Kuršėnai
| Kuršėnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
 |
||||||||||||||||
  Kuršėnai
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Šiaulių apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Šiaulių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 13 372 | |||||||||||||||
| Plotas: | 11,920 km² | |||||||||||||||
| Tankumas : | 1 122 žm./km² | |||||||||||||||
| Altitudė: | 105 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-81001 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
KuršėnaiVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Kuršėnai – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajone, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnų miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos centras.
Miestas įsikūręs abipus Ventos (vingiuoja miestu iš pietryčių į šiaurės vakarus), prie kelio A11 Šiauliai–Palanga . Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys (Pavenčių stotis – į Klaipėdą, Drąsučiuose Kuršėnų stotis – į Mažeikius).
Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra parkas, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, biblioteka (nuo 1939 m.), paštas. L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui (1960 m., skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas S. Ramūnis).
Mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus. Didžiausios miesto dalys (priemiesčiai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Yra molio telkinys.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Miestas ir apylinkės įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Kuršėnai pirmą kartą minimi XII a. (istorikas S. Zajančiovskis). Nuo XIV a. čia buvo DLK dvaras. 1523 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1561–1563 m. Kuršėnai jau žinomi ir kaip miestelis. 1564 m. karalius Žygimantas Augustas atidavė dvarą Despot-Zenavišam, vėliau jis atiteko Pacams, dar vėliau Gruževskiams, kurie jį valdė iki pat II pasaulinio karo.
1824 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri per I pasaulinį karą buvo sugriauta. Kuršėnai ypač sparčiai ėmė vystytis XIX a. pabaigoje, pro miestą nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. Kuršėnuose 1919 m. liepos 26 d. pasirodė pirmasis Lietuvoje bermontininkų būrys. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
Mieste veikė Pavenčių cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas, „Jiesios“ keramikos gamyklos cechas. 1994 m. spalio 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas Kuršėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XVI a. | Kuršėnų valsčiaus centras | ||
| XX a. pradžia | |||
| 1915–1919 m. | ? | Kuršėnų apskrities centras | |
| 1919–1947 m. | Kuršėnų valsčiaus centras | Šiaulių apskritis | |
| 1947–1950 m. | apskrities pavaldumo miestas, Kuršėnų valsčiaus centras | Kuršėnų apskrities centras | |
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Kuršėnų rajono centras | Šiaulių sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Kuršėnų apylinkės centras | Šiaulių rajonas | |
| nuo 1995 m. | Kuršėnų miesto seniūnija, Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos centras | Šiaulių rajono savivaldybė | Šiaulių apskritis |
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Aišku, kad miesto vardas yra susijęs su kuršiais, tačiau nežinia, ar jis kilęs tiesiogiai nuo kuršių genties vardo, ar nuo pavardės Kuršas, Kuršys, Kuršis ar netgi Kuršėnas.
Liaudies etimologijoje pasakojama, kad kadaise pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, o atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“
Švietimo ir ugdymo įstaigos [taisyti]
- Lauryno Ivinskio gimnazija
- Pavenčių vidurinė mokykla
- Daugėlių pagrindinė mokykla
- Stasio Anglickio pagrindinė mokykla
- Kuršėnų politechnikos mokykla
Sportas [taisyti]
Futbolas [taisyti]
Krepšinis [taisyti]
Gyventojai [taisyti]
 |
||||||||
| 1823 m. | 1865 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1966 m.[3] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 200 | 260 | 3 200 | 2 900 | 3 800 | 9 100 | 10 600 | ||
| 1970 m.sur. | 1974 m.[4] | 1976 m.[5] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2010 m. | ||
| 11 588 | 12 600 | 13 100 | 13 223 | 14 796 | 14 197 | 13 372 | ||
|
||||||||
|
||||||||
Žymūs žmonės [taisyti]
- Stasys Raštikis (1896–1985), Lietuvos kariuomenės vadas, gynybos ministras.
- Vacys Reimeris (g. 1921 m.), poetas, Kuršėnų miesto garbės pilietis.
- Deividas Česnauskis (g. 1981), futbolo žaidėjas.
Miestų partnerystė [taisyti]
Išnašos [taisyti]
- ↑ Куршаны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 44 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Куршаны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 874 psl. (rus.)
- ↑ Kuršėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 262 psl.
- ↑ Kuršėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 279 psl.
- ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Kuršėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 448-449 psl.
Literatūra [taisyti]
- Kuršėnų enciklopedija (sud. Vytautas Kirkutis, Stasys Lipskis). – Vilnius: Žuvėdra, 2005. – 312 p.: iliustr. – ISBN 9986-500-99-0
- Kuršėnų miesto žydų istorija (sud. Rolandas Tamošaitis, Jonas Kiriliauskas). – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2007. – 106 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-38-769-5
- Kuršėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 453 psl.
Nuorodos [taisyti]
Bazilionai | Bubiai | Ginkūnai | Gruzdžiai | Kairiai | Kuršėnai | Kurtuvėnai | Kužiai | Meškuičiai | Raudėnai | Šakyna | Vijoliai
