Olaus Magnus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Olausas Magnusas (šved. Olaus Magnus; gimė kaip Olaf Månsson 1490 m. lapkritį Linšiopinge1557 m. ar 1558 m. rugpjūčio 1 d. Romoje) – Švedijos istorikas, kartografas, katalikų arkivyskupas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Olauso Magnuso medžio raižinys „Stabmeldžiai lietuviai“

20 metų išvyko mokytis į Vokietiją. Studijavo teologiją, istoriją. Po studijų tapo katalikų kunigu. Dirbo Švedijos diplomatinėje tarnyboje. Švedijos karaliaus Gustavo I Vazos pavedimu, keliavo po Europos valstybes. Švedijai pereinant į reformaciją, O. Magnusas persikėlė gyventi į Dancigą, vėliau į Italiją. Jo turtas Švedijoje buvo konfiskuotas.

1544 m. buvo nominaliai paskirtas Upsalos arkivyskupu. Šiuo statusu dalyvavo 1545 m. vykusiame Tridento susirinkime. Nuo 1550 m. iki mirties gyveno Romoje. 1555 m. Romoje išleido fundamentalų veikalą „Šiaurės tautų istorija“ (Historia de Gentibus Septentrionalibus). Knygoje aprašyti ir lietuvių papročiai, kultūra, buitis.[1]

Kartografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Olauso Magnuso žemėlapis „Carta Marina

1539 m. Venecijoje išleido vieną seniausių ir patikimiausių to meto Šiaurės Europos žemėlapių – „Carta Marina“. Jame pavaizduota teritorija, apimanti Skandinaviją, dabartines Baltijos šalis, Baltijos ir Baltąją jūras, Kolos pusiasalį ir aplinkines teritorijas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]