Kuršėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kuršėnai
   Kursenai COA.gif   
Kuršėnai 2.jpg
Kuršėnų panorama

Kuršėnai
56°0′20″N 22°56′10″E / 56.00556°N 22.93611°E / 56.00556; 22.93611 (Kuršėnai)Koordinatės: 56°0′20″N 22°56′10″E / 56.00556°N 22.93611°E / 56.00556; 22.93611 (Kuršėnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Šiaulių rajono savivaldybė
Gyventojų (2011): 11 963
Plotas: 11,920 km²
Tankumas (2011): 1 004 žm./km²
Altitudė: 105 m
Pašto kodas: LT-81001
Commons-logo.svg Vikiteka: KuršėnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kuršė́nai
Kilmininkas: Kuršė́nų
Naudininkas: Kuršė́nams
Galininkas: Kuršė́nus
Įnagininkas: Kuršė́nais
Vietininkas: Kuršė́nuose

Kuršėnai (žem. Koršienā) – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajone, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnų miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos centras.

Miestas įsikūręs abipus Ventos (vingiuoja miestu iš pietryčių į šiaurės vakarus), prie kelio  A11  ŠiauliaiPalanga . Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys (Pavenčių stotis – į Klaipėdą, Drąsučiuose Kuršėnų stotis – į Mažeikius).

Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra parkas, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, biblioteka (nuo 1939 m.), paštas. L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui (1960 m., skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas S. Ramūnis).

Mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus. Didžiausios miesto dalys (priemiesčiai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Yra molio telkinys.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas ir apylinkės įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Kuršėnai pirmą kartą minimi XII a. (istorikas S. Zajančiovskis). Nuo XIV a. čia buvo DLK dvaras. 1523 m. pastatyta medinė bažnyčia. 15611563 m. Kuršėnai jau žinomi ir kaip miestelis. 1564 m. karalius Žygimantas Augustas atidavė dvarą Despot-Zenavičiams, vėliau jis atiteko Pacams, dar vėliau Gruževskiams, kurie jį valdė iki pat II pasaulinio karo.

1824 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri per I pasaulinį karą buvo sugriauta. Kuršėnai ypač sparčiai ėmė vystytis XIX a. pabaigoje, pro miestą nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. Kuršėnuose 1919 m. liepos 26 d. pasirodė pirmasis Lietuvoje bermontininkų būrys. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.

Mieste veikė Pavenčių cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas, „Jiesios“ keramikos gamyklos cechas. 1994 m. spalio 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas Kuršėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Kuršėnų valsčiaus centras
XX a. pradžia
19151919 m.  ? Kuršėnų apskrities centras
19191947 m. Kuršėnų valsčiaus centras Šiaulių apskritis
19471950 m. apskrities pavaldumo miestas, Kuršėnų valsčiaus centras Kuršėnų apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Kuršėnų rajono centras Šiaulių sritis
19531962 m.
19621995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kuršėnų apylinkės centras Šiaulių rajonas
nuo 1995 m. Kuršėnų miesto seniūnija, Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos centras Šiaulių rajono savivaldybė Šiaulių apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Aišku, kad miesto vardas yra susijęs su kuršiais, tačiau nežinia, ar jis kilęs tiesiogiai nuo kuršių genties vardo, ar nuo pavardės Kuršas, Kuršys, Kuršis ar netgi Kuršėnas.

Liaudies etimologijoje pasakojama, kad kadaise pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, o atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Krepšinis[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m.
1823 m. 1865 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur. 1966 m.[3]
200 260 3 200 2 900 3 800 9 100 10 600
1970 m.sur. 1974 m.[4] 1976 m.[5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
11 588 12 600 13 100 13 223 14 796 14 197 11 963
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 11 963 žmonės: [6]

2001 m. gyveno 14 197 žmonės: [7]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Куршаны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 44 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Куршаны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 874 psl. (rus.)
  3. Kuršėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 262 psl.
  4. Kuršėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 279 psl.
  5. Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Kuršėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 448-449 psl.
  6. 2011 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kuršėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 453 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]