Baidarių ir kanojų irklavimas

Baidarininkai Ciuricho ežere

Baidarių ir kanojų irklavimas (BKI) – olimpinė sporto šaka. Olimpinės distancijos – 200 ir 1000 metrų. Baidarių ir kanojų irklavimo varžybos vykdomos stovinčiame vandenyje – ežeruose, kanaluose ir pan., ir tuo skiriasi nuo baidarių ir kanojų slalomo. Veikia Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija (įkurta 1924 m.).

Lietuva

Istorija

Irklavimas Maskvos olimpinėse žaidynėse

1936 m. ir 1937 m. liepos mėn. akademinis sporto klubas surengė 500 km baidarių lenktynes Lietuvos ežerais. Dalyvavo 20 baidarių įgulų, 1938 m. Kuršių mariose vyko Lietuvos tautinės olimpiados dviviečių baidarių lenktynės: 2000 m nuotolyje vyrams ir 1000 m nuotolyje moterims. Dalyvavo Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių baidarininkai (Šiaulių jachtklubas Kauno jachtklubo padalinys; L.S.Ž. 1 tomas 68 psl., daugiau duomenų nerasta).

1940 m. rugsėjo 15 d. Kaune buvo surengtos pirmosios baidarių irklavimo pirmenybės (jose dalyvavo tik kauniečiai).

