Vilkaviškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vilkaviškis
   Vilkaviškis CoA.svg   
Vilkaviskis basanavicius.JPG
Vilkaviškio centrinė J. Basanavičiaus aikštė

Vilkaviškis
54°38′50″N 23°2′10″E / 54.64722°N 23.03611°E / 54.64722; 23.03611 (Vilkaviškis)Koordinatės: 54°38′50″N 23°2′10″E / 54.64722°N 23.03611°E / 54.64722; 23.03611 (Vilkaviškis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Vilkaviškio rajono savivaldybė
Meras: Algirdas Neiberka[1]
Gyventojų (2011): 11 547
Plotas: 7,53 km²
Tankumas (2011): 1 533 žm./km²
Altitudė: 73 m
Pašto kodas: LT-70001
Tinklalapis: Vilkaviskis.lt
Commons-logo.svg Vikiteka: VilkaviškisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Vilkavìškis
Kilmininkas: Vilkavìškio
Naudininkas: Vilkavìškiui
Galininkas: Vilkavìškį
Įnagininkas: Vilkaviškiù
Vietininkas: Vilkavìškyje

Vilkaviškis – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 23 km į šiaurės vakarus nuo Marijampolės. Vilkaviškio rajono savivaldybės centras, Vilkaviškio miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos, vadinamos Šeimenos seniūnija, centras. Vakaruose už miesto telkšo Paežerių ežeras.

Vilkaviškis, 1916 m. atvirutė

Vilkaviškis yra tarp Šeimenos ir Vilkaujos upių santakos. Mieste yra Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra (pastatyta 1881 m. prie vietos, kur Šeimenon įteka Vilkauja), Vilkaviškio Šv. Kryžiaus bažnyčia, krašto muziejus, kultūros centras, paštas (LT-70001), savivaldybė, rajono ligoninė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Iki viduramžių pabaigos miesto apylinkės įėjo į jotvingių genties gyvenamos teritorijos ribas. Gyvenvietė kaip Prienų (Birštono) girios kaimelis XVI a. pradžioje įsikūrė prie Kauno-Prūsijos kelio. 1545 m. karalienė Bona Sforza skyrė stataus miško dalį žydų sinagogai statyti, o 1561 m. karalienė viename rašte minėdama Paširvinčio (Alvito) parapijos ribas, pamini ir Vilkaviškį. Prienų seniūnas Steponas Pacas 1620 m. jame pastatydino pirmąją Vilkaviškio bažnyčią. 1660 m. Jonas Kazimieras suteikė Magdeburgo teises. 1623 m. balandžio 20 d. Zigmanto III Vazos konfirmacinėje privilegijoje sakoma, kad Vilkaviškio bažnyčią pastatė LDK raštininkas, Prienų ir Birštono valdytojas, Birštono girios administratorius Steponas Pacas su žmona Ona Rudaminaite netoli Prūsijos sienos prie kaimelio vardu Vilkaviškis, kad plistų katalikų tikėjimas, nes ten dar buvo laikomasi pagoniškų papročių. Bažnyčios išlaikymui valdovas paskyrė Šelmų (Szelmy) kaimą su 10 valakų žemės, taip pat Mekšrinio ežerą, patvirtino sklypus bažnyčiai ir klebonijai, taip pat kasmet po 6 grašius iš kiekvienos sodybos. 1791 m. gruodžio 9 d. Stanislovas Augustas atnaujino miesto teises ir patvirtino herbą. 1812 m. birželio 21 d. Vilkaviškį užėmė Napoleono armija, birželio 21 d. Napoleonas Vilkaviškyje paskelbė atsišaukimą, kuriame pirmą kartą Rusiją pavadino priešu, t. y. faktiškai paskelbė karą (B. Dundulis).

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Kalbininkas Aleksandras Vanagas spėjo, kad „miesto vardas yra priesagos -iškis vedinys iš upės, prie kurios įsikūręs miestas, vardo Vilkauja. Pirmesnė miesto vardo lytis buvo Vilkaujiškis, vėliau virtusi patogesniu ištarti variantu Vilkaviškis“.

