Vievis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vievis
   Vievis COA.gif   
Traku gatve Vievyje.JPG
Trakų gatvė Vievyje

Vievis
54°46′20″N 24°49′20″E / 54.77222°N 24.82222°E / 54.77222; 24.82222 (Vievis)Koordinatės: 54°46′20″N 24°49′20″E / 54.77222°N 24.82222°E / 54.77222; 24.82222 (Vievis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Elektrėnų savivaldybė
Gyventojų (2011): 4 915
Altitudė: 128 m
Pašto kodas: LT-21058
Commons-logo.svg Vikiteka: VievisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Víevis
Kilmininkas: Víevio
Naudininkas: Víeviui
Galininkas: Víevį
Įnagininkas: Víeviu
Vietininkas: Víevyje
Apie ežerą žr. Vievis (ežeras).

Vievis – miestas tarp Vilniaus ir Kauno, Elektrėnų savivaldybėje, 14 km į rytus nuo Elektrėnų; Vievio seniūnijos centras. Miestas išsidėstęs į šiaurę nuo Vievio ežero, yra geležinkelio stotis, autobusų stotis, paštas (LT-21058).

Mieste stovi Vievio Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1931 m.), Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė (stačiatikių pastatyta 1843 m.). Yra du muziejai – Lietuvos geologijos muziejus (su J. Dalinkevičiaus memorialine ekspozicija) ir Lietuvos kelių muziejus (atidarytas 1995 m. minint Vilniaus-Kauno magistralės 25-metį). Taip pat yra viešbutis, keli barai ir parduotuvės (iš didesnių tinklų – viena „Maxima“, viena „Cento“, kelios „Aibės“ parduotuvės). Veikia kelios žinomos įmonės – „Vievio paukštynas“, „Vievio malūnas“, „Automagistralė“.

Miestelio centre daugiausia yra medinių pastatų; naujesniuose rajonuose – nemažai sovietmečiu statytų daugiabučių ar dviaukščių privačių mūrinių namų. Miestas suskirstytas į 3 seniūnaitijas:

  • Vievio miesto 1-oji seniūnaitija: Kauno g. 2–32 poriniai namai, Vilniaus g., Vilniaus skg., Naujoji g., Šviesos g., Mokyklos g., Semeliškių g. 6–68 (poriniai) ir 7–43 (neporiniai) namai, J. Milančiaus g., Ežero g., Pakalnės g., Trakų g., Stadiono g., Pakrantės g., Kranto g., L. Giros skg., L. Giros g., Bažnyčios g., Knygyno g.;
  • Vievio miesto 2-oji seniūnaitija: Liepų g., Semeliškių g. 45–109 (neporiniai) ir 70–98 (poriniai) namai, Laisvės g., Lauko g., Sodų g., Žvejų g., Šermukšnių g., Beržų g., Klevų g., Birutės g., Vytauto g., Lazdynų g., Topolių g., Gluosnių g., Vievininkų kaimo šiaurinė dalis (esanti Ausieniškių kadastrinėje vietovėje);
  • Vievio miesto 3-oji seniūnaitija: Kosmonautų g., Stoties g., Taikos g., Taikos skg., Jaunystės g., Ateities g., Gėlių g., Kauno g. 1–39A (neporiniai namai), Statybininkų g.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1522 m. minimas Vievio dvaras, 1539 m. – miestelis, vėliau priklausęs Oginskiams (nuo XVII a. pradžios iki 1831 metų). XVI a. 1-ojoje pusėje pastatyta pirmoji katalikiška Vievio bažnyčia.

Apie 1600 m. Oginskiai Vievyje pastatė unitų bažnyčią ir įkūrė Šventosios Dvasios vienuolyną, prie kurio XVII a. pradžioje įsteigta spaustuvė, 16111660 m. spausdinusi knygas kirilica. Pirmieji jos leidiniai buvo maldaknygės bažnytine slavų kalba. 1619 m. čia išspausdinta M. Smotrickio „Slavų gramatika“ (Грамматики славенския правилное Синтагма) – viena pirmųjų bažnytinės slavų kalbos gramatikų (iš jos mokėsi ir Michailas Lomonosovas, pavadinęs knygą „mokslingumo vartais“). Iki 1660 m. spaustuvė išleido 25 knygas rusų (bažnytine slavų) ir lenkų kalbomis. Tarp knygų vyravo religinė ir poleminė literatūra, nukreipta prieš unitus ir jėzuitus.

XVII a. pradžioje, Vievį valdant Bogdanui Oginskiui, katalikų bažnyčia perduota stačiatikiams, bet jam mirus 1625 m., grąžinta katalikams. XVII a. viduryje dėl pilietinių karų miestelis smarkiai nukentėjo, sunyko spaustuvė.

1816 m. G. Oginskis Vievyje pastatydino katalikų bažnyčią, 1843 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. 1865 m. įkurta valdiška mokykla. XIX a. 2-ojoje pusėje Vievis pradėjo augti, nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas-Varšuva ir Vievyje pastačius geležinkelio stotį.

XX a. tarpukariu Vievis atsidūrė pasienyje, prie pat demarkacinės linijos su Lenkija. Pokario metais buvo rajono centras, jį panaikinus miestas prijungtas prie Trakų rajono, nuo kurio kartu su Elektrėnais ir kitomis to rajono teritorijomis, nuo kurių Elektrėnai yra arčiau nei Trakai, atjungtas per savivaldybių reformą ir suformuota Elektrėnų savivaldybė. Vievyje buvo renkami parašai už tai, kad miestelis nuo Elektrėnų tvarkytųsi nepriklausomai. Greta Vievio yra Balceriškių RRS, retransliacijos stiebas ir radijo relinės linijos iš Vilniaus į Kauną dalis.

