Kuršėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kuršėnai
56°0′20″N, 22°56′10″E
Valstybė:	Lietuva
Savivaldybė:	Šiaulių rajono savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}:	{{{vadovas}}}
Gyventojų (2007):	13 735
Plotas:	km²
Gyventojų tankumas:
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Kuršė́nai Kilmininkas: Kuršė́nų Naudininkas: Kuršė́nams Galininkas: Kuršė́nus Įnagininkas: Kuršė́nais Vietininkas: Kuršė́nuose

Kuršėnai – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajone, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnai turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra kaimiškosios seniūnijos centras. Miestas įsikūręs abipus Ventos prie Šiaulių-Palangos plento. Pietiniu miesto pakraščiu eina dvi geležinkelio šakos: Šiauliai-Mažeikiai ir Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys.

Venta vingiuoja Kuršėnais iš pietryčių į šiaurės vakarus. Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra parkas, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, paštas (LT-81001), L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui.Mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė,cukraus fabrikas. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus. Didžiausios miesto dalys (mikrorajonai) – Daugėliai ir Pavenčiai.

Turinys 1 Istorija 1.1 Pavadinimo kilmė 2 Švietimo ir ugdymo įstaigos 3 Žymūs žmonės 4 Seniūnija 5 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Miestas ir apylinkės įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Kuršėnai pirmą kartą minimi XII amžiuje (istorikas S. Zajančiovskis).Nuo XIV a. čia buvo DLK dvaras.1523 metai pastatyta medinė bažnyčia. 1561-1563 metais Kuršėnai jau žinomi ir kaip miestelis. 1564 metais karalius Žygimantas Augustas atidavė dvarą Despot - Zenavišam, vėliau jis atiteko Pacams, dar vėliau Gruževskiams, kurie jį valdė iki pat II pasaulinio karo. Ypač sparčiai ėmė vystytis XIX a. pabaigoje, pro Kuršėnus nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį.1824 metais pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri per I pasaulinį karą buvo sugriauta. Dabartinė pastatyta 1927-1933 m. Po II pasaulinio karo Kuršėnai 1946 m. gavo miesto teises, buvo valsčiaus, apskrities centras, iki 1962 m. – rajono centras. 1994 m. spalio 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Aišku, kad miesto vardas yra susijęs su kuršiais, tačiau nežinia, ar jis kilęs tiesiogiai nuo kuršių genties vardo, ar nuo pavardės Kuršas, Kuršys, Kuršis ar netgi Kuršėnas.

Liaudies etimologijoje pasakojama, kad kadaise pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, o atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

• L. Ivinskio gimnazija
• 2 vidurinės mokyklos:
  • Daugėlių vidurinė mokykla
  • Pavenčių vidurinė mokykla
• S. Anglickio pagrindinė mokykla
• VšĮ Kuršėnų politechnikos mokykla

[taisyti] Žymūs žmonės

• Stasys Raštikis - (1896 - 1985), Lietuvos kariuomenės vadas 1935-40, vėliau gynybos ministras.
• Laurynas Ivinskis - lietuvių rašytojas ir švietėjas.
• Vacys Reimeris - poetas, Kuršėnų miesto garbės pilietis.
• Stasys Anglickas- poetas, po Antro pasaulinio karo mokytojavęs mieste.

[taisyti] Seniūnija

Kuršėnų miesto seniūnija
Savivaldybė:	Šiaulių rajono
Administracinis centras:	Kuršėnai
Plotas:	11,92 km²
Gyventojai:	13.854 (2005 m.)
Gyventojų tankumas:	1162 žm./km²
Kaimų skaičius:	0
Seniūnas:	V. Gedmontas
Žemėlapis

Kuršėnų miestas turi atskiros seniūnijos statusą.

Šiaulių rajono seniūnijos

Bubių seniūnija | Ginkūnų seniūnija | Gruzdžių seniūnija | Kairių seniūnija | Kuršėnų kaimiškoji seniūnija | Kuršėnų miesto seniūnija | Kužių seniūnija | Meškuičių seniūnija | Raudėnų seniūnija | Šakynos seniūnija | Šiaulių kaimiškoji seniūnija

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Kuršėnai – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• Kuršėnai
• Apie Kuršėnus
• Kuršėnų nuotraukos
• Miesto seniūnija
• Keramikos muziejus

Svarbiausios gyvenvietės Šiaulių rajone

Bazilionai | Bubiai | Ginkūnai | Gruzdžiai | Kairiai | Kuršėnai | Kurtuvėnai | Kužiai | Meškuičiai | Raudėnai | Šakyna

p• a• r LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai