Kupiškis

Kupiškis
Kupiškis
Kupiškis 55°50′20″N 24°58′20″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Panevėžio apskritis
Savivaldybė:	Kupiškio rajono savivaldybė
Įkūrimo data:	1480 (pirmą kartą paminėtas)
Meras:	Jonas Jarutis
Gyventojų (2010):	7 969
Plotas:	7 km²
Tankumas (2010):	1 138 žm./km²
Altitudė:	101 m
Pašto kodas:	centrinis LT-40001
Tinklalapis:	www.kupiskis.lt
Vikiteka:	KupiškisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Kupiškis Kilmininkas: Kupiškio Naudininkas: Kupiškiui Galininkas: Kupiškį Įnagininkas: Kupiškiu Vietininkas: Kupiškyje
rus. Купишки

Kupiškis – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 44 km į rytus nuo Panevėžio, rytiniame Vidurio Lietuvos žemumos pakraštyje. Kupiškio rajono savivaldybės ir seniūnijos centras.

Šiaurės vakariniu miesto pakraščiu prateka Lėvuo, per centrą teka upė Kupa, pietuose eina geležinkelis. Miesto centre yra keletas mūrinių pastatų statytų XIX-XVIII amžiuje, tarp jų seniausias linų sandėlis, esantis prie pat Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštės. Miesto centre per Kupą eina senasis Gedimino tiltas.

Prieš pirmąjį pasaulinį ir antrajį pasaulinį karą centre stovėjo nedidelis senamiestis, kuris per karus buvo nugriautas.

Kupiškio miesto administracinė teritorija 2010 m.

Miestelio centrinės dalies vaizdas nuo bažnyčios apie 1936 – 1938 m.

Yra etnografijos muziejus, Kristaus žengimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1914 m.), kultūros namai, paštas (LT-40001), rajono centrinė ligoninė. Miesto šiauriniame pakraštyje, prie Lėvens stūkso Aukštupėnų piliakalnis, driekiasi Kupiškio marios. Leidžiamas laikraštis „Kupiškėnų mintys“ (nuo 1946 m.). Per Kupos upę yra nutiesti 8 tiltai, iš kurių 5 pėstiesiems ir 3 transporto priemonėms. Taip pat yra Kupiškio muzikos mokykla, keli mikrorajonai:

• Zuntė (šiaurinė miesto dalis),
• Krantinė (daugiabučių mikrorajonas),
• Kraštiečiai (Pietrytinė miesto dalis),
• Račiupėnai (nuosavųjų namų rajonas).

Istorija

Miestas įėjo į sėlių genties gyvenamos teritorijos ribas. Spėjama, kad medinė Kupiškio pilis buvusi jau XIII a.

1240 m. sugriauta Kupiškio pilis.

Istoriniuose šaltiniuose – kaip Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo miestelis – Kupiškis pirmąsyk paminėtas 1480 m. XVI amžiuje buvo dvaras, seniūnija, pavieto centras, todėl tikėtina, kad įsikūrė anksčiau nei buvo paminėtas pirmą kartą. 1616 m. pastatyta bažnyčia. 1589 m. Paminėtas Kupiškis dėl gaisro, kurio metu sudegė visa Budronių gatvė. 1616 m. pirmasis paminėjimas miestelio medinės bažnyčios.

Nuo 1657 m. Kupiškį ir seniūniją valdė didikai Tyzenhauzai, vėliau (nuo 1771 m.) Čartoriskiai, o nuo 1812 m. – grafas Mykolas Tiškevičius. 1791–1792 m. suteiktos miesto teisės (savivalda įvesta, bet privilegijos jai nespėta gauti). Kupiškio augimą paskatino Daugpilio-Panevėžio-Radviliškio geležinkelis, pastatytas 1873 m. greta miesto.

XVIII a. pradžioje, Kupiškio miestelyje buvo šešios pagrindinės gatvės: Anykščių (Onyksztyńska), Budrionių (Budrewska), Karališkoji (Królewska), Kazliškio (Kozłova), Skaugų (Skowogolska), Svėdasų (Swiadoska), kuriose gyveno pagrinde žydai bei vienas kitas bajoras. XVIII a. devintojo dešimtmečio pradžioje kilus gaisrui miestelis smarkiai nukentėjo. Sudegė bažnyčia, klebonija, 5 klebonijos jurisdikos gyventojų sodybos, 8 žydų bravorai bei visa eilė miestelio gyventojų namų. Tik gatvių galuose liko skurdžių ir dvarui nieko nemokančių 15 katalikų daržininkų ir 5 žydų kampininkų trobelės.