Seniūnijos perleidimas[taisyti | redaguoti kodą]

1633 m. birželio 18 d. Vladislovas IV leido Steponui Pacui perleisti Vilkaviškio seniūniją sūnui Kristupui (nors tada turėjo 12 metų). 1655 m. spalio 13 d. Vilkaviškio girininkiją iš Magnuso de la Gardie gavo amžinai Jonas Mieženskis (Mierzenski), Jonušo ir Boguslavo Radvilų šalininkas.

Tuo tarpu Kristupas Pacas buvo Jono Kazimiero šalininkas. 1656 m. rugpjūčio 16 d. tapo pakancleriu, 1658 m. kovo 2 d. kancleriu, buvo vienas iš taikos traktato, Olivoje pasirašyto su švedais 1660 m. gegužės 3 d., kūrėjų. Galimas daiktas, kad pasibaigus karui su švedais, norėdamas greičiau atkurti po karo sunykusį miestelį, Kristupas Pacas 1660 m. iš valdovo Jono Kazimiero išrūpino Magdeburgo teisių privilegiją.

1674 m. Vilkaviškio administratoriumi tapo Steponas Pranciškus Medekša. 1680 m. spalio 14 d. S. P. Medekša buvo įvestas į 4 namus Vilkaviškyje, pirktus iš įvairių asmenų. 1684 m. sausio 17 d. Vilkaviškio magistratas sutiko nesikišti į S. P. Medekšos sklypą Virbalio gatvėje. 1685 m. sausio 11 d. Jonas III Sobieskis, tarpininkaujant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui ir Vilkaviškio seniūnui Kristupui Pacui, patvirtino 4 namus su sklypais Kauno žemės teismo pateisėjui S. P. Medekšai ir juos išlaisvino nuo kariuomenės apsistojimo. Juose jam buvo leista laikyti neapmokestinamas smukles ir bravorus, statyboms ir kurui naudotis Vilkaviškio giria.

Tą pačią dieną tuometinio Vilkaviškio seniūnijos administratoriaus bei valdovo stalo dvaro Alytaus viceekonomo S. P. Medekšos buvo surašyti ir valsčiaus nuostatai, kuriuos jau po seniūno K. Paco mirties, 1685 m. vasario 14 d. patvirtino Jonas III Sobieskis. Deja, patys nuostatai į Lietuvos Metriką neįrašyti, yra tik tų nuostatų patvirtinimas. S. P. Medekšai buvo išduoti 4 išrašai, kurie netrukus, 1686 m. sausio 22 d., buvo įrašyti į Kauno žemės teismo knygas.

Žydai[taisyti | redaguoti kodą]

Vilkaviškis, Žydų Sinagoga

1679 m. balandžio 7 d. Jonas III Sobieskis, Ponų Tarybai tarpininkaujant ir Vilkaviškio žydų vardu prašant atstovams Markui Hercikovičiui ir Bernotui Jakubovičiui, žydams išdavė privilegiją, kurioje sakoma, kad naujai apgyvendinamame (vadinasi, Vilkaviškiui neseniai buvo suteiktos miesto teisės) Kauno pavieto Vilkaviškio mieste, įkurtame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Paco jo tuo metu valdomoje Vilkaviškio seniūnijoje, yra apsigyvenę nemažai žydų, kurie vadovaujasi 1645 m. gruodžio 31 d. Vladislovo IV privilegija visiems LDK žydams bei Jono Kazimiero 1648 m. vasario 17 d. karūnavimo seime patvirtinta privilegija.

XIX–XX a.[taisyti | redaguoti kodą]

XIX a. – XX a. aikštė – miesto turgus, buvo juostas gausiausio Vilkaviškio miesto gyventojų sluoksnio – žydų (prekybininkų, amatininkų, bankininkų, pačių veikliausių miestiečių) gyvenamųjų namų, parduotuvių, šventyklų, netoli aikštės stovėjo viena seniausių ir gražiausių Lietuvoje medinių sinagogų, statyta daugiau kaip prieš 400 metų. 1861 m. nutiestas geležinkelis KaunasVirbalis. XIX a. Vilkaviškyje kasmet vykdavo 5 dideli prekymečiai.

