Olaus Magnus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Olausas Magnusas (tikroji pavardė: Månsson 1490 m. – 1557 m. kitais duomenimis: 1558 m.) – Švedijos istorikas, kartografas, katalikų arkivyskupas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Olauso Magnuso medžio raižinys Stabmeldžiai lietuviai

20 metų išvyko mokytis į Vokietiją. Studijavo teologiją, istoriją. Po studijų tapo katalikų kunigu. Dirbo Švedijos diplomatinėje tarnyboje. Švedijos karaliaus Gustavo I Vazos pavedimu, keliavo po Europos valstybes. Švedijai pereinant į reformaciją, O. Magnusas persikėlė gyventi į Dancigą, vėliau į Romą. Jo turtas Švedijoje buvo konfiskuotas. 1539 m. Venecijoje išleido vieną seniausių ir patikimiausių to meto Šiaurės Europos žemėlapiųCarta Marina. Jame pavaizduota teritorija, apimanti Skandinaviją, dabartines Baltijos šalis, Baltijos ir Baltąją jūras, Kolos pusiasalį ir aplinkines teritorijas. 1544 m. buvo nominaliai paskirtas Upsalos arkivyskupu. Šiuo statusu dalyvavo 1545 m. vykusiame Tridento susirinkime. Nuo 1550 m. iki mirties gyveno Romoje. 1555 m. Romoje išleistas O. Magnuso fundamentalus veikalas „Šiaurės tautų istorija“ (Historia de Gentibus Septentrionalibus). Knygoje aprašyti ir lietuvių papročiai, kultūra, buitis.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Olaus Magnus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. A. Samas. Olaus Magnus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 31 psl.