Draustinis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Draustinis – teritorija, kur gamtos turtų apsaugos ir didinimo, mokslo ir mokymo tikslais ribojama žmogaus veikla. Draustinis gali būti nacionalinio, regioninio parko dalis ar funkcionuoti kaip atskira saugoma teritorija.
Draustiniai yra daugelyje valstybių. Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje jie vadinami specializuotaisiais rezervatais, Bulgarijoje, Vokietijoje - saugomaisiais kraštovaizdžiais, Šveicarijoje - apsauginėmis zonomis.
Turinys |
[taisyti] Draustinių tipai
Pagal saugomų objektų ypatumus skiriami:
- gamtiniai draustiniai
- kultūriniai draustiniai
- kompleksiniai draustiniai
Pagal paskirtį būna:
- geologiniai draustiniai – žemės gelmių atodangoms, uolienoms, fosilijų kompleksams saugoti
- geomorfologiniai draustiniai – tipiškiems bei unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti
- telmologiniai draustiniai – tipiškiems ir unikaliems pelkių kompleksams saugoti
- hidrografiniai draustiniai – upių, ežerų, tvenkinių elementams ar jų pavyzdžiams išlaikyti
- pedologiniai draustiniai – natūralios dirvožemio dangos pavyzdžiams saugoti
- botaniniai draustiniai – retoms augalų ir grybų rūšims, jų bendrijoms ir biotopams saugoti
- zoologiniai draustiniai – naudingoms ar retoms faunos rūšims saugoti ir gausinti
- botaniniai zoologiniai draustiniai – augalų ir gyvūnų rūšims bei jų bendrijoms saugoti
- talasologiniai draustiniai – vertingiems jūrinės aplinkos kompleksams ir ekosistemoms saugoti
- kraštovaizdžio draustiniai – charakteringiems ir originaliems kraštovaizdžiams saugoti
- architektūriniai draustiniai – istoriniams miestų, miestelių, kaimų architektūros ypatumams saugoti
Yra ir siauros specializacijos draustiniai, kuriuose saugoma tik viena kuri augalų ar gyvūnų rūšis, grupė (vėžiai, uogos).
Visų draustinių teritorijoje draudžiama bet kokia veikla, pažeidžianti saugomų gamtos objektų apsaugą. Kai kuriuose draustiniuose draudžiama medžioti, žvejoti, ardyti lizdus ir urvus, šienauti.
[taisyti] Draustiniai Lietuvoje
Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo buvo du draustiniai, kuriuose buvo saugomi žinduoliai ir paukščiai: Žuvinto ežeras (1000 ha) ir Kamšos miškas prie Kauno (120 ha).
1945 m. įsteigti paukščių, (dab. Metelių regioninis parkas), gamtos (Punios šilo) ir elnių bei šernų (Žagarės) ir kai kurie kiti draustiniai. Jie panaikinti 1949 m.
Medžioklės ūkiui atkurti 1951 m. įkurtas 151 medžioklės draustinis. Jie gyvavo 10 metų. 1960 m. įsteigtas 91 įvairaus profilio draustinis. 2002 m. Lietuvoje jau buvo 265 valstybiniai draustiniai, kurių bendras plotas 157 272 ha.
Valstybinių draustinių sąrašą 1997 m. patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jame įrašyti:
- 10 geologinių draustinių
- 40 geomorfologinių draustinių
- 36 hidrografiniai draustinių
- 12 pedologinių (dirvožemio) draustinių
- 32 botaniniai draustiniai
- 27 zoologiniai draustiniai
- 15 botaninių zoologinių draustinių
- 39 telmologiniai (pelkių) draustiniai
- 54 kraštovaizdžio draustiniai
Draustinių režimą nustato Saugomų teritorijų įstatymas, priimtas 1993 m., Draustinių nuostatai, Draustinių apsaugos reglamentai, tvarkymo planai ir projektai. [1]
[taisyti] Kiti straipsniai
- Nacionalinis parkas
- Regioninis parkas
- Rezervatas
- Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai
- Sąrašas:Lietuvos draustiniai
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Selemonas Paltanavičius ir kt. Visuotinė lietuvių enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. T.V: Dis-Fatva., 132 psl.
