Kauno miesto muziejus

54°53′44″š. pl. 23°53′35″r. ilg. / 54.895530°š. pl. 23.892931°r. ilg. / 54.895530; 23.892931

Kauno miesto muziejus


Įkurtas	1905 m.
Vieta	L. Zamenhofo g. 8, Kaunas
Tematika	Istorijos ir kultūros paveldas
Kolekcija	102 568 vnt.
Plotas	4045 kv. m
Lankytojai	65 706
Darbuotojai	52
Vadovas	Gabrielius Sužiedėlis
Interneto svetainė	kaunomuziejus.lt

Kauno miesto muziejus – Kauno miesto savivaldybės įstaiga, pagrindinis Kauno miesto muziejus.^[1] Jis saugo, eksponuoja ir populiarina Kauno ir jo apylinkių istorinį ir kultūrinį paveldą, taip pat pristato nusipelniusius miestiečius, lietuvių muzikos paveldą. Muziejuje organizuojamos parodos, atspindinčios miesto istorijos ir kultūros raidą nuo jos ištakų iki šių dienų. Muziejaus rinkiniai, ekspozicijos, mokymo ir edukacinės programos, įvairūs renginiai lankytojams prieinami penkiuose muziejaus padaliniuose – Rotušės, Pilies, Tautinės muzikos, Miko ir Kipro Petrauskų bei Juozo Gruodžio skyriuose. Muziejaus skyriai išsidėstę keliose miesto vietose.

Įstaigos pagrindinė buveinė įsikūrusi senamiestyje, L. Zamenhofo g. 8. Čia yra Kauno istorijos, Edukacijos, Ekspozicijų ir parodų bei Komunikacijos skyriai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno miesto muziejaus istorijos pradžia laikoma XIX a. pabaiga.^[1] Tuomet buvo pradėta statyti gynybinė miesto tvirtovė. Kasant tranšėjas miesto ir apylinkių fortams, buvo aptikta ir surinkta nemaža radinių kolekcija. Gausių radinių eksponavimui 1897 m. miesto rotušėje buvo įkurtas miesto muziejus. Ilgainiui muziejaus patalpos pasidarė ankštos, todėl eksponatus perdavus kitiems muziejams, 1936 m. buvo įsteigtas Kultūros muziejus, o Miesto muziejus – likviduotas.^[1] .

Pirmasis Kauno muziejaus statutas buvo patvirtintas Kauno miesto tarybos 1905 m. lapkričio 5 d., muziejus pavadintas Kauno miesto moksliškai-pramoniniu muziejumi. Vedėju paskirtas Konstantinas Gukovskis. Nuo 1907 m. prižiūrėtoju dirbo Tadas Daugirdas. 1920-1936 m. muziejui vadovavo Eduardas Volteris.

2005 m. spalio 20 d. atkurtas Kauno miesto muziejus, patvirtintas jo statutas. Lankytojams atvertas 2008 m. vasario 15 d., pristatant ekspoziciją „Kaunas laiko ženkluose: nuo ištakų iki 1940 metų“, skirtą Kauno savivaldos 600-osioms metinėms.^[2]

2023 m. duomenimis, muziejuje dirbo iš viso 52 darbuotojai, įstaigą aplankė 65 706 žmonės, buvo saugomi 102 568 eksponatai.^[3]

Muziejaus padaliniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rotušės skyrius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kauno rotušė.

Rotušės skyrius įsikūręs miesto rotušėje, Rotušės a. 15.^[4] Pristatomas bendrasis Kauno miesto istorinis ir kultūrinis paveldas. Išskirtinės architektūros rotušės pastatas – miesto simbolis. Rotušėje vyksta iškilmingi reprezentaciniai renginiai, jungtuvių ceremonijos, kultūriniai renginiai, edukaciniai užsiėmimai. Pristatomos turtingos archeologinių radinių kolekcijos, atviri lankymui bokšto kalėjimo kamera, burmistro kabinetas, skliautiniai rūsiai. Veikia rotušės bokšto apžvalgos aikštelė su vaizdu į senamiesčio panoramą.

Pilies skyrius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kauno pilis.

Pilies skyrius įsikūręs Kauno pilyje, Pilies g. 17.^[5] Pristatomas ankstyvasis miesto istorijos laikotarpis. Pilis yra seniausias Kauno istorinis objektas ir viena seniausių mūrinių Lietuvos pilių. Atkurtos pilies bokšto erdvės skirtos pilies istorijai nuo XIV a. iki šių dienų. Ekspozicijos išdėstytos penkiose pilies bokšto erdvėse. Rengiamos šiuolaikinių menininkų parodos, vyksta kultūros renginiai. Pilies kieme vyksta tradicinės miesto šventės.

Tautinės muzikos skyrius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kauno Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus.

Tautinės muzikos skyrius įsikūręs senamiestyje, L. Zamenhofo g. 12.^[6] Pristatomas lietuvių tautinės muzikos paveldas. Modernioje ekspozicijoje galima apžiūrėti senuosius lietuviškus muzikos instrumentus, susipažinti su jų muzika. Ekspozicijoje „Lietuvių tautinė muzika“ lankytojai gali apžiūrėti pučiamuosius instrumentus, kankles, patirti šiuolaikinę folkloro raišką. Vyksta muzikinių renginių ciklai „Etno palėpė“, tradicinių šokių vakarai, edukacinės dirbtuvės.

Miko ir Kipro Petrauskų skyrius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miko ir Kipro Petrauskų skyrius veikia Žaliakalnyje, K. Petrausko g. 31.^[7] Padalinys skirtas lietuvių profesionaliosios muzikos paveldui, ypatingą dėmesį skiriant Miko ir Kipro Petrauskų memorialiniam palikimui. Žymių brolių name atkurtas tarpukarinis buto interjeras, pristatomos dainininkų Petrauskų asmenybės, pedagoginė ir kūrybinė veikla. Memorialiniame bute lankytojams atviri 7 kambariai. Įkurta ekspozicija „Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“.

Juozo Gruodžio skyrius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juozo Gruodžio skyrius įsikūręs Žaliakalnyje, Salako g. 18.^[8] Pristatomas lietuvių profesionaliosios muzikos paveldas, kompozitoriaus Juozo Gruodžio indėlis. Gruodžių šeimos namas suprojektuotas tarpukario architekto Felikso Vizbaro, primenantis puošnų Lietuvos medinį dvarelį. Memorialiniuose kambariuose išdėstyta ekspozicija atspindi profesinę kompozitoriaus veiklą, svarbiausius šeimos istorijos momentus. Rengiami kamerinės muzikos koncertai, vedami edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos.