Troškūnai
| Troškūnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Troškūnai
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Utenos apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Anykščių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 486 | |||||||||||||||
| Altitudė: | 100 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-29033 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
TroškūnaiVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
-
Kitos reikšmės – Troškūnai (reikšmės).
Troškūnai – miestas Anykščių rajone, 18 km į vakarus nuo Anykščių, pakeliui į Panevėžį. Aukštaitijos siaurojo geležinkelio stotis. Seniūnijos centras, Troškūnų seniūnaitija.
Yra K. Inčiūros vidurinė mokykla (Žiedoniuose), paštas, biblioteka (nuo 1941 m.), stovi Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1787 m.; kartu su varpine yra architektūros paminklas), atkurtas bernardinų vienuolynas (pastatytas XVIII a.), vyksta rekolekcijos.
Miestas garsėja Šv. Antano atlaidais birželį ir Šv. Marijos atlaidais rugpjūtį. Paplūdimys prie Juostino ežero.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Troškūnai minimi nuo 1506 m., XVI a. minimas Troškūnų dvaras (arba Smėlynės dvaras). Miesteliu tapo XVII–XVIII a., kai 1696 m. buvo pastatytas vėlyvojo baroko Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis. 1698 m. gauta turgaus ir kelių prekymečių privilegija. Vienuolynas buvo svarbus kultūrinio gyvenimo objektas. Vienuoliai daug prisidėjo prie gyventojų mokymo, pasipriešinimo caro valdžiai.
1773 m. įsteigta mokykla, kurioje mokėsi ne tik bajorų, bet ir valstiečių vaikai – 1781 m. joje mokėsi 20 valstiečių, 4 miestelėnų ir 8 bajorų vaikai. Išlikęs mokyklos pastatas (1796 m.).
1956 m. gruodžio 28 d. Troškūnai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė profesinė technikos mokykla. 2003 m. patvirtintas Troškūnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1512 m. | Troškūnų valsčiaus centras | ? | |
| XIX a. | Ukmergės apskritis | ||
| 1919–1946 m. | Panevėžio apskritis | ||
| 1947–1950 m. | Anykščių apskritis | ||
| 1950–1953 m. | ? | Troškūnų rajono centras | Šiaulių sritis |
| 1953–1956 m. | ? | ||
| 1956–1959 m. | rajoninio pavaldumo miestas | ||
| 1959–1995 m. | Troškūnų apylinkės centras | Anykščių rajonas | |
| 1995– | Troškūnų seniūnijos centras | Anykščių rajono savivaldybė | Utenos apskritis |
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Nuo XVII a. pabaigos iki XVIII a. pabaigos miestelis oficialiai vadinosi Vladislavovu (XVII a. miestelis priklausė dvarininkui Vladislovui Sakalauskui), bet liaudyje nuo seno vartotas Troškūnų vardas, kuris veikiausiai yra asmenvardinės kilmė, nuo pavardės Troškūnas. Nors ji dabar nėra aptinkama, tačiau yra pavardės Troška, Troškauskas, o Troškūnas galėjo būti patroniminės priesagos -ūnas vedinys iš pavardės Troška. XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Traškūnai [3] ir vietovardžio forma su a šaknyje aptinkama nuo XVI a.
Kalba [taisyti]
Priklauso aukštaitiškai tarmei, rytų patarmei, anykštietiškai šnektai. Kirčiavimas: Vosara „vasara“, vokar „vakar“. Untys “antys”, Untanas “Antanas”.
Gyventojai [taisyti]
 |
|||||||||
| 1885 m.*[2] | 1901 m.*[1] | 1903 m. | 1970 m.sur.[4] | 1976 m.[5][6] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 204 | 1 001 | 1 040 | 1 417 | 1 400 | 1 174 | 672 | 525 | ||
|
|||||||||
|
|||||||||
Reljefas [taisyti]
Miestas išsidėstęs Nevėžio lygumos pakraštyje, Viešintų kalvagūbrio vakarinėje papėdėje.
Hidrologija [taisyti]
Troškūnai yra Nemuno upių baseino rajone, Nevėžio ir Šventosios upynų takoskyroje. Nedidėlė upė tekanti ties Troškūnais – tai Juosta. Troškūnų apylinkėse yra ir keletas nedidelių ežerų. 0,38 km² ploto ežeras telkšo 4 km į pietryčius nuo Troškūnų, tai jau anksčiau minėtas – Juostinas, kuris telkšo rininės kilmės duburyje. Troškūnų seniūnijos teritorijoje yra dar du, žymiai mažesni, Meiluškių ir Vašuokėnų ežerai.
Dirvožemiai [taisyti]
Troškūnai pagal dirvožemių rajonavimą, priskiriami Vidurio srities Centriniam rajonui. Šis rajonas yra ganėtinai gerai drenuojamas Nevėžio ir kitų upių tinklo. Dėl to šiame rajone dirvožemių pelkejimo procesai netokie ryškūs (išskyrus tik Šventosios ir Nevėžio vandenskyra, kur ir yra Troškūnų apylinkės, todėl čia galima rasti ir glėjinių dirvožemių). Rajone vyrauja vidutinio sunkumo dugninės morenos priemolio dirvodarinės uolienos. Tačiau nemažus plotus užima ir sunkūs preimoliai, vietomis padengti iki 1-1,5m smėlio sluoksnio. Dirvožemių dangoje didžiausius plotus sudaro velėniniai glėjiniai, velėniniai jauriniai silpnai sujaurėję, o iš dalies ir velėniniai jauriniai glėjiški dirvožemiai.
Augalija [taisyti]
Troškūnų miškus sudaro eglynai. Būtent Troškūnų miškuose ir dunkso vieni iš didžiausių Lietuvos eglynų (Paprastoji eglė- (lot. Picea abies).
Susisiekimas [taisyti]
|
|
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ 1,0 1,1 Трашкуны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901., 743 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Трашкуны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 204 psl. (rus.)
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/troskunai.html
- ↑ Troškūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 577 psl.
- ↑ Troškūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 414 psl.
- ↑ Troškūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 346 psl.
Literatūra [taisyti]
- Troškūnai senose 1920–1943 m. fotografijose (sud. Raimondas Guobis). - Utena: Utenos spaustuvė, 2006. - 54 p.: iliustr. - ISBN 9955-626-65-8
Nuorodos [taisyti]
- Troškūnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 640 psl.
- Anykščių krašto vietovių žinynas
- Žemėlapiai ir istorija
- Troškūnų istorija