1950 m. Vieviui suteiktos miesto teisės, 1954 m. dalis miesto prijungta prie Ausieniškių apylinkės, Balceriškių apylinkės ir Pakalniškių apylinkės. Sovietmečiu pastatytas grūdų produktų kombinatas, paukštynas, įkurtas akmenų muziejus, geologijos ekspozicija.

1999 m. patvirtintas Vievio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga – 1919 m. Vievio valsčiaus centras  ?
1919–1950 m. Trakų apskritis
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Vievio rajono centras Vilniaus sritis
1953–1962 m.
1962–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Vievio apylinkės centras Trakų rajonas
1995–1999 m. Vievio seniūnijos centras Trakų rajono savivaldybė Vilniaus apskritis
nuo 1999 m. Elektrėnų savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto vardo kilmė yra aiški – jis radosi nuo Vievio ežero, kuris telkšo į pietus nuo miesto, vardo.

XX a. tarpukariu buvo vartota lytis Vievys. [3]

Vievio paukštyno LPS iniciatyvinė grupė[taisyti | redaguoti kodą]

1988 m. liepos 11 d. įkurta Vievio paukštyno grupė – antroji Lietuvoje, tačiau nebuvo tinkamai įregistruota. Grupę sudarė šimtas Vievio paukštyno darbuotojų, kurie vykdė ekologinius žygius ne tik Lietuvoje, bet ir apie paukštyną – kartu su vadovais tvarkė teritoriją, rašė kreipimąsi Aukščiausiajai Tarybai dėl gamtos taršos mažinimo, rinko aukas nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Armėnijoje, paminklo tremtiniams Elektrėnų kapinėse statybai, palaikė akcijas dėl rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą.

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Vievio kultūros centras

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[2] 1970 m.sur. 1976 m.[4] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
341 2 963 4 300 4 581 5 663 5 303
2011 m.sur. - - - - -
4 915 - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1812 m. gruodžio 10 d. grįždamas iš Rusijos Vievyje buvo sustojęs nakvynei vienas žymiausių Napoleono karo vadų – Neapolio karalius Muratas.
  • Punsko atvykęs ir Vievyje apsigyvenęs kovotojas už lietuvybę vaistininkas Jurgis Milančius (1869–1956) ragino lietuvius nepamiršti gimtosios kalbos ir ginti savo tiesas, ilgus metus platino lietuvišką žodį Vievyje, dalyvavo knygnešių veikloje. Jo vaistinė (kartu buvo ir gyvenamasis būstas) buvo knygnešių susitikimo vieta bei draudžiamos spaudos slaptavietė. J. Milančiaus ir jo bendraminčių dėka lietuviai pirmiausia išsikovojo, kad Vievio bažnyčioje būtų įvestos pamaldos lietuvių kalba. J. Milančius buvo ir lietuviškos mokyklos įkūrėjas bei vedėjas. J. Milančiaus namuose kurį laiką gyveno rašytoja Sofija Pšibiliauskienė (Lazdynų Pelėda). Vievyje ji parašė apysaką „Klaida“.
  • Tadas Šumskas (1954–), choro dirigentas ir pedagogas. 1960–1964 lankė Vievio vidurinę mokyklą ir vaikų muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu (mokyt. J. Gečas). Lietuvos muzikos ir teatro akademijos choro dirigavimo katedros profesorius, išugdė daugiau kaip 70 choro dirigentų. Lietuvos respublikinių dainų švenčių vyr. dirigentas, daugelio tarptautinių chorų konkursų laureatas.
  • Gintaras Rinkevičius (1960–) – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas (nuo 1988 m.), Latvijos nacionalinės operos pagrindinis kviestinis dirigentas, Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, trijų tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
  • Juozas Dalinkevičius (1893–1980), lietuvių geologijos pradininkas, kuriam atminti Vievyje įkurta memorialinė ekspozicija.

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vievio geležinkelio stotis

Miestas įsikūręs abipus magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda  ir greta svarbaus Vilniaus-Kauno geležinkelio, kuriuo važiuoja rusų traukiniai į Karaliaučių ir traukiniai iš Vilniaus į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Šeštokus, Varšuvą.

1975 m. gruodžio 29 d. iš Vilniaus į Kauną išvyko pirmasis elektrinis traukinys. Nuotraukoje – elektrinio traukinio sutikimas Vievio geležinkelio stotyje

Geležinkelio ruožas

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lenkija Nowy Dwor valsčius Pomiechowiek seniūnija, Lenkija (Vievio seniūnija)
  • Italija Rieti savivaldybės Antrodoco seniūnija, Italija

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Евье. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 11А (22) : Евреиновы — Жилон. С.-Петербургъ, 1894., 509 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Евье. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 157 psl. (rus.)
  3. http://lithuanianphilately.com/postal-history/vievis.html
  4. Vievis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 514 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Svarbiausios gyvenvietės Elektrėnų savivaldybėje

Beižionys | Elektrėnai | Gilučiai | Kazokiškės | Kietaviškės | Pastrėvys | Semeliškės | Vievis

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.