Šeduva
| Šeduva | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
 |
||||||||||||||||
  Šeduva
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Šiaulių apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Radviliškio rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 3 115 | |||||||||||||||
| Altitudė: | 87 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-82007 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
ŠeduvaVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Šeduva – miestas Radviliškio rajone, 18 km į rytus nuo Radviliškio, Šeduvos kalvagūbryje (115–125 m virš jūros lygio). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Centro ir Gimnazijos). Urbanistikos paminklas.
Mieste yra Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1649 m.), Šeduvos gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), mokykla-darželis, globos namai, kraštotyros muziejus, kultūros namai, paštas.
Netoli miesto yra Šeduvos viensėdis.
|
|
Turinys |
Istorija [taisyti]
Gyvenvietė yra minima nuo 1529 m., kai buvo įkurta Šeduvos bažnyčia. 1542 m. jau vadinama miestu. 1654 m. birželio 25 d. gavo Magdeburgo teises. Miestui buvo suteikta savivalda su burmistro ir tarėjo bei vaito ir skolininkų teismais. Buvo suteiktas Šeduvos herbas. 1775 m. seniūnija kartu su miestu padovanota kunigaikščiui Stanislovui Poniatovskiui. Po 1776 m., panaikinus mažesnių miestelių Magdeburgo teises, 1779 m. kunigaikštis su miestiečiais pasirašė sutartį, kuria Šeduvai buvo palikta savivalda.
Miestas dažnai degė (1678 m., 1795 m., 1798 m.). Po 1795 m. gaisro buvo išleista speciali instrukcija, kurioje nurodyta, kad naujai planuojant sklypus, reikia kiek ištiesinti senąsias posesijas taip, kad nebūtų pažeistos turgaus aikštės ir gatvių linijos. Buvo uždrausta statyti namus be kaminų. Gyvenamųjų namų fasadai turėjo būti atsukti į turgaus ar gatvės pusę. Miestelėnai, kurie neišgalėjo prie turgaus aukštės statyti geresnių namų, privalėjo savo sklypus parduoti. Iki baudžiavos panaikinimo Šeduva buvo vienintelis Lietuvos miestelis, išsikovojęs miesto teises ir pagal įstatymus prilygstąs apskrities miestams.
1789 m. Šeduvos dvarą nusipirko baronai fon Ropai, valdę jį iki Antrojo pasaulinio karo.
Po 1863 m. sukilimo numalšinimo rotušėje buvo įkurta stačiatikių cerkvė. 1870 m. cerkvę nutarta statyti aikštės viduryje (architektas U. Golinevičius). 1879 m. ji pastatyta miesto centrinėje aikštėje vietoj ten stovėjusio jubiliejinio paminklo, skirto Romos popiežiaus nuncijaus atvykimui pažymėti. 1934 m. cerkvė buvo nugriauta.
Mieste vystėsi pramonė ir plėtėsi prekyba. Pagrindinės prekės buvo grūdai, linai, sėmenys, kiaulės ir žąsys; vykdavo arklių turgus. Buvo gausybė užvažiuojamųjų kiemų. 1871–1873 m., nutiesus Radviliškio–Daugpilio geležinkelį, pagrindine prekių ir keleivių pervežimo bei pašto ryšių linija tapo geležinkelis. XIX a. pabaigoje Šeduvoje, be malūnų, dar buvo statomi sandėliai. Apie 12 to meto pirklių turėjo antros gildijos pažymėjimus. 1897 m. žydai Šeduvoje sudarė 61 % gyventojų ir vyravo beveik visose ūkinės veiklos srityse.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė gamybinių įmonių kombinatas, siuvimo fabrikas, tarybinis ūkis-technikumas Raudondvario dvare.
1994 m. patvirtintas dabartinis Šeduvos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIX a. pabaiga | ? | Šiaulių apskritis (kairysis Niauduvos upės krantas; didžioji miesto dalis), Panevėžio apskritis (dešinysis Niauduvos upės krantas; mažoji miesto dalis) |
|
| 1915–1916 m. | ? | Šeduvos apskrities centras | |
| 1919–1947 m. | Šeduvos valsčiaus centras | Panevėžio apskritis | |
| 1947–1950 m. | Radviliškio apskritis | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Šeduvos rajono centras | Šiaulių sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1994 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Šeduvos apylinkės centras | Radviliškio rajonas | |
| 1994–2009 m. | Šeduvos miesto seniūnija ir Šeduvos seniūnijos centras | Radviliškio rajono savivaldybė | Šiaulių apskritis |
| 2009– | Šeduvos miesto seniūnijos centras | ||
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Pirmą kartą Šeduvos vardas (suvokietintas) užtinkamas 1378 m. Livonijos riterių žygių į Lietuvą aprašyme. Vilhelmo von Frimerskeimo žygio metu Šeduva pavadinta Sandeniskes. XVI a. Šeduvą žmonės vadino Šiauduva (miestas įsikūręs pie upelio Niauduva). M. Valančius miesto pavadinimą rašė Szaduwa, XIX a. pab. vadinamas gorod Šaduva. A. Vaičius 1905 m. Vilniaus žiniose miestą vadina Šėduva, o P. Butkus 1908 m. – Šeduva. [3]
Manoma, kad miesto vardas yra asmenvardinės kilmės, prie pavardės Šedas (ar Šedis, Šedys) arba Šadas (ar Šadys, Šadis) pridedant slavišką priesagą -ava, kuri ilgainiui buvo sulietuvinta ir tapo -uva (etimologiškai būdinga visų pirma baltiškos kilmės vietovardžiams). Tarpinės pavadinimo formos buvo Šadava ir Šedava.
Viduramžiais miestas vadintas Šauduva, Šiauduva.
Kultūra [taisyti]
Pats seniausias XVII a. objektas ir kultūros vertybė yra Šeduvos Romos katalikų bažnyčia (ATV579). Šeduvos kultūros namų folkloro ansamblis „Šeduva“ 2005 m. pelnė „Aukso paukštės“ geriausio kaimo folkloro ansamblio vardą. Įspūdinga aplinka pasižymi Šeduvos malūnas (1967 m. įrengta pakelės užeiga „Užuovėja“) – dabar modernūs svečių namai, kavinė su tradicine lietuvių virtuve, galima pajodinėti žirgais.
Gyventojai [taisyti]
 |
|||||||||
| 1880 m.[2] | 1902 m.[1] | 1923 m.sur. | 1970 m.sur.[4] | 1976 m.[5] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 3 783 | 4 537 | 3 186 | 3 309 | 3 500 | 3 347 | 3 584 | 3 400 | ||
|
|||||||||
Žymūs žmonės [taisyti]
- Vytautas Vazalinskas (1910–1984 m.), agronomas.
- Prof. Pranas Kūris (1938 m.), teisininkas.
- Antanas Gravrogkas (1880 m.), inžinierius mechanikas, siaurojo geležinkelio direktorius.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ 1,0 1,1 Шадово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 94 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Шадовъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 753 psl. (rus.)
- ↑ Antanas Bukauskas, Trumpa Šeduvos miesto istorija, Utena: Utenos spaustuvė, 1992 m.
- ↑ Šeduva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 376 psl.
- ↑ Šeduva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 164 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Šeduva. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 603 psl.
- Apie seniūniją
- Apie Šiaulių apskrities miestus ir miestelius
- Šeduvos kraštotyros muziejus
- Apie Šeduvos vietovardžius. Iš Emilijos Brimonaitės- Brajinskienės užrašų
Aukštelkai | Baisogala | Grinkiškis | Palonai | Pašušvys | Pociūnėliai | Radviliškis | Raudondvaris | Sidabravas | Skėmiai | Šaukotas | Šeduva | Šiaulėnai | Tyruliai | Vadaktai
