Bychovco kronika
Bychovco kronika, arba Lietuvos metraštis – Lietuvos metraščių Plačiojo sąvado plačiausias variantas.
Kilmė ir pavadinimas [taisyti]
Manoma, XVI a. trečiame dešimtmetyje parašyta Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio ar, R. Jaso nuomone – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kanclerio Alberto Goštauto iniciatyva. Bychovco kronikos nuorašą XIX a. pirmoje pusėje turėjo Valkavisko apskrities teisėjas Aleksandras Bychovcas; tad kronika pavadinta jo vardu.
Tekstas [taisyti]
Kunigaikščių genealogija ir valdymo istorija išdėstyta nuo tik iš legendų žinomo romėnų kunigaikščio Palemono (V a.) iki Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro valdymo pabaigos 1506 m. Įvykių iki 1446 m. aprašymas paimtas iš Lietuvos metraščių Trumpojo ir Platesniojo sąvadų, jų tekstas vietomis perredaguotas ir papildytas naujais faktais. 1446–1506 m. įvykių aprašymas originalus. Patikimiausių žinių yra nuo XV a. pabaigos. Kronika naudojosi Motiejus Strijkovskis.
Išspausdinta 1846 m. T. Narbuto rūpesčiu. Po jo mirties 1864 m. rankraštis dingo. 1971 m. išleista lietuvių kalba „Lietuvos metraščio“ pavadinimu. Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kanceliarinės slavų kalbos išvertė ir komentarus parašė Rimantas Jasas.[1]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Mečislovas Jučas. Bychovco kronika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 163 psl.
