Prūsija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vokietijos istorinis regionas:
Preußen
Šalis: Kaliningradas, Varmijos mozūrų v., Klaipėdos a.
Herbas: Wappen Preußen.png
Tautos: prūsai > vokiečiai / lietuvininkai > rusai / lenkai
Valstybės: Prūsijos kng., Prūsijos karalystė
Miestai: Karaliaučius
[[Vaizdas:
Prūsų žemės
|none|250px|]]

Prūsija (prūsiškai Prūsa, vok. Preußen, lenk. Prusy) – istorinis Europos regionas, esantis į pietvakarius nuo Lietuvos. Šiuo metu jo šiaurinę dalį valdo Rusija (Kaliningrado sritis) ir Lietuva (Klaipėdos kraštas), pietinė dalis priklauso Lenkijai.

Šiuo terminu taip pat įvardijamos kelios nebeegzistuojančios istorinės valstybės, pirmiausia Prūsijos kunigaikštystė ir Prūsijos karalystė, susiję su regionu, ir kelis šimtmečius dariusios didelę įtaką Vokietijos ir visos Europos istorijai.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Prūsijos regionas užėmė teritoriją, šiuo metu padalintą tarp trijų valstybių. Šiaurėje jis buvo ribojamas Baltijos jūros, ir krantas čia yra labai sudėtingas, turi keletą didelių lagūnų (Kuršių marios, Aistmarės), nerijų. Rytuose Prūsija ribojosi su Lietuva, pietuose – su Mazovija, pietryčiuose – su Palenke, o vakaruose – su Pomerelija (nuo kurios skyrė Vysla). Pastarasis, dar vadinamas Vakarų Prūsija, gali būti laikoma išplėstinio Prūsijos regiono dalimi.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Prūsijos istorija.

Regionas patyrė labai sudėtingą istoriją, čia du kartus visiškai keitėsi etninė sudėtis.

Senovės Prūsija[taisyti | redaguoti kodą]

Vokiečių ordino plėtra iki 1250 m.
Pagrindinis straipsnis – Prūsai.

Senovės Prūsija (vok. Altpreußen, lietuviškai dar vadinama Prūsa) – baltiškos prūsų tautos gyventa teritorija pietryčių Pabaltijyje, tarp Vyslos ir Nemuno upių. Čia konsolidavosi ankstyvosios gentinės žemės. XIII a. Kryžiaus žygių į Prūsiją metu šią teritoriją nukariavo Vokiečių ordinas, krašte įvesta krikščionybė.

Vokiečių valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Vokiečių ordino plėtra 1309 – 1410 m.

Nuo XIII a. regione viešpatavo Vokiečių ordinas, kuris padarė Prūsiją savo politiniu ir kultūriniu centru. Be Ordino paskiras teritorijas valdė keturios nuo ordino nepriklausomos vyskupijos: Kulmo, Sembos, Varmijos ir Pamedės.

Nuo XIII a. kraštas buvo germanizuojamas, krikščioninamas vietiniai prūsai maišėsi su atsikėlėliais, nyko jų kalba. Tuo pat metu iš rytų vyko ir krašto lituanizacija – iš LDK kėlėsi etniniai lietuviai, kurie apgyvendino rytines regiono dalis, ir dar tapo žinomi kaip lietuvininkai. Jų gyvenama etninė teritorija vadinama Mažoji Lietuva.

Ekonomiškai kraštas įtrauktas į Baltijos jūros prekybinį tinklą – išdygo stiprūs prekybiniai miestai, susijungę į Hanzos lygą. Vokiečių ordinas kovojo su rytuose buvusia LDK, taip pat plėtė teritorijas į vakarus, į buvusių pagonių kašubų žemes Pomerelijoje (1466 m. šis regionas atiteko Lenkijos karalystei ir buvo vadinamas Karališkaisiais Prūsais (vok. Königlich Preussen, lenk. Prusy Królewskie).

Ordinui silpstant, likusios jo teritorijos buvo sekuliarizuotos. 1525 m. buvusių Vokiečių ordino valdų Prūsijoje vietoje sukurta Prūsijos hercogystė. Ji formaliai egzistavo iki 1701 m., nors jau 1618 m. asmenine unija susijungė su Brandenburgo markgrafyste (pastaroji įkurta 1157 m., nuo 1415 m. markgrafystėje valdė Hohenzollernų dinastija), ir buvo žinoma kaip Brandenburgas-Prūsija.

Prūsijos karalystė, įkurta 1701 m. buvusių Hohenzollernų valdų pagrindu XVIII a. buvo didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje. Prūsijos regionas joje apėmė tik labai nedidelę, pačią ryčiausią dalį (įgavusią pavadinimą Rytų Prūsija). Nepaisant to, visa karalystė buvo žinoma būtent šiuo pavadinimu.

XIX a. viduryje Prūsijos karalystės pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas. Po suvienijimo 1871 m. Prūsijos karalystė tapo Vokiečių imperatoriškojo reicho autonomine dalimi, turėjusia savą vyriausybę, parlamentą ir vietinius įstatymus. Tuo metu Prūsijos regionas buvo vadinamas Prūsijos provincija ir buvo Prūsijos karalystės sudedamoji dalis (provincija egzistavo 18291878 m., kai Rytų Prūsijos ir Vakarų Prūsijos provincijos buvo sujungtos į vieną).

XX amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kaliningrado sritis.
Rytų Prūsijos provincija tarpukaryje

Po monarchijos žlugimo Vokietijoje 1918 m. Rytų Prūsija (Prūsijos regionas) išliko autonominė sudėtinė Vokietijos dalis. 1920 m. nuo regiono atskirtos šiauriausios teritorijos (vadinamasis Klaipėdos kraštas), kurios atiduotos Lietuvai. Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių nutarimu 1947 m. vasario 25 d. (kaip esą „vokiškojo militarizmo židinys“), regionas atimtas iš Vokietijos ir padalintas dviem karą laimėjusioms valstybėms. Šiaurinė regiono dalis atiteko Rusijai, kur suformuota Kaliningrado sritis, o pietinė regiono dalis atiteko Lenkijai.

Po to dar kartą visiškai pasikeitė etninė krašto sudėtis. Baltijos vokiečiai masiškai migravo į Vokietiją, o vietoj jų regioną apgyvendino rusai (Kaliningrado srityje) ir lenkai (Lenkijoje).

Vikiteka