Biržai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Biržai
   Birzai COA.gif   
2006Birzupilis.jpg

Biržai
56°12′10″N 24°45′30″E / 56.20278°N 24.75833°E / 56.20278; 24.75833 (Biržai)Koordinatės: 56°12′10″N 24°45′30″E / 56.20278°N 24.75833°E / 56.20278; 24.75833 (Biržai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Panevėžio apskritis Panevėžio apskritis
Savivaldybė: Biržų rajono savivaldybė
Gyventojų (2011): 12 465
Altitudė: 63 m
Pašto kodas: LT-41001
Commons-logo.svg Vikiteka: BiržaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Bìržai
Kilmininkas: Bìržų
Naudininkas: Bìržams
Galininkas: Bìržus
Įnagininkas: Bìržais
Vietininkas: Bìržuose

Biržai – miestas šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 66 km į šiaurę nuo Panevėžio. Išsidėstęs 201 km į šiaurę nuo Vilniaus ir 90 km į pietus nuo Rygos, netoli Latvijos sienos. Biržų rajono savivaldybės, Širvėnos seniūnijos centras, Biržų miesto seniūnija, parapijos centras, regioninio parko direkcija. Urbanistikos paminklas (senamiestis ir piliavietė).

Miesto teritorijoje į Širvėnos ežerą Biržų šiauriniame pakraštyje įteka Agluona ir Apaščia. Miestas skirstomas į 3 dalis:

Yra paštas (LT-41001), kultūros namai, keli stadionai, rajono centrinė ligoninė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Medalis „Biržų miesto magdeburgo teisės. 1589-2009". Autorė: dailininkė Lina Kalinauskaitė
Biržai

Dabartinio miesto teritorijoje gyventa jau neolite, prieš 5000 metų. Biržų apylinkėse buvo gyventa sėlių genčių. Biržai minimi 1415 m., kai Jogaila lankydamas Lietuvos žemes, apsilankė ir Biržuose. Gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1455 m. balandžio 14 d., kai Ldk Kazimieras Jogailaitis Radvilai Astikaičiui dovanojo 6 pavaldinius ir žemės. Radvilos čia plėtė valdas ir Biržus valdė nuo XVI a. iki 1804 metų.

Pirmoji Biržų katalikų bažnyčia pastatyta 1500 m. Biržai kaip miestelis, kuriame buvo 53 namai, pirmą kartą paminėti 1520 m. Per Biržus ėjo strateginis kelias iš Rygos į Vilnių. XVI a. miestas turėjo privilegiją versti sustoti visus keliaujančios iš Rygos į Vilnių. Nuo 1547 m. tapo Biržų kunigaikštystės centru, o netrukus ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Livonijos pasienio tvirtove. 1549 m. sausio 25 d. Žygimantas Augustas specialia privilegija Biržams patvirtino kunigaikštystės statusą.

Nuo 1564 m., kai Mikalojus Radvila Rudasis tapo evangeliku reformatu, iki 1731 m. valdė protestantiška Biržų-Dubingių Radvilų šaka. 15861589 m. pastatyta mūrinė Biržų pilis – Radvilų rezidencija (inicijavo K. Radvila-Perkūnas). 1587 m. iš užtvenktų Agluonos ir Apaščios upių gynybiniais sumetimais suformuotas seniausias Lietuvoje, 336 ha ploto tvenkinys – Širvėnos ežeras. Jis buvo vandens kelių sistemos, jungiančios Biržus su Rygos uostu, dalis. 1587 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais – rotušė ir kiti visuomeniniai pastatai, miestas apjuostas pylimais, perkasais ir gynybinėmis sienomis. Prie evangelikų reformatų bažnyčios nuo 1597 m. veikė pradžios mokykla, kuri XVIII a. išaugo į gimnaziją. Kristupas Radvila Jaunasis (1585–1640) paskelbė miesto prekybos taisykles, įvedė viešuosius saikus ir matus.

1589 m. gegužės 1 d. Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisės. XVII a. pradžioje iš Trakų atsikėlė karaimų. Per karus su Švedija 1625 m. bei 1657 m. miestas nuniokotas, sugriauta Biržų pilis. 16611662 m. architektas T. Krel-Spinovskis Biržus perplanavo ir padidino, o XVII a. antrojoje pusėje kartu su pilimi Biržai atstatyti. 1663 m. miestas turėjo tik 14, o 1682 m. jau 182 kiemus. 1686 m. veikė odininkų, siuvėjų, kalvių, audėjų cechai, pirklių draugija. Susikūrus vokiečių bendruomenei, 1636 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1687 m. prie jos įsteigta pradžios mokykla. 1701 m. Biržų pilyje pasirašyta Biržų sutartis. Pilis vėl sugriauta (švedai 1704 m. susprogdino), o 1704 m. miestas sudegintas Šiaurės karo metu. 1731 m. miestas atiteko Nesvyžiaus Radvilų šakai. Pradėta persekioti protestantus. Miestas neteko ankstesnės reikšmės. 1792 m. jam suteikta renovacinė privilegija, bet 1794 m. ir ji panaikinta.

Rusijos imperijoje[taisyti | redaguoti kodą]

1804 m. miestas įkeistas Tiškevičiams, nuo 1844 m. – Tiškevičių majoratas. Astrave jie pasistatydino rezidenciją – dvaro rūmus. 1863 m. sukilimo metu prie Biržų vyko Biržų kautynės. 1865 m. Rusijos valdžios pastangomis pastatyta cerkvė.

Nuo XIX a. antros pusės miestas augo. 1880 m. jau buvo 20 gatvių, 536 namai, 40 parduotuvių, keli šimtai amatininkų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsikūrė linų ir vilnos perdirbimo įmonės, veikė 3 malūnai, vartotojų bendrovė, spaustuvė, kuri tapo Šiaurės Lietuvos spaudos centru. 1908 m. įkurta 4 klasių mokykla, įsteigtas vaidintojų būrelis „Lyra“, veikęs 19121915 m., 1918 m. įsteigta muzikos ir dramos draugija „Mūza“. 1917 m. įkurta „Saulės“ gimnazija.

XX a. tarpukaris[taisyti | redaguoti kodą]

1919 m. gegužės mėn. bolševikų užimtus Biržus išvadavo Joniškėlio partizanų būrys.

Tarpukario metais Biržai tapo svarbiu šiaurės Lietuvos miestu. 1921 m. iki Biržų pratęstas siaurasis geležinkelis Šiauliai-Pasvalys. 1930 m. Astrave įkurtas „Siūlo“ fabrikas, kuris perdirbo apylinkių linų produkciją. Buvo 2 malūnai, 3 lentpjūvės, alaus darykla, pieninė, daugiau, kaip 20 amatininkų dirbtuvių, elektrinė. 1932 m. veikė 228 parduotuvės, 5 viešbučiai, 2 kino teatrai.

1934 m. veikė 14 savarankiškų visuomeninių draugijų skyrių ir 46 kultūrinių organizacijų skyriai. Biržai buvo Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinis centras, taip pat veikė katalikų, evangelikų liuteronų, metodistų, baptistų, judėjų religinės bendruomenės, laisvamaniai. 1923 m. mieste buvo 666, 1934 m. – 1039 namai.

Okupacijų metai[taisyti | redaguoti kodą]

Nacių okupacijos metu 1941 m. Astrave sušaudyta apie 3000 žmonių, daugiausiai žydų. Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. dėl Biržų vyko permainingi mūšiai tarp Raudonosios armijos ir Vokietijos kariuomenės. Buvo sugriauta 70 % pastatų ir visas miesto centras. Liepos 29 d. Ivano Bagramiano vadovaujama kariuomenė užėmė Biržus, tačiau vėl prarado per vokiečių kontrapuolimą, todėl vėliau su rezervu vėl paėmė Biržus rugpjūčio 6 d.

1941 m. ir 1944–1952 m. į TSRS ištremta 214 miesto gyventojų. 1944 m. spalio 26 d. Lietuvos partizanai iš miesto areštinės išlaisvino 48 suimtuosius.

Pokario metais Biržai buvo atstatyti, bet senamiestis neišsaugotas, nugriauti tautiniai paminklai. Svarbiausiomis įmonėmis liko rekonstruotas fabrikas „Siūlas“ ir alaus darykla, pastatyta kitų įmonių, buvo gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, maisto pramonės ir duonos kombinatai.

1988 m. spalio 13 d. Biržuose įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, 1988 m. lapkričio 20 d. virš pilies iškelta tautinė vėliava. 1994 m. į miestą nutiestas dujotiekis. 1993 m. birželio 29 d. Biržuose pasirašyta atkurtos Lietuvos ir Latvijos sausumos sienos sutartis.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Biržų vardo kilmė nėra aiški. Galima manyti, kad jis kilęs nuo bendrinio žodžio biržis „beržynas“ „ruplusis beržas“, biržė „beržynėlis“, biržtva „beržynas, baltmiškis“. Todėl pirminė reikšmė galėjo būti susijusi su miško, krūmų, beržyno ar beržynėlio savokomis. Manoma, kad apgyvendinant vietovę čia augę daug beržų. Tačiau lieka neaišku, kaip iš žodžio biržė ar biržis atsirado Biržai (o ne Biržiai). Matyt, galūnė -ai gali būti vėlesnė forma, o ankstesnė galėjusi būti senoviška Biržes (kaip akmenes ‘akmenys’); senoji biržiečių karta dar vartojo vietininką Biržys' (Biržyse, t.y. Biržuose). Šios miestavardžio formos kilmininkas Biržų galėjo lemti ir vardininko su galūne -ai atsiradimą.

Savivalda[taisyti | redaguoti kodą]

Vladislovo Vazos privilegija Biržams

1589 m. sausio 25 d. Žygimantas Augustas specialia privilegija patvirtino Biržų kunigaikštystės statusą. Kovo 9 d. Kristupas Radvila Perkūnas iš karaliaus Zigmanto Vazos išrūpino miesto teises, kurios atnaujintos 1642 m., 1644 m., 1685 m., 1701 m., 1744 m., 1777 m., 1780 m. Kartu miestui buvo suteiktos turgaus ir prekymečių teisės, patvirtintas Biržų herbas ir antspaudas.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu, 1950 m. – rajono pavaldumo miestu. 1997 m. patvirtintas dabartinis Biržų herbas. [3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
LDK laikai  ? Upytės apskritis Trakų vaivadija
17951797 m.  ? Vilniaus gubernija
17971801 m.  ? Lietuvos gubernija
18011842 m.  ? Vilniaus gubernija
18421861 m.  ? Panevėžio apskritis Kauno gubernija
18611915 m. Biržų valsčiaus centras
19151919 m. Pasvalio apskritis
19191924 m. Biržų-Pasvalio apskritis
19241950 m. Biržų apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Biržų apylinkės centras Biržų rajono centras Šiaulių sritis
19531995 m.
nuo 1995 m. Biržų miesto seniūnija, Širvėnos seniūnijos centras Biržų rajono savivaldybės centras Panevėžio apskritis


Biržų miesto teritorija 2010 m.

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Švietimas ir ugdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūra ir sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste stovi Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Biržų evangelikų reformatų bažnyčia, Biržų cerkvė (pastatyta 1865 m.; stačiatikių), Biržų rotušė, paminklas žuvusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės (pastatytas 1931 m., skulptorius Robertas Antinis, vaizduojama jauna moteris prie kryžiaus su vainiku rankose, liaudyje vadinta Birute, todėl ir paminklas pavadintas Birutės vardu; 1946 m. susprogdintas, 1990 m. atstatytas, skulptorius Robertas Antinis-jaunesnysis), paminklas J. Janoniui (1976 m., skulptorius K. Bogdanas, architektas V. Brėdikis).

Biržuose yra kultūros namai ir kultūros centras, kino ir pramogų centras, turizmo informacijos centras. Širvėnos ežero pietinėje pusėje stovi Biržų pilis, o joje įsikūręs Biržų muziejus „Sėla“, įkurtas 1928 m., su meno, istorijos ir gamtos eksponatais, yra biblioteka.

