Kauno Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

54°54′39″ š. pl. 24°03′25″ r. ilg. / 54.91083°š. pl. 24.05694°r. ilg. / 54.91083; 24.05694

Kauno Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Kauno I
Savivaldybė	Kauno miestas
Gyvenvietė	Kaunas
Adresas	Marių g. 24
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1996 m.

Kauno Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia^[1] stovi Kauno miesto šiaurės rytinėje dalyje, Palemone.

Parapijos teritorijos ribos apima Palemoną ir Neveronis. Čia gyvena apie 10 000 gyventojų. Kiekvieną sekmadienį į mišias ateina nuo 600 iki 800 tikinčiųjų. Bažnyčios šventoriuje įsikūrę seserų saleziečių (Marijos Krikščionių pagalbos dukterų) namai^[2].

Švenčiami šie kasmetiniai atlaidai:

šv. J. Bosko – sausio 31 d.
Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos – gegužės 24 d.
Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės – spalio 7 d.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. birželio 4 d. prasidėjo bažnyčios statybos. 1991 m. spalio mėn. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Bažnyčios statyba ir parapijos kūrimu rūpinosi klebonas salezietis kun. Krizantas Juknevičius SDB, 1993 m. tai buvo pavesta šv. Jono Bosko saleziečių draugijai.

1993 m. mišios jau vyko naujai statomos bažnyčios rūsyje. Šioje laikinoje koplyčioje buvo pastatytos Marijos Krikščionių Pagalbos ir šv. kun. Jono Bosko statulos. Vidaus statybos darbai galutinai baigti 1996 m. pavasarį, o bažnyčia pašventinta tų pačių metų rugpjūčio 15 d.

Seserų saleziečių bendruomenė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seserų saleziečių bendruomenės atgimimas Lietuvoje prasidėjo 1981 m. Joms padėjo seserys salezietės iš Lenkijos. 1986 m. seserys pradėjo bendruomeninį gyvenimą mažame namelyje Baranausko gatvėje, Kaune. 1992 m. saleziečiai persikėlė į Palemoną ir pradėjo auklėjamąją jaunimo ir vaikų veiklą parapijoje.

1993 m. Palemono bažnyčios šventoriaus teritorijoje, pietvakarių pusėje nuo bažnyčios, pradėtas statyti Marijos Krikščionių Pagalbos Dukterų Instituto (seserų saleziečių) namas. 1994 m. rugpjūčio mėnesį Marijos Krikščionių Pagalbos Dukterų Instituto generalinė Motina S. Marinella Castagno oficialiai patvirtina pirmąją seserų saleziečių bendruomenę Lietuvoje. 1997 m. kovo 31 d. vyskupas Vladas Michelevičius pašventino seserų saleziečių bendruomenės namą bažnyčios šventoriuje.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios architektas Gediminas Jurevičius. Bažnyčios vidų puošia liaudies meistro Henriko Ratauto medžio drožiniai „Šviesos kelias“, pasakojantys Švento Rašto įvykius po Jėzaus prisikėlimo. Altorius, krikštykla, tabernakulis, sakykla, vėliau ir tradiciniai „Kryžiaus keliai“ sukurti to paties menininko. Bažnyčioje sumontuoti iš Anglijos atvežti 1939 m. gamybos vargonai. 2001 m. į bažnyčios varpinę įkelti Lenkijoje nulieti varpai. Didžiausias varpas pavadintas Švč. M. Marijos ir šv. J. Bosko garbei, antrasis šv. Antano – Lietuvos saleziečių pradininko kun. Antano Skelčio šventojo globėjo garbei, trečiasis – lietuvaitės kankinės Elenos Spirgevičiūtės (pradėta jos beatifikacijos byla) garbei.