1781 m. Kupiškio apylinkių valdytojas A. Čartoriskis Kupiškyje įsteigė lankastro sistemos mokyklą, kurioje aukštesniųjų klasių mokiniai mokė jaunesniuosius. 1823 m. pastatyta lapidinio stiliaus akmens mūro mokykla su klasicistiniais langų apvadais ir monumentaliomis puskolonėmis, išlikusi iki šių dienų (namas restauruotas, jame įkurta kraštotyros muziejus).

1842 m. Rusijos imperijoje įvedamas įstatymas dėl medicinos paslaugų teikimo, todėl miestelyje atsiranda pirmoji ligoninė. Ji veikė iki 1890 m. 1897 m. atsirado pinigų naujajai bažnyčiai (stovinčiai ir dabar), ji pradėta statyti apstatant senąją medinę. 1903 m. Naujoji bažnyčia beveik pastatyta, išardoma senoji.

1917 m. įkuriama progimnazija. Vėliau išaugusi į Vlado Rekačiaus vidurinę mokyklą, 2000 m. pervadintą į L. Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją. 1919 m. gegužės 27 d. – birželio 1 d. vyko Kupiškio kautynės, kur susitiko Panevėžio rinktinė, su bolševikais. Po atkaklios kovos miestą sugebėjo paimti už nepriklausomą Lietuvą kovojanti pusė.

1921 m. Chonelis Šmidtas, kuriam priklausė ir vienas iš keturių (išliko 3) malūnų, pradėjo tiekti miesteliui elektrą. 1931 m. pasirašoma sutartis, pagal kurią 3 km atstumu, visas miestelis turi būti aprūpintas elektra nuo saulėlydžio iki 1 val. 1941 m. liepą vokiečių okupacijos administracijos įsakymu buvo nužudyta daugiau kaip 800 miestelio gyventojų žydų. 1943 m. Kupiškio piliakalnį aprašė žymus archeologas P. Tarasenka. 1968 m. piliakalnyje atlikti žvalgomieji tyrimai. Rasta lipdytos grublėtos keramikos fragmentų.

1946 m. balandžio 24 d. įkūrus apskritį Kupiškis tapo miestu (iki tol buvo miestelis). Sovietmečiu išaugo sviesto, statybinių medžiagų gamyklos. 1968 m. gegužės 7 d. mieste iškrito vištos kiaušinio dydžio kruša. 1983 m. pastatyti kultūros namai (architektas R. Kamaitis, vitražai E. Valiūtės, keramika A. Ličkutės ir A. Lauciaus), kuriuose įsikūrė ir etnografinis liaudies teatras „Senovinės kupiškėnų vestuvės“. 1983 m. gauta 5 mln rublių statyti Kupiškio ligoninei (Krantinės 28, Kupiškis). 1984 m. buvusio Čertoriskių pradžios mokykloje leista įkurti kraštotyros muziejų. Tais pačiais 1984 metais pradėtos Kupiškio marių statybos, iškeliami gyventojai. Po dviejų metų užtvenkta Lėvens upė suformuoja marias. 1986 m. baigta statyti Kupiškio 2-oji vidurinė mokykla.

1990 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro V. Knašio įsakymu pradėta steigti Kupiškio žemės ūkio mokykla.

1997 m. patvirtintas Kupiškio herbas.

Tais pačiais 1997 metais pradėta švęsti Lingaudalos šventė, ji vyksta kas dvejus metus. Jos akcentas liaudiški motyvai: šokiai, grupės, meno parodos.

1999 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Kežmaroko miestu (Slovakija).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	Kupiškio pavieto ir seniūnijos centras
1561–1565 m.	Kupiškio valsčiaus centras
nuo 1657 m.	Kupiškio seniūnijos centras
1842–1915 m.	Kupiškio valsčiaus centras	Vilkmergės apskritis
1915–1919 m.		Kupiškio apskrities centras
1919–1946 m.		Panevėžio apskritis
1946–1950 m.		Kupiškio apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Kupiškio rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1995 m.
nuo 1995 m.	Kupiškio seniūnijos centras	Kupiškio rajono savivaldybės centras	Panevėžio apskritis

Pavadinimo kilmė

Miestas pavadintas pagal Kupos upę (kairysis Lėvens intakas), kurios žiotyse ir įsikūręs Kupiškis. Tarmiškai „kūpėti“ reiškia smarkiai bėgti, kunkuliuoti – srauninga Kupa smarkiai teka per pavasairo polaidžius.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1765 m. ir 2010 m.
1765 m.	1822 m.	1833 m.	1839 m.	1842 m.	1860 m.	1865 m.*	1892 m.	1897 m.sur.
760	5 809	1 032	759	2 715	3 200	1 617	3 752	3 742
1906 m.*	1923 m.sur.	1935 m.	1938 m.	1939 m.	1956 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1974 m.
2 000	2 672	2 924	2 830	3 296	4 127	4 127	4 787	5 300
1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	1990 m.	2000 m.	2001 m.sur.	2006 m.	2009 m.	2010 m.
6 000	6 307	8 786	9 101	9 715	8 451	8 170	7 951	8 015
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Laurynas Stuoka-Gucevičius