Sportininkų pasiekimai

• 1957 m. Europos čempionatas (Gentas, Belgija): Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai, K-4, 1000 m, auksas.
• 1958 m. Pasaulio pirmenybės (Praha, Čekoslovakija): Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai (Lietuva) su V. Zvezdkin ir V. Stepanov (Rusija) iškovojo K-4 1000 m bronzos medalius.
• 1959 m. II SSRS tautų spartakiadoje aukso medalius iškovojo baidarių irkluotojai L. Fedorenka ir M. Rudzinskas.
• 1960 m. XVIII olimpinėse žaidynėse Romoje (Italija) debiutavo b/k irklavimo atstovas M. Rudzinskas, iškovota 4 vieta, trūko tik 0,14 sek. iki medalio; b/k pradėtas kultivuoti Panavėžyje.
• 1971 m. Pasaulio čempionatas (Belgradas, Jugoslavija): Vladui Česiūnui, C-1, 1000, buvo įteiktas bronzos medalis; V SSRS tautų vasaros spartakiadoje aukso medalį iškovojo kanojininkas Vladas Česiūnas.
• 1972 m. Vladas Česiūnas iškovojo pirmąjį olimpinį auksą Miunchene, dvivietė kanoja, 1000 m., 3.52,60. Tais pačiais metais pradėta rengti tarptautinė „Galvės regata“.
• 1973 m. Pasaulio čempionatas (Tamperė): Vitalijus Trukšinas, K-1, 4x500 m, auksas ir K-1, 500 m, sidabras, Vladas Česiūnas, C-2, 10000 m, auksas ir C-2, 1000 m, sidabras, R. Vienažindis, C-1, 1000 m, sidabras. Europos čempionatas (Tamperė): V. Trukšinas, K-1 4x500 m auksas, Vladas Česiūnas, C-2, 10000 m, auksas.
• 1973 m. SSRS čempionatas (Trakai): čempionais tapo: C-1, 500 m, Algis Montvydas, K-1, 500 m, Vitalijus Trukšinas, K-2, 500 m, Ginautas Švenčionis ir Algis Alkovikas, bronzos medalius iškovojo C-2 500 Vladas Česiūnas ir Romas Vienažindis.
• 1973 ir 1974 m. Vladas Česiūnas tapo populiariausiu Lietuvos sportininku.
• 1974 m. Pasaulio čempionatas (Mechikas): Vladas Česiūnas, C-2, 1000 m, 10000 m, du aukso medaliai, V. Trukšinas, K-1, 4x500 m, sidabras.
• 1975 m. Pasaulio čempionatas (Belgradas): Vladas Česiūnas, C-2, 10000 m, auksas, P. Šiurskas, K-2, 10000 m, bronza; SSRS Tautų spartakiados nugalėtojais tapo: C-1, 500 m, Algis Montvydas, C-2, 500 m, Petras Grigonis ir Artūras Rainys, K-1, 1000 m, Vitalijus Trukšinas.
• 1977 m. Pasaulio čempionatas (Sofija, Bulgarija): A. Korolkovas ir P. Šiurskas, K-2, 10000 m, auksas.
• 1978 m. Pasaulio čempionatas (Belgradas): P. Grigonis C-2 500 sidabras, Natalija Kalašnikova, K-2, 500 m, sidabras, V. Trukšinas, K-1, 1000 m, bronza.
• 1979 m. Pasaulio čempionatas (Duisburgas, Vokietija): N. Kalašnikova, K-2, 500 m, auksas, J. Zautra, K-4, 500 m, sidabras ir K-4, 1000 m, bronza; SSRS Tautų spardakiadoje bronzos medalius iškovojo K-2, 1000 m, Romutis Višinskis ir Aleksėjus Rumiancevas.
• 1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės, (Rusija): Romutis Višinskis, K-1, 1000 m, pusfinalyje buvo ketvirtas. SSRS rinktinės sudėtyje buvo Natalija Kalašnikova (atsarginė).
• 1981 m. Pasaulio čempionatas (Notingamas, Jungtinė Karalystė): V. Čekaitis, C-2, 500 m, sidabras ir C-2, 1000 m, bronza.
• 1981 m. SSRS moksleivių spartakiada (Trakai): nugalėtojais tapo C-2, 500 m, Giedrius Mardosas ir Saulius Misevičius, K-2, 500 m, Aleksandras Mrychinas ir Vygantas Lekavičius.
• 1983 m. Pasaulio čempionatas (Tamperė): Artūras Vieta, K-1, 1000 m, ir K-4, 500 m, sidabro bei K-4, 1000 m, bronzos medalis, N. Kalašnikova, K-4, 500 m, sidabras. Iš VIII SSRS tautų spartakiados po 2 aukso medalius parsivežė b/k irkluotojai N. Kalašnikova ir A. Vieta.
• 1985 m. Pasaulio čempionatas (Hazevinkelis): A. Vieta, K-4, 1000 m, sidabras.
• 1986 m. b/k irklavimas pradėtas kultivuoti Skuode.
• 1987 m. Pasaulio čempionatas (Duisburgas, Vokietija): A. Vieta, K-4, 500 m, auksas ir K-4, 1000 m, bronza, S. Narevičiūtė, K-4, 500 m, bronza.
• 1989 m. Pasaulio čempionatas (Plovdivas, Bulgarija): A. Vieta, K-4, 10000 m, auksas ir K-2, 1000 m, sidabras.
• 1990 m. Pasaulio čempionatas (Poznanė, Lenkija): A. Vieta, K-4, 10000 m, auksas.
• 2000 m. Europos čempionatas (Poznanė): Alvydas Duonėla, K-1, 200 m, auksas; Alvydas Duonėla – Pasaulio taurės nugalėtojas.
• 2001, 2003 m. Alvydas Duonėla – Pasaulio taurės nugalėtojas.
• 2001, 2002, 2003 m. Pasaulio čempionatai (Poznanė, Sevilija, Gainsilvile): Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas, K-2, 200 m, auksas.
• 2002 m. Pasaulio čempionatas, Sevilija: Romualdas Petrukanecas, K-1, 200 m, bronza; Europos čempionatas, Szeged: Romualdas Petrukanecas, K-1, 200 m, bronza; Romualdas Petrukanecas – Pasaulio taurės nugalėtojas.
• 2003 m. Pasaulio čempionatas, Gainsilvile: Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas, K-2, 500 m, bronza (iškovojo teisę dalyvauti Atėnų Olimpinėse Žaidynėse); Pasaulio čempionatas, Gainsilvile: Romualdas Petrukanecas K-1, 200 m, iškovojo 9 vietą; Alvydas Duonėla, K-1, 500 m, iškovojo 5 vietą (iškovojo teisę dalyvauti Atėnų olimpinėse žaidynėse).
• 2007 m. Pasaulio čempionatas, Duisburgas: Vytautas Vaičikonis, K-1, 200 m, sidabras; Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas, C-2, 200 m, bronza; Jevgenijus Šuklinas, C-1, 200 m, bronza.
• 2009 m. rugpjūčio 13-16 d. Pasaulio čempionatas, Dartmouth, Kanada: Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas, C-2, 200 m, auksas.
• 2010 m. Pasaulio čempionatas, Poznanė: Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas, C-2, 200 m, auksas.

Taip pat skaitykite

• Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija

Nuorodos

Vikiteka

• Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos tinklalapis