1932 m. Vilkaviškiui suteiktos II eilės miesto, 1935 m. – I eilės miesto teisės.

II pasaulinis karas[taisyti | redaguoti kodą]

Vokiečių karininkai prie Vilkaviškio 1944 m.
Vokiečių kariai prie įvažiavimo į Vilkaviškį 1944 m. rugpjūtį

1940 m. birželio 15 d. okupavę Lietuvą, rusai Vilkaviškyje nacionalizavo privačias ligonines, fabrikėlius, dirbtuves, knygynus ir kitas įmones. Likviduotas Vilkaviškio dvaras. Vilkaviškis, kaip pasienio miestas, buvo prikimštas rusų kariuomenės. 1941 m. birželio 13–15 d. gyvuliniuose vagonuose iš Vilkaviškio apskrities į Sibirą buvo išvežta 569 žmonės.

1941 m. birželio 22 d. 7 valandą ryte vokiečių kariuomenės lėktuvai bombardavo miestą. Apie 11 val. mieste pasirodė pirmieji vokiečių kariai. Jie užėmė įstaigas, į nelaisvę paėmė visus uniformuotus tarnautojus. 1944 m., traukiantis vokiečiams, Vilkaviškyje vyko aršūs mūšiai. Liepos 31 d. į miestą ėmė veržtis tarybiniai tankai. Miestas keletą kartų ėjo iš rankų į rankas, galiausiai rugpjūčio 2 d. į Vilkaviškį įžengė 3-ojo Baltarusijos fronto kariuomenė.

Karas kraupiai nusiaubė Vilkaviškį. Mieste tvyrojo ištisi griuvėsiai. Jeigu iki karo mieste buvo 800 namų, 1944 metais liko tik 48 nenukentėję pastatai. Per pokario trėmimus iš apskrities (vėliau rajono) į tremtį buvo išvežta: 1948 m. – 1205, 1949 m. – 613, 1951 m. – 463 gyventojai.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatyti siuvimo, konservų fabrikai, „Pasagos“ metalo dirbinių gamykla.

1996 m. patvirtintas dabartinis Vilkaviškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII a. pabaiga Vilkaviškio valsčiaus centras
XVIII a. pabaiga Kalvarijos apskritis
18671950 m. Vilkaviškio apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Šeimenos apylinkės centras Vilkaviškio rajono centras Kauno sritis
19531995 m.
1995 Vilkaviškio miesto seniūnija ir Šeimenos seniūnijos centras Vilkaviškio rajono savivaldybės centras Marijampolės apskritis


Architektūra ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

S. Nėries gatvė
Vinco Kudirkos paminklas
Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra
Šeimenos upė prie Vilkaviškio bažnyčios

Viešbučiai ir kempingai[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Širvintos“ viešbutis – J. Basanavičiaus a. 5, Vilkaviškis
  • „Pušelė“, kempingas – Žirgėnų k., Vištyčio sen.
  • „Viktorija“, kempingas – Čižiškių k., Vištyčio sen.

Kavinės ir restoranai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kavinė „Pegasas“
  • Kavinė „Arka“
  • Kavinė „Du gaideliai“
  • Kavinė „Kapčius“

Pramogos[taisyti | redaguoti kodą]

Kolektyvai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Folkloro ansamblis „Sudūviai“
  • Folkloro ansamblis „Lankupa“
  • Liaudiška kapela „Vingis”
  • Moterų vokalinis ansamblis „Svaja“
  • Lengvosios muzikos ansamblis „Gama“
  • Pop grupė „Karklinukės“
  • Mišrus kamerinis choras „Uosija”
  • Satyros ir humoro grupė „Dagys”
  • Satyros ir humoro grupė „Dagiukai”
  • Suagusiųjų sportinių šokių kolektyvas „Juventa”
  • Liaudiškų šokių kolektyvas „Lelija”
  • VJC popchoras „Abėcėlė“

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1798 m. ir 2011 m.
1798 m. 1800 m. 1820 m. 1827 m. 1857 m. 1892 m.*[2] 1897 m.sur.
2 077 1 804 2 563 2 889 5 503 7 307 5 788
1923 m.sur. 1931 m. 1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[3] 1976 m.[4][5] 1979 m.sur.
7 263 7 571 8 733 5 072 8 452 11 300 11 836
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - - - -
13 829 13 283 11 547 - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Prieaugis[taisyti | redaguoti kodą]

Natūralaus gyventojų prieaugio raida tarp 2002 m. ir 2009 m.
2002 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Gimė 127 58 54 182
Mirė 133 97 73 231
Prieaugis -6 -39 -19 -49


Migruojančių žmonių prieaugio raida tarp 2002 m. ir 2009 m.
2002 m. 2008 m. 2009 m.
Atvažiavo 165 116 403
Išvažiavo 194 147 464
Prieaugis -29 -31 -61

Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 11 547 žmonės:[6]

2001 m. gyveno 13 283 žmonės:[7]

1923 m. gyveno 7 263 žmonės:[8]

1897 m. gyveno 5 788 žmonės:[9]

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilkaviškyje, Vienybės g. 52, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas.
  • Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilkaviškyje, Vienybės g. 1, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas.
  • Vilkaviškio pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilkaviškio raj. Vilkaviškyje, J. Basanavičiaus g. 17, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba.
  • Vilkaviškio pradinė mokykla
  • Yra 3 vaikų lopšeliai, darželiai.
  • 3 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos
  • Vilkaviškio viešoji biblioteka.

2001 m. gyventojų surašymo duomenimis tik 5,9 proc. Vilkaviškio r. savivaldybės gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Tai yra mažiau nei vidutiniškai Marijampolės apskrityje (7,4 proc.) ir 2,3 karto mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje (13,3 proc.). Didelė savivaldybės gyventojų dalis (28,1 proc.) turi tik pradinį išsilavinimą, tai gerokai daugiau nei vidutiniškai apskrityje (25,9 proc.) ar Lietuvoje (21,9 proc.).

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Dirbtinės dangos sporto aikštelė prie „Aušros“ gimnazijos

Sporto klubai:

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vilkaviškis turi dvi stotis:

  • Geležinkelio stotis – Didžiųjų Šelvių k., Vilkaviškis
  • Autobusų stotis – Vytauto g. 103, Vilkaviškis

Keliai[taisyti | redaguoti kodą]

Vilkaviškio pagrindiniai keliai.

Magistralinis kelias piečiau miesto:

Krašto keliai:

Rajoniniai keliai:

Atstumai[taisyti | redaguoti kodą]

Atstumai nuo kitų Lietuvos miestų keliais į Vilkaviškį:

Geležinkelis[taisyti | redaguoti kodą]

Vilkaviškio geležinkelio stotis

Smulki geležinkelio stotis, aptarnaujanti už keturių kilometrų esantį Vilkaviškio miestą. Stotyje po penkis kartus į dieną sustoja keleiviniai traukiniai, važiuojantys maršrutais Kaunas – Kazlų Rūda – Kybartai ir Kybartai – Kazlų Rūda – Kaunas.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Vilkaviškis


Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.vilkaviskis.lt/go.php/lit/Meras/604
  2. 2,0 2,1 Волковышки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 7 (13) : Волапюк — Выговские. С.-Петербургъ, 1892., 39 psl. (rus.)
  3. Vilkaviškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 756 psl.
  4. Vilkaviškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 251 psl.
  5. Vilkaviškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 522 psl.
  6. 2011 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys
  8. 1923 m. surašymo duomenys
  9. 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Svarbiausios gyvenvietės Vilkaviškio rajone

Alvitas · Bartninkai · Gižai · Gražiškiai · Keturvalakiai · Kybartai · Klausučiai · Pajevonys · Pilviškiai · Vilkaviškis · Virbalis · Vištytis