Kazimieras Jogailaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kazimieras Jogailaitis | |
|---|---|
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis ir Lenkijos Karalius Kazimieras IV | |
 |
|
 |
|
| Gimė: | 1427 m. Krokuva |
| Mirė: | 1492 m. birželio 7 d. (~65 metai) Krokuva |
| Tėvas: | Jogaila |
| Motina: | Zofija Alšėniškė |
| Vaikai: |
Aleksandras, Šv. Kazimieras, Jonas Albrechtas, Zigmantas Senasis, Vladislovas, Fridrikas, Jadvyga Bavarė, Zofija Brandenburgietė, Ona Pamario kunigaikštienė, Barbora Saksė, Elžbieta Leignico kunigaikštienė |
 |
|
| Valdė: | 1432 - 1440 m. |
| Pirmtakas: | Žygimantas I |
| Įpėdinis: | Aleksandras |
 |
|
| Valdė: | 1447-1492 |
| Pirmtakas: | Vladislovas III |
| Įpėdinis: | Jonas Albrechtas |
Kitos reikšmės – Kazimieras (reikšmės).
Kazimieras IV Jogailaitis (lenk.: Kazimierz IV Jagiellończyk; g. 1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – m. 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras I Jogailaitis (1440-1492), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492).
Kazimieras Jogailaitis buvo Jogailos sūnus ir jaunesnysis Vladislovo III-ojo Varniečio brolis. Lenkijos sostą užėmė po brolio mirties ir metus laiko trukusio tarpuvaldžio.
Turinys |
[taisyti] Naujas valdovas
Žygimantui I mirus, Lietuvoje vėl prasidėjo neramumai ir ginčai dėl sosto. Kai Jogailos sūnus Kazimieras, vos 13 metų berniukas, lenkų lydimas atvyko į Vilnių, Lietuvos ponai be lenkų žinios atliko Kazimiero vainikavimosi Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu apeigas, uždėdami jam ant galvos Gedimino mitrą(vainiką). Paskelbus Kazimierą didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu be lenkų sutikimo ir prieš jų norą, visi buvę Lietuvos ir Lenkijos ryšiai vėl nutrūko. Kadangi Kazimieras buvo labai jaunas, kraštą už jį valdė ponai su Jonu Goštautu priešakyje. Protingo Goštauto valdomoje Lietuvoje netrukus įsigyveno tvarka ir santaika. Kazimieras, likdamas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi. Tuo metu Kazimiero vyresnysis brolis, Lenkijos karalius Vladislovas, žuvo kovoje su turkais (1444m.). Būtent tuo pasinaudoję lenkai ir pasikvietė Kazimierą užimti Lenkijos sostą. Lietuviai ilgai nenorėjo sutikti su atnaujinamais ryšiais, bet pagaliau nusileido, ir Kazimieras išvyko į Krokuvą vainikuotis Lenkijos karaliumi - drauge pasilikdamas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
[taisyti] Socialinė nelygybė
XV a. viduryje vyraujančioje feodalizmo sistemoje gyventojai buvo suskirstyti į keturis luomus: dvasiškiai, kilmingieji, miestiečiai ir valstiečiai. Kiekvieno luomo žmonės tvarkėsi pagal skirtingus įstatymus, jų teisės ir pareigos valstybei buvo nevienodos. Tiktai dvasininkijai ir kilmingiesiems priklausę žmonės buvo laikomi krašto piliečiais, tai buvo privilegijuoti luomai, kurie nuolat bruzda, būta nemažai bajorų, kurie norėjo vėl susijungti su Lenkija.
[taisyti] Kazimiero privilegija
Kai kurie aukštesnieji Lietuvos bajorai tikėjosi, kad, Lietuvai susijungus su Lenkija, ir jie gausią didesnių teisių. Todėl jie ir sutiko išleisti Kazimierą į Lenkiją, kai jis Lietuvos bajorams katalikams ir stačiatikiams rusams savo raštu pažadėjo:
- apsaugoti Lietuvos nepriklausomybę ir neleisti nuo jos atplėšti jokių žemių;
- neleisti svetimiems, nelietuviams, pirkti žemės Lietuvoje bei eiti valdžioje ar bažnyčioje tarnybas;
- duoti Lietuvos bajorams ir miestiečiams tokias pat teises, kokias turi Lenkijos bajorai ir miestiečiai.
raštas pasirašytas 1447 m. Jis yra labai reikšmingas, nes nuo to laiko kunigaikščio valdžia Lietuvoje ėmė silpnėti; valstiečiai nustojo mokėti mokesčius didžiajam kunigaikščiui, turėjo juos mokėti bajorams ir didikams, ponams, kurie drauge tapo valstiečių teisėjais. Tokiu būdu didesnė Lietuvos gyventojų dalis ėmė priklausyti bajorams, o nebe didžiajam kunigaikščiui. Bajorai nuo to laiko pradėjo savivaliauti, varžyti kunigaikštį ir reikalauti iš jo dar didesnių laisvių. laisvieji Lietuvos valstiečiai pagaliau tapo bajorų baudžiauninkais, beveik vergais; buvo įpareigoti tam tikrą dienų skaičių per savaitę dirbti savo pono laukus. Dauguma valstiečių nustojo žemės nuosavybės teisių ir teisės pasirinkti poną, kuriam norėtų tarnauti. 1447 m. Kazimiero raštas, dar vadinamas privilegija, oficialiai pradėjo baudžiavą Lietuvoje.
[taisyti] Kazimiero valdymas
Kazimieras valdė apie 28 metus. Nuolat gyvendamas Krokuvoje, jis turėjo daugiau rūpintis Lenkijos reikalais negu Lietuvos. Jis vis tik gana dažnai lankydavosi Lietuvoje, net ir mirė Gardine. Tai bene paskutinis valdovas, kuris kalbėjo lietuviškai. Jam valdant, Lietuva atsiilsėjo nuo karų, gyventojai galėjo nesibaiminti dėl karų ir ramiai dirbti savo darbus. Kazimiero viešpatavimas Lietuvai nebuvo laimingas: liko daug nesutvarkytų reikalų, o Lietuvos kaimynai labai sustiprėjo. pablogėjo santykiai su totoriais, kurie pasidavė galingajai Turkijai arba, susidėję su Maskva, ėmė varginti Lietuvos žemes.
[taisyti] Kunigaikščio šeimos likimas
Kazimieras Jogailaitis buvo vedęs Vokietijos imperatoriaus Albrechto Habsburgo dukterį Elžbietą ir turėjo šešis sūnus ir penkias dukteris. Vaikai augo Krokuvoje lenkų ir vokiečių dvariškių apsupti. Sūnų mokytojas buvo lenkų istorikas kronikininkas Jonas Dlugošas, kuris mokslino juos lotyniškai. Vyriausiąjį sūnų Vladislovą Kazimieras įtaisė Čekijos ir Vengrijos karaliumi, kitas, Frydrichas, tapo kardinolu, Aleksandras ir Žygimantas buvo Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai, Jonas Albrechtas buvo Lenkijos karalium nuo 1492 m. iki 1501 m. Visos dukterys buvo išleistos už vokiečių kunigaikščių: pamarės, Bavarijos ir kt. O antrasis sūnus Kazimieras tapo šventuoju ir Lietuvos globėju.
[taisyti] Nuorodos
- Daugirdaitė - Sruogienė, V., Lietuvos istorija, 1990.
|
Kazimieras Jogailaitis
Gimė: 1427 lapkričio 30 Mirė: 1492 birželio 7 |
||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Žygimantas Kęstutaitis |
Lietuvos didysis kunigaikštis 1440 - 1492 |
Po to: Aleksandras |
| Prieš tai: Vladislovas III |
Lenkijos Karalius 1447 - 1492 |
Po to: Jonas I Albrechtas |
|
||||||||||