Žymūs žmonės

• Laurynas Stuoka-Gucevičius (krikštytas 1753 m. rugpjūčio 5 d. Palėvenės bažnyčioje – 1798 m.), architektas
• Povilas Matulionis (1860–1932), miškininkas
• Mikalina Glemžaitė (1891–1985), etnografė, pedagogė
• Kazimieras Šlapelis (1894–1983), paleontologas, vienas pirmųjų Argentinos lakūnų
• Jonas Černius (1898–1977), valstybės ir karinis veikėjas
• Aleksas Baltrūnas (1925–2001), rašytojas
• Gediminas Jokūbonis (1927–2006), skulptorius
• Danutė Eidukaitė (1929–1995), dailininkė keramikė
• Henrikas Paulauskas (1932–2006), žurnalistas, kraštotyrininkas, LTV diktorius
• Juozas Baltušis (1909-1991), liaudies rašytojas

Architektūra

Miesto planas stačiakampis, centre stovi neogotikinė dvibokštė Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1914 m.). Išlikę 2 vėjo malūnai (XIX a. pabaiga). Į šiaurę nuo miesto stūkso Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis, driekiasi Kupiškio marios.

Susisiekimas

Atstumas nuo sostinės Vilniaus yra 157 kilometrai. 1975 m. nutiestas pietinis ir vakarinis aplinkkeliai. Miesto pietuose eina geležinkelio ruožas Daugpilis – Radviliškis. Per pietinį aplinkkelį eina krašto kelias  122  Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys , per vakarinį aplinkkelį  124  Kupiškis–Vabalninkas–Biržai . Į pietus nuo miesto eina  118  Kupiškis–Utena .

Geležinkelio ruožas

Radžiūnai Kupiškis Skapiškis

Kultūra

Pastatyti paminklai architektui Laurynui Stuokai-Gucevičiui ir generolui Jonui Černiui, gausu Henriko Orakausko skulptūrų: „Kupiškėnų vestuvės“, „Avinėli, pasipurtyk“, „Merkurijus“, „Paukščiai“, fontanas „Baltų gyvybės medis“ ir kt. Yra du muziejai: etnografijos (kraštotyros) muziejus ir Povilo Matulionio namas-muziejus.

Kupiškėnų vestuvės

Legendos

Yra legenda, kad prieš Kupiškio įkūrimą gyvavo du miestai: Kupkiemis ir Levkalnis. Kupkiemis buvo įsikūręs ties Kupos upe (maždaug ties dab. kultūros namais), o Levkalnis ties Muziejaus gatve. Abu miestai plėtėsi kol galiausiai susijungė, taip ir atsirado Kupiškio miesto vardas.

Galerija

• 

  Lėvens tvenkinys

• 

  Kupos upė miesto centre

• 

  Paminklas Laurynui Stuokai-Gucevičiui, žymiam architektui, suprojektavusiam Vilniaus katedrą

• 

  Senasis paštas

• 

  Kupiškio Povilo Matulionio pagrindinė mokykla

• 

  Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija

Tarmė

Kupiškio ir jo apylinkių gyventojai šneka rytų aukštaičių kupiškėnų tarme. 2007 m. pradėtas leisti aiškinamasis „Kupiškėnų žodynas“ (autorė Klementina Vosylytė).

Miestų partnerystė

• Zgežas, Lenkija
• Rezeknė, Latvija
• Manevičiai, Ukraina
• Kežmarokas, Slovakija

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Kupiškio technologijos ir verslo mokykla
• Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija
• Kupiškio Povilo Matulionio pagrindinė mokykla
• Kupiškio Kupos pradinė mokykla
• Kupiškio muzikos mokykla
• Viešoji biblioteka

Sportas

• SC Narjanta Kupiškis (futbolas)

Literatūra

• Kupiškėnų žodynas (sud. Klementina Vosylytė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007. – ISBN 978-9955-704-45-4
  • T. 1: A-H. – Vilnius: Petro ofsetas, 2007. – 784 p. – ISBN 978-9955-704-44-7
• Kupiškis: gamtos ir istorijos puslapiai (sud. Aušra Jonušytė, Eugenija Urbonienė, Laura Guščenkaitė, Asta Redvenskienė). – Kupiškis: Kupiškio etnografinis muziejus, 2008. – 640 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9849-5-5

Nuorodos

• Kupiškis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 623 psl.
• Kupiškio istorija
• Žemėlapiai

Svarbiausios gyvenvietės Kupiškio rajone

Alizava | Antašava | Kupiškis | Noriūnai | Palėvenė | Salamiestis | Senasis Subačius | Skapiškis | Subačius | Šepeta | Šimonys

Vikižodynas