Mieste leidžiami laikraščiai:

Veikia 10 sporto klubų, motoklubas, aeroklubas, kuris savo veiklą vykdo Biržų aerodrome. Mieste vyksta Biržų regata.

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Buvęs Biržų malūnas

Išvystyta tekstilės, ypač linų, maisto, alaus pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Didžiausios įmonės: lininių verpalų ir audinių gamybos bendrovė AB „Siūlas“[4], lentpjūvė „Astravas“, įkurta 1993 m., grūdų malimo įmonė „Biržų grūdai“ (1994 m.), mėsos perdirbimo įmonė „Agaras“, „Biržų duona“ (1995 m.), „Biržų alus“ (1995 m.), Biržų autobusų parkas, „Biržų statyba“ (1993 m.), „Biržų gelžbetonis“ (1996 m.), „Biržų žemtiekimas“ (1991 m.), medienos perdirbimo įmonė „Tyla“.

Per Biržus eina plentai į Pasvalį, Rokiškį, Kupiškį, Rygą.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Biržų reformatų bažnyčia nuo Apaščios
Biržų žydų ir karaimų kapinės

1520 m. vasario 6 d. duomenimis Biržuose buvo 53 miestelėnų dūmai. Tai seniausios dokumentų patvirtintos žinios apie Biržų miestą. 1528 m. dvarų surašymo dokumentuose nurodyta, kad Biržų dvare gyvena 63 Biržų miestelėnai.

1570 m. istorijos šaltiniuose paminėta, kad Biržų kunigaikštystėje yra 12 vokiečių dūmų, užimančių 521 valaką. 1610 m. Biržuose surašyti 86 dūmai. 1662 m. Biržuose surašyta 114 namų, iš kurių 12 buvo valdiški: rotušė, kalvinų ir liuteronų bažnyčios, mokykla, vaito, vaito padėjėjo, miesto raštininko namai, kalėjimas, budelio, kunigo, gydytojo ir mokytojo namai.

1666 m. liepos 1 d. gaisras sunaikino Biržų miestą. 1682 m. Biržuose surašyti 182 dūmai, bet 1731 m. Biržuose surašyta tik 90 kiemų, 1735 m. – 95 kiemai. 1764 m. Biržuose surašyti 154 kiemai, 1797 m. – 218 kiemų, 1803 m. – 212 kiemų, tačiau 1829 m. – tik 205 kiemai. 1841 m. surašyti 264 kiemai. 1880 m. Biržuose buvo 536 namai, iš jų 2 mūriniai, 3 odų dirbtuvės, 40 parduotuvių, dirbo keli šimtai amatininkų.[5]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m.
1823 m. 1858 m.[2] 1891 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1931 m.
2 000 2 682 3 000 4 413 5 315 5 705
1939 m. 1959 m.sur. 1964 m.[6] 1970 m.sur. 1975 m.[7] 1976 m.[8]
8 281 8 624 9 400 11 160 13 400 13 700
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - -
14 401 15 907 15 262 12 465 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 12 465 žmonės:[9]

2001 m. gyveno 15 262 žmonės:[10]

1923 m. gyveno 5 315 žmonės:[11]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Žr. taip pat:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Биржи. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 3А (6) : Бергер — Бисы. С.-Петербургъ, 1891., 894 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Биржи. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 259 psl. (rus.)
  3. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Biržai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 41 psl.
  4. AB „Siūlas“
  5. Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
  6. Biržai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 238 psl.
  7. Biržai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 167 psl.
  8. Vytautas Maknys, Algimantas Miškinis. Biržai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 257 psl.
  9. 2011 m. surašymo duomenys
  10. 2001 m. surašymo duomenys
  11. 1923 m. surašymo duomenys

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Biržų istorijos apybraižos. – Vilnius: Danielius, 2006. – 338 p.: iliustr. – ISBN 9955-476-39-7
  • 1918–1919 metai Biržų krašte: Vasario 16-osios aktas, signatarai, pirmieji Lietuvos ministrai biržiečiai, Nepriklausomybės kovos, savanoriai, įvykiai, žmonės, datos (sud. Antanas Seibutis). – Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2008. – 128 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-659-28-0

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]