų veikla, Jurbarko kultūros centras 2009 m. pripažintas geriausiu Lietuvoje aukščiausiosios kategorijos kultūros centru, jame veikia keli chorai, šokių kolektyvai, teatrai, įvairūs ansambliai. Yra sporto centras ir mokykla, Jurbarko rankininkai ir ypač orientacininkai yra pelnę daug apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje.

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m.
1823 m. 1885 m.*[2] 1897 m.sur. 1904 m.*[1] 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur.
3 000 2 869 7 400 6 490 4 409 5 200 4 422
1970 m.sur. 1974 m. 1976 m.[5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
6 541 10 500 11 200 10 644 14 310 13 797 14 287
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 11 232 žmonės:[6]

2001 m. gyveno 13 797 žmonės:[7]

1923 m. gyveno 4 409 žmonės:[8]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Paminklas Vytautui Didžiajam

Garbės piliečiai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1995 m. Franz von Ostrowski (Xanten, Vokietija), už didžiulį indėlį organizuojant humanitarinę pagalbą Lietuvai.
  • 1997 m. Richard Durbin (East St. Louis, Ilinojus, JAV), JAV senatorius, kurio motina kilusi iš Jurbarko. Jurbarko ligoninėje įsteigė vaikų reanimacijos palatą.
  • 2009 m. Heinz Puttlitz (Vokietija), Berlyno kriminalinės policijos komisaras, vadovauja labdaros organizacijai „Berlyno policija padeda“, kuri nuo 1998 m. nuolat teikia labdarą ir socialinę paramą Jurbarko krašto žmonėms, įstaigoms, organizacijoms.
  • 2009 m. Jonas Kubilius, matematikas, VU rektorius, apdovanotas už išskirtinius nuopelnus Lietuvai ir pasauliniam mokslui.
  • 2009 m. Aloyzas Zairys, ilgametis rajono vadovas, apdovanotas už svarų indėlį į Jurbarko krašto plėtrą.
  • 2011 m. Antanas Juozas Kazakevičius, 1990–1995 m. Jurbarko rajono tarybos pirmininkas, Lietuvos Samariečių Jurbarko krašto bendrijos pirmininkas.
  • 2011 m. Arnoldas Piročkinas, profesorius, habilituotas daktaras, kalbininkas, pedagogas.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Dziudo[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Regbis[taisyti | redaguoti kodą]

Lengvoji atletika[taisyti | redaguoti kodą]

Jurbarke kasmet vyksta miesto vardo lengvosios atletikos tarptautinis čempionatas, kuriame sportininkai dažniausiai varžosi įvairių sprintų ir disko metimo rungtyse. 2003 m. čempionate užfiksuotas Lietuvos 300 m bėgimo nacionalinis rekordas. [9]

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Jurbarkas iš paukščio skrydžio
Kauno gatvė

Jurbarkas įsikūręs prie Mituvos žiočių (mieste į ją įteka Imsrė). Pietvakarinės miesto dalys – Barkūnai ir Kalnėnai. Už 3 km į vakarus nuo miesto stūkso Bišpilio piliakalnis, vakariniame miesto pakraštyje – Smukučių šilelis ir Jurbarko tvenkinys. Piečiau Jurbarko, per Nemuną nutiestas Jurbarko tiltas (ilgiausias Lietuvoje automobilinis tiltas, pastatytas 1978 m.). Jurbarko parkas – architektūros paminklas. Į vakarus nuo miesto plyti Smalininkų-Viešvilės miškai.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Юрбургъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41 (81) : Эрдан — Яйценошение. С.-Петербургъ, 1904., 409 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Юрбургъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 900 psl. (rus.)
  3. Jurbarkas gali būti šešias šimtmečiais senesnis nei manyta
  4. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 70 p.
  5. Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Jurbarkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 152-153 psl.
  6. 2011 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys
  8. 1923 m. surašymo duomenys
  9. "Jurbarkas 2003 (Lietuvių k.)." (xls) LLAF: 2003-09-20. Nuoroda tikrinta 2011-03-27.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Jurbarkas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 568 psl.
  • Jurbarkui – 750 metų: albumas (sud. Radeta Savickienė). – Kaunas: V3 studija, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-41-4

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Žindaičiai – 14 km
ERŽVILKAS – 24 km
Blank-50px.png
SMALININKAI – 13 km
VIEŠVILĖ – 25 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
SKIRSNEMUNĖ – 10 km
RAUDONĖ – 28 km
VELIUONA – 36 km
SEREDŽIUS – 43 km
Kiduliai – 2 km
Slavikai – 15 km
Šakiai – 24 km
LUKŠIAI – 33 km