Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga
| Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga | |
|---|---|
| Šalis |  Lietuva |
| Kodas | LTU |
| Susikūrė | 1919 m. (atkurta 1997 m.) |
| Būstinė | Kaunas Perkūno al. 5, Lietuva |
| Prezidentas | Dovydas Jokubauskis |
Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) – (ankščiau 1919 -1920 m. Lietuvos sporto sąjunga) – pirmoji Lietuvos sporto organizacija, atlikusi didžiausią vaidmenį, kuriant ir formuojant Lietuvos sportą, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėja ir gausybės sporto šakų (krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, bokso, ledo ritulio, beisbolo ir kt.) pradininkė Lietuvoje.
„Sveikame kūne – sveika siela“ (lot. In corpore sano mens sana) – devizas, kuriuo vadovaujasi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga nuo LFLS pirmininko, legendinio lakūno, 10-ies sporto šakų pradininko Lietuvoje Kpt. Stepono Dariaus laikų.
Turinys |
Istorija[taisyti]
Tarpukariu, atkūrus Lietuvos valstybę, nors ir buvo daugybė politinių ir tarptautinių neaiškumų, atgimstantis Lietuvos kraštas sulaukė aktyvių, ryžtingų, Tėvynę mylinčių žmonių. Stepono Garbačiausko parvykusio iš Maskvos, Elenos Kubiliūnaitės iš Sankt Peterburgo, Karolio Dineikos iš Tartu, Stepono Dariaus iš JAV ir kitų sportininkų, savo entuziazmu ėmusių kurti Lietuvos sportą, o kartu ir Lietuvos sporto organizacijas.
Įkūrus šią pirmąją Lietuvos sporto organizaciją, iškart joje pradėjo burtis visi tautiečiai sportininkai iš visos Lietuvos ir Pasaulio, tokie kaip legendinis tarpukario krepšininkas, išeivijos lietuvis, pirmasis olimpinis krepšinio čempionas (1936 m.), Europos krepšinio čempionas (1937 m.) Pranas Lubinas. Automobilių sporto ir medžioklės mėgėjas, operos solistas, tenoras Kipras Petrauskas. Režisierius, karininkas, operos solistas, bosas Petras Oleka. Kauno rinktinės šaulių vadas, generolas leitenantas Jonas Jurgis Bulota, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas ir viršininkas, gydytojas, archeologas, generolas Vladas Nagius – Nagevičius. Kauno burmistras Jonas Vileišis ir kiti iškilūs to meto sportininkai, šauliai, kariai, karininkai, patriotai, valdžios atstovai, kurie ėmėsi naujos jaunimui ir visai tautai reikšmingos sportinės veiklos.
Organizacija, turėjusi didžiausią įtaką Lietuvos sporto raidai, buvo įkurta Kaune 1919 m. gegužės 18 d. kaip Lietuvos sporto sąjunga.
1920 m. rugpjūčio mėn. nutarta, kad tik fizinis lavinimasis padeda išugdyti profesionalius, stiprius lietuvius sportininkus ir yra kiekvieno žmogaus viena iš pagrindinių sveikatos stiprinimo formų, todėl nuo 1920 m. rugsėjo 15 d. organizacija pervadinta į Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą. Jos nariai tarpukariu aktyviai propagavo sportą Lietuvos karių ir šaulių tarpe bei drauge su jais varžydavosi įvairiose sporto šakų (futbolo, krepšinio, bokso, lengvosios atletikos, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, beisbolo, lauko teniso ir kt.) žaidynėse.
Būtent Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga atliko didžiausią vaidmenį kuriant Lietuvos sportą.
Visos varžybos bei renginiai buvo aprašyti pirmajame 1922 m. pradėtame spausdinti LFLS leistame Lietuvos sporto žurnale „Lietuvos sportas“. Jis teikė informaciją apie Lietuvos sportinį gyvenimą, davė specialių žinių apie treniruotes, varžybų taisykles.
LFLS dėka kūno kultūra tapo pakilia visuomenės dvasia. Kūrėsi įvairūs LFLS sporto klubai. Tarpukariu LFLS turėjo daugybę sporto stadionų, sporto bazių. Gausėjo LFLS komandų skaičius visoje Lietuvoje. LFLS istorijai aprašyti ir pasiektoms sportininkų pergalėms išvardinti reiktų galbūt net atskiros knygos.
1922 m. kovo 22 d. LFLS iniciatyva, visos jaunos sporto ir sporto šakų organizacijos įkūrė Lietuvos sporto lygą ir pastaroji 1924 m. gegužės 25 d. tapo tarptautinio olimpinio komiteto nariu (TOK). Tai buvo esminė sąlyga atkuriant po okupacijos 1991 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) narystę Tarptautiniame olimpiniame komitete (TOK).
1940 m. LFLS veikla buvo nutraukta sovietinės okupacijos. Atkurta 1997 m. Kaune. Dabar LFLS tęsia tarpukario Lietuvoje veikusios organizacijos veiklą, tradicijas, ir populiarina bei propaguoja gausybę sporto šakų, organizuoja varžybas ir skatina jaunimą bei visą visuomenę sportuoti.
LFLS Pirmininkai[taisyti]
- 1919–1920 m. Plk. dr. Pranas Sližys
- 1920–1922 m. Steponas Garbačiauskas
- 1922–1927 m. Kpt. Steponas Darius
- 1927–1930 m. Gen. ltn. doc. Jonas Jurgis Bulota
- 1930–1933 m. Kęstutis Bulota
- 1933–1935 m. Česlovas Butkys
- 1935–1937 m. Staselis
- 1937–1939 m. Brazaitis
- 1939–1940 m. Navakas
- 1997–2000 m. Romas Kuzmickas
- 2000–2008 m. Romualdas Beresnevičius
- 2008–2012 m. Romualdas Venys
- nuo 2012 m. Dovydas Jokubauskis
Pasiekimai[taisyti]
Aktyviai LFLS propagavo Lietuvoje basketbolo (dabar – krepšinio) žaidimą. Pačios pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje buvo sužaistos 1922 m. balandžio 23 d. Kaune. Per jas susitiko laikinosios sostinės rinktinė ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komanda. Istorinį mačą rezultatu 8:6 laimėjo LFLS ekipa, kuri ir tapo pirmaisiais Lietuvos krepšinio čempionais ir nuo tada balandžio 23-ioji laikoma oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena.
Moterų krepšinio pirmosios oficialios varžybos buvo sužaistos taip pat 1922 m. Tų metų spalio 10 dieną varžybų finale rezultatu 4:0 LFLS krepšininkės nugalėjo Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) moteris ir tapo pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
LFLS nariai aktyviai skatino jaunimą, karius ir visą visuomenę žaisti krepšinį, parengė pirmąsias basketbolo taisykles, kūrė krepšinio komandas, organizavo varžybas, rengė krepšinio teisėjų kursus.
1937 m. ir 1939 m. Lietuvos krepšininkai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais. Nacionalinės rinktinės sudėtį pagrinde sudarė vien LFLS nariai.
1938 m. Lietuvos moterys, Italijoje vykusiame 1-ąjame Europos moterų krepšinio čempionate tapo vicečempionėmis. Rinktinės sudėtį sudarė LFLS krepšininkės.
LFLS pirmoji Lietuvoje pradėjo populiarinti futbolą, organizuoti futbolo varžybas ir kelti žaidėjų profesionalumą. LFLS iniciatyva, daugumoje Lietuvos miestų ir miestelių pradėjo kurtis futbolo komandos. Tarpukariu, LFLS vienijami futbolo klubai ( LFLS Kaunas, LFLS Marijampolė (dabar FK Marijampolės "Sūduva"), LFLS Vilnius, LFLS Šiauliai ir kt.) buvo vieni iš stipriausių Lietuvoje. LFLS futbolininkai pirmieji ir daugkartiniai Lietuvos futbolo čempionai.
1921 m. LFLS suorganizavo pirmąjį Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą.
1922 m. LFLS vyrų beisbolininkų komanda tapo pirmąja Lietuvos beisbolo čempionato nugalėtoja.
1923 m. gruodžio 29-30d. LFLS pirmininkas Steponas Darius surengė pirmąsias Lietuvos bokso varžybas.
1926 m. LFLS ledo ritulio vyrų komanda tapo pirmąja Lietuvos ledo ritulio čempione.
LFLS nariai Olimpinėse žaidynėse
1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė pirmą kartą šalies istorijoje dalyvavo ir garbingai Lietuvai atstovavo VIII Vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Olimpinei delegacijai ir futbolo komandai vadovavo rinktinės kapitonas, LFLS narys Steponas Garbačiauskas.
1928 m. LFLS narys Kęstutis Bulota pirmasis lietuvis žiemos olimpinių žaidynių istorijoje Sankt Morise (Šveicarija) vykusiose II-osiose žiemos olimpinėse žaidynėse atstovavęs Lietuvą greitojo čiuožimo rungtyse (lenktyniavo visose keturiose čiuožimo rungtyse). Geriausias rezultatas – 5 vieta (10 000 m. nuotolis).
LFLS Stadionas
1924 m. LFLS pirmininkas Steponas Darius iš Kauno miesto valdybos gavo Kauno Ąžuolyne pelkingoje vietoje žemės sklypą. Visą teritoriją nusausino ir pastatė pirmąjį Lietuvoje sporto stadioną, kuris ir dabar pripažįstamas kaip geriausias stadionas Lietuvoje tinkantis įvairioms sporto šakų varžyboms. Po nepriklausomybės atkūrimo stadionui suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas.
LFLS veikla po atkūrimo[taisyti]
Aktyviai veiklą LFLS pradėjo vykdyti po ilgesnės pertraukos 2012 m. išrinkus naują vadovybę. Šiandien LFLS vienija sportui nusipelniusius asmenis, dalyvauja ir organizuoja varžybas, aktyviai veiklą vykdo LFLS Mato Šalčiaus autosporto klubas, LFLS Šachmatininkų klubas (šio klubo vadovui, šachmatų veteranui Leonui Juozoniui asmeninę dovaną už aktyvią sportinę veiklą yra įteikęs net pats Pasaulinės šachmatų federacijos prezidentas Kirsanas Iliumžinovas) ir t. t.
LFLS Vadovybė nuo 2012 m.[taisyti]
LFLS Pirmininkas - Dovydas Jokubauskis (nuo 2012 m. balandžio 04d